2018 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Po Aukštaitiją. Dusetos. Protėvių takais

Dusetos. Mažas jaukus miestelis Aukštaitijoje, Zarasų rajone. Daugeliui Dusetos greičiausiai siejasi su garsiosiomis žirgų lenktynėmis, ant Sartų ežero ledo vykstančiomis jau daugiau nei šimtą metų. Esu kažkada vaikystėje ir aš jose buvusi. Bet man Dusetos turi kitokią prasmę. Maždaug šešis kilometrus nuo Dusetų nutolusiame Pašilės kaime gimė mano senelis. Pernai vėlyvą rudenį kasdien varčiau Istorijos archyve bažnytines Dusetų knygas, ieškodama savo šaknų. Radau daug visko įdomaus, paieškas žadu pratęsti. Bet šis pasakojimas ne apie tai. Besigilindama į savo giminės istoriją, vieną dieną tiesiog pajutau, jog būtinai turiu Dusetas aplankyti. Ir ne kažkada gal vasarą, o dabar, vėlyvą rudenį. Taigi, vieną ankstyvą šeštadienio rytą sėdau į autobusą, važiuojantį į Rokiškį pro Dusetas, ir išvažiavau. Orą žadėjo pakenčiamą - taip ir buvo: gavau ir lietaus, ir saulės. Bet apie viską iš pradžių.
Autobusas sustoja miestelio pakraštyje esančioje kelių sankirtoje


Šalia sankirtos randu įdomų objektą - Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtą Santarvės ąžuolyną. Menkas jis kol kas, bet tikiuosi, po daugelio metų čia oš jauki ąžuolų giraitė


Pirmiausia suku link Dusetų kapinių. Pakeliui metu žvilgsnį į senąją gaisrinę. Beje, kiek supratau, čia vis dar šeimininkauja ugniagesiai.


Dar šiek tiek keliuku į kalniuką - ir prieinu kapinių vartus


Kokį pusvalandį bastausi kapinių takeliais, ieškodama savo protėvių kapelių. Iš bažnytinių metrikų knygų žinau, kad čia buvo palaidota nemažai Stimbirių giminės. Deja, deja... Daug senų kapelių užrašų tiesiog nunykę, laiko nugabebenti užmarštin... Man telieka tik spėlioti, gal čia, o gal čia...




Kapinių vidury išdidžiai plėvesuoja Lietuvos trispalvė, žyminti savanorių kapus



Sužavi įdomių formų metaliniai kryžiai - tokių nesu anksčiau mačiusi


Gaila, kad neradau čia savo protėvių pėdsakų, bet ką padarysi. Išėjusi iš kapinių stabteliu. Nuo kalvos atsiveria padūmavusios tolumos ir Dusetų panorama


Kur tas kelelis mane nuves?


O nuveda į pagrindinę miestelio Vytauto gatvę


Žmonių praktiškai nesutinku, užtat vis sveikinuosi su žavingais ir mažiau žavingais medinukais




Prieinu Dusetų Kazimiero Būgos vardo gimnaziją. Šalia jos - paminklas šiam lietuvių kalbos puoselėtojui, gimusiam netoliese Dusetų esančiame Pažiegės kaime. Šiame kaime galima aplankyti K.Būgos memorialinį muziejų, ką ketinu padaryti kitą kartą. Turėtų būti visai įdomu K.Būgos muziejus Minėtas skulptoriaus B.Vyšniausko sukurtas paminklas buvo pastatytas dar 1985 metais Dusetų Nepriklausomybės aikštėje. O į dabartinę vietą prie gimnazijos perkeltas 2015 metais


Čia pat - Dusetų Kultūros centras ir Dailės galerija


Dusetų dailės galerijos pradžia - 1972 metais, kuomet tuometinėje K.Būgos vardo vidurinėje mokykloje mokytojo Raimondo Gapšio iniciatyva buvo įvestas sustiprintas dailės mokymas. Dusetose susibūrė daug gabių dailės mokytojų 1995 metais seniūnijos patalpose atidaryta bene pirmoji mažame miestelyje profesionalaus meno galerija ir surengta pirmoji Dusetų krašto dailininkų paroda. Na, o Kultūros centre vyksta daug įvairių renginių, čia susibūręs ne vienas kolektyvas. Pasirodo, iš čia ir garsieji "Sadūnai" kilę.
Kadangi įsilija lietus, o nuo drėgmės darosi šaltoka, užeinu į galerijos vidų sušilti. Čia besišnekučiuojantys darbuotojai kviečia apžiūrėti parodą. Beje - nemokamai. Mielai pamoklinėju po šiuolaikinės tekstilės parodą


Sušilusi ir padėkojusi svetingiems darbuotojams, einu toliau Vytauto gatve


Prieinu Sartų regioninio parko lankytojų centrą, kuris, deja, savaitgaliais nedirba... Ne sezonas turbūt...


Dar šiek tiek paeinu jaukia miestelio gatve


Prieinu Nepriklausomybės aikštę


Pasisukioju aplink. Kitoje pusėje - Amatų centras, kuriame vyksta visokių įdomių dalykų. Centrą įkūrė tautodailininkas Eduardas Čypas


Besisukiojant žvilgsnis nukrypsta į Ežero gatvelę tarp namų... Tuoj pat prisimenu gatvelę link ežero Vištytyje - vaizdai labai panašūs. Malonus atradimas...


Šia gatvele nueinu iki rūsčiai bangas genančio Sartų ežero. Bet tik trumpam...


Grįžtu į Nepriklausomybės aikštę. Čia esančioje firminėje "Vasaknų" krautuvėlėje galima įsigyti įvairios Lietuvos ežerų žuvies bei jos gaminių. Vėliau čia nusiperku lauktuvių į namus


O šalia esančioje kavinėje - skaniai papietauti. Tą padarysiu irgi vėliau. Beje, tai vienintelė veikianti kavinė Dusetose. Bent jau ne sezono metu. Tačiau meniu nemažas (tikrai ne tik kebabai), viskas gaminama šviežiai, skanu, o ir kainos nesikandžioja


Nepriklausomybės aikštė - tarsi takoskyra tarp Vytauto gatvės ir jos tęsinio - K.Būgos gatvės. Toliau einu šia gatve



Pakeliui šalia gyvenamojo namo randu koplytstulpį partizanams. Deja, apie jį jokios informacijos niekur neradau...


Mažame miestelyje - viskas šalia, todėl labai greitai prieinu Dusetų seniūniją


O už jos - gražuoliai Sartai... Pasivaikštau tilteliu ir pakrante - ramu ir jauku



Atsigręžiu atgal - mane sveikina Dusetų bažnyčios smailės


Ir vėl žvelgiu į ežero tolumas


Ramus užutekis - o gal teisingiau užuežeris


Šalia ežero esančioje pievoje jau minėtos Dusetų dailės galerijos iniciatyva 2008 metais atidarytas skulptūrų parkas. Kiekvienais metais parkas papildomas naujais darbais. Šiuo metu čia yra jau daugiau nei 20 skulptūrų, kurias sukūrė Lietuvos ir Latvijos menininkai. Šiek tiek pamoklinėju, apžiūrinėdama skulptūras






Nuo K.Būgos gatvės pasuku į kairę ir einu jaukia J.Biliūno gatvele



Prieinu nedidelį skverą, esantį šiek tiek atokiau. Lyg ir nieko ypatingo. Bet... Tai viena iš tų radialinių aikščių, sukurtų pagal carinės Rusijos miestų aikščių formavimo principus - iš šonų susibėga septyni takai


Aikštės vidury - paminklas velnioniškai vienam poetui Pauliui Širviui, gimusiam prie pat Dusetų esančiame Padustėlio kaime. Čia yra išlikęs poeto gyvenamasis namas su memorialine lentele. Kitą kartą jį žadu aplankyti


Na, o dabar grįžtu prie Dusetų Švč.Trejybės bažnyčios. Būtent joje krikštytas ne vienas mano protėvis


Ir kaip bebūtų keista... Bažnyčia atidaryta... Nors šeštadienio popietė, ir pamaldų nėra... Pasivaikštau, pasėdžiu, pamedituoju


Šalia bažnyčios - senesnė už ją, 18 amžiuje statyta barokinė varpinė


Šalia bažnyčios esančio namo kieme pamatau smalsų angeliuką


Dusetų bažnyčia - jau miestelio pakraštyje, bet aš einu tolyn. Čia pat - tiltas per Šventąją


Už jo - Dusetų priemiestis Užtiltė


Kitoje gatvės pusėje pastatytas paminklas Emilijai Pliaterytei, kuri būtent Dusetų bažnyčioje 1830 metais ragino žmones sukilti prieš caro valdžią. Šalia Dusetų buvęs dvaras priklausė Pliaterių giminei. Deja, dvaras neišlikęs...



Turiu idėją nueiti iki Pašilės, kur gimė mano senelis, nes tik kokie 5 ar 6 kilometrai. Tačiau šią idėją nuveju tolyn, nes jau popietė, o ir oras nėra labai palankus. Atvažiuosiu vasarą. O dabar grįžtu į miestelį. Nepriklausomybės aikštės pakrašty - atminimo paminklas buvusiai Dusetų sinagogai, atidengtas 2016 metais. Paminklo autorius - dusetiškis menininkas Romualdas Pučekas


Papietavusi ir įsigijusi lauktuvių, nutariu aplankyti ir senąsias žydų kapines. Pakeliui pasiklausiu praeivio, kaip man jas rasti - mielai parodo ir paaiškina. Žydų kapinės ant nedidelės kalvos, apleistos, o ir aplink jas - apleisti pastatai. Dangus aptemsta, kažkur tolumoje dudena griaustinis... Į kapinių vidų lipu per nedidelę akmeninę tvorą... Sakyčiau, mistinė vieta... Baimės nejaučiu, tik ramybės aura tvyro aplink. Ilsėkitės ramybėje...





Išėjus iš kapinių, užklumpa lietus, bet tuo pačiu metu ir saulė šviečia... Spalvų žaismas ežere



Iki autobuso į Vilnių turiu dar šiek tiek laiko, todėl nueinu iki netoliese esančios R.Čižo alaus daryklos. Čia įsikūręs ir nedidelis senovinių alaus gamybos įrankų muziejus. Bet nesezonas... Aplankysiu vasarą



Grįžtu į stotelę, sulaukiu autobuso ir parvykstu į Vilnių. Smagi buvo diena. Vasarą pasistengsiu atvažiuoti dar kartą ir aplankyti visokius kampelius.