Dar prieš išvažiuodama Palangon, vieną dieną buvau nusprendusi praleisti Klaipėdoje. Susiplanavusi buvau žymiai daugiau, bet vis tiek išvyka buvo labai smagi...
Iš Palangos į Klaipėdą važiuoju gana anksti ryte vienu iš labai dažnai važiuojančių mikroautobusų. Atsiduriu Klaipėdos geležinkelio stotyje, nes nutariu savo pirmąją lankytiną vietą - Olando kepurės skardį - pasiekti traukiniu iki Girulių, o paskui pėsčiomis
Skulptūra "Atsisveikinimas" Geležinkelio stoties aikštėje
Traukinys Girulius pasiekia labai greitai. Tačiau... kur man toliau eiti nuo stoties, kad pasiekčiau Olando kepurę? Žemėlapio ar navigacijos neturiu... Hmm.. Einu kažkur link miško...
Galiausiai prieinu...
Valio, radau! Toliau einu per mišką, esu vienui viena, tik dar vienas kitas neišskridęs žiemoti paukštis sučirškia kažkur krūmuose, o paskui tyla, tik vėjas dainuoja medžių viršūnėse. Bet aš jaučiuosi labai jaukiai....
Galiausiai prieinu
Olando kepurės skardis - Baltijos jūros kopa, kažkada buvusi orientyras žvejams ir laivams. Man gražu, jauku, gera, nors ir jau ruduo, ir jūra nerami...
Romantiška vieta dviems...
Leidžiuosi žemyn link jūros
Pakeliui parymau prie nostalgiškai graudžios legendos apie iš jūros grįžtančių žvejų laukiančią ir vieną dieną nesulaukiančią Anę...
Galiausiai lieku viena su Baltija - brendu per smėlį, plaukus talžo rudeninis vėjas, jūra vis kėsinasi pažerti vandens purslų. Bet mėgaujuosi visiška ramybe, buvimu su gamta ir su savimi. Minčių nulis, visos problemos liko kažkur praeityje, o dabartyje - tik jūra ir aš.... Geras jausmas...
Pajūriu nueinu tikrai porą kilometrų, kol prieinu Memel Nord. Tai Antrojo Pasaulinio karo įtvirtinimai. Deja, pats muziejus nedirba, tai tik pasivaikštau aplink ir vėl prisimenu senas kino kronikas, kurias dėl mano darbo specifikos teko ne kartą žiūrėti...
Kol vaikštau pajūriu ir aplink Memel Nord, pradeda lynoti.. Taigi ruduo vis tik, todėl nelabai nusimenu... Labiau rūpi išsiaiškinti, kaip pasiekti Klaipėdą. Nuveju mintį eiti toliau pajūriu - nors gal ir būčiau kažkur prie Smiltynės išėjusi, bet gal tiek to, vis tik nemažai kilometrų susidarytų. Todėl nuo Memel Nord mišku kylu į kalvą, o dar šiek tiek paėjusi, išeinu į plentą
Šiek tiek paėjusi plentu, randu posūkį į Girulius ir vėl grįžtu praktiškai į tą pačią vietą, iš kur pradėjau savo kelionę. Pakeliui susistabdau ketvirtą mikroautobusą, kuris parveža mane į Klaipėdą. Kol oras pusiau pakenčiamas, bastausi po miestą be jokio konkretaus plano
Pradeda lyti, tai užsuku į kavinukę papietauti. Kol pietauju, lietus vos vos aprimsta, tai bastausi toliau
Netoli nuėjau, deja, vėl lietus įsismarkavo. Užsuku į Smiltynės perkėlos pastatą, gurkšnoju kavą ir žiūriu į lietų
Audžiu mintį sėsti į keltą ir nuplaukti į Smiltynę, bet jos vis tik atsisakau. P.S. Pirminiuose mano kelionės į pajūrį planuose buvo diena Kuršių Nerijoje, bet kažkodėl šios minties atsisakiau. Gal be reikalo? Bet yra kaip yra... Nors lietus dar vis lyja, bet tolumoje matau prošvaistes, tai nutariu eiti toliau bastytis...
Bučkis...
Palydžiu tikrai didelį laivą
Oras pasitaiso, todėl vėlgi bastausi po Klaipėdos senamiestį - kviečiu pasivaikščioti kartu
Radau peliuką
Radau šachmatus
Radau katiną
Savotiškas tas Klaipėdos senamiestis - nei vienos bažnyčios... Istorijos vingiai nusinešė bažnyčių bokštus, deja... Oras labai išgražėjo, nors ruduo, bet pakankamai šilta... Einu prie Meridiano...
Paminklas Lietuvos tūkstantmečiui
Kaminų specas
Jono kalnelis. Kažkada čia buvo miesto sienos gynybiniai įtvirtinimai, o vardą kalnelis gavo nuo čia kažkada stovėjusios Šv. Jono bažnyčios. Išlikę ir restauruota kažkiek įtvirtinimų, tvenkinys, tilteliai. Pasivaikštau...
Šalia randu evangelikų-liuteronų bažnyčią. P.S. Nuo Jono kalnelio matosi Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bokštai... Bet jie jau nebe senamiestyje... Tiek vaikščiojant, tiek dabar vis tik keista matyti senamiestį be bažnyčių....
Jau vėlyva popietė, todėl nutariu grįžti Palangon. Mano kelias link autobusų stoties veda pro Mažvydo skulptūrų parką
Cerkvė šalia parko
Paminklas parke, skirtas Dimitravo priverčiamųjų darbų stovyklos kaliniams
Visai šalia - Klaipėdos sukilimo paminklas
Kažkada parko vietoje buvo kapinės, iki šiol išlikę antkapiniai paminklai...
Tikrai smagus pasibastymas po Klaipėdą - rekomenduoju visiems...
Iš Palangos į Klaipėdą važiuoju gana anksti ryte vienu iš labai dažnai važiuojančių mikroautobusų. Atsiduriu Klaipėdos geležinkelio stotyje, nes nutariu savo pirmąją lankytiną vietą - Olando kepurės skardį - pasiekti traukiniu iki Girulių, o paskui pėsčiomis
Skulptūra "Atsisveikinimas" Geležinkelio stoties aikštėje
Traukinys Girulius pasiekia labai greitai. Tačiau... kur man toliau eiti nuo stoties, kad pasiekčiau Olando kepurę? Žemėlapio ar navigacijos neturiu... Hmm.. Einu kažkur link miško...
Galiausiai prieinu...
Valio, radau! Toliau einu per mišką, esu vienui viena, tik dar vienas kitas neišskridęs žiemoti paukštis sučirškia kažkur krūmuose, o paskui tyla, tik vėjas dainuoja medžių viršūnėse. Bet aš jaučiuosi labai jaukiai....
Galiausiai prieinu
Olando kepurės skardis - Baltijos jūros kopa, kažkada buvusi orientyras žvejams ir laivams. Man gražu, jauku, gera, nors ir jau ruduo, ir jūra nerami...
Romantiška vieta dviems...
Leidžiuosi žemyn link jūros
Pakeliui parymau prie nostalgiškai graudžios legendos apie iš jūros grįžtančių žvejų laukiančią ir vieną dieną nesulaukiančią Anę...
Galiausiai lieku viena su Baltija - brendu per smėlį, plaukus talžo rudeninis vėjas, jūra vis kėsinasi pažerti vandens purslų. Bet mėgaujuosi visiška ramybe, buvimu su gamta ir su savimi. Minčių nulis, visos problemos liko kažkur praeityje, o dabartyje - tik jūra ir aš.... Geras jausmas...
Pajūriu nueinu tikrai porą kilometrų, kol prieinu Memel Nord. Tai Antrojo Pasaulinio karo įtvirtinimai. Deja, pats muziejus nedirba, tai tik pasivaikštau aplink ir vėl prisimenu senas kino kronikas, kurias dėl mano darbo specifikos teko ne kartą žiūrėti...
Kol vaikštau pajūriu ir aplink Memel Nord, pradeda lynoti.. Taigi ruduo vis tik, todėl nelabai nusimenu... Labiau rūpi išsiaiškinti, kaip pasiekti Klaipėdą. Nuveju mintį eiti toliau pajūriu - nors gal ir būčiau kažkur prie Smiltynės išėjusi, bet gal tiek to, vis tik nemažai kilometrų susidarytų. Todėl nuo Memel Nord mišku kylu į kalvą, o dar šiek tiek paėjusi, išeinu į plentą
Šiek tiek paėjusi plentu, randu posūkį į Girulius ir vėl grįžtu praktiškai į tą pačią vietą, iš kur pradėjau savo kelionę. Pakeliui susistabdau ketvirtą mikroautobusą, kuris parveža mane į Klaipėdą. Kol oras pusiau pakenčiamas, bastausi po miestą be jokio konkretaus plano
Pradeda lyti, tai užsuku į kavinukę papietauti. Kol pietauju, lietus vos vos aprimsta, tai bastausi toliau
Netoli nuėjau, deja, vėl lietus įsismarkavo. Užsuku į Smiltynės perkėlos pastatą, gurkšnoju kavą ir žiūriu į lietų
Audžiu mintį sėsti į keltą ir nuplaukti į Smiltynę, bet jos vis tik atsisakau. P.S. Pirminiuose mano kelionės į pajūrį planuose buvo diena Kuršių Nerijoje, bet kažkodėl šios minties atsisakiau. Gal be reikalo? Bet yra kaip yra... Nors lietus dar vis lyja, bet tolumoje matau prošvaistes, tai nutariu eiti toliau bastytis...
Bučkis...
Palydžiu tikrai didelį laivą
Oras pasitaiso, todėl vėlgi bastausi po Klaipėdos senamiestį - kviečiu pasivaikščioti kartu
Radau peliuką
Radau šachmatus
Radau katiną
Savotiškas tas Klaipėdos senamiestis - nei vienos bažnyčios... Istorijos vingiai nusinešė bažnyčių bokštus, deja... Oras labai išgražėjo, nors ruduo, bet pakankamai šilta... Einu prie Meridiano...
Paminklas Lietuvos tūkstantmečiui
Kaminų specas
Jono kalnelis. Kažkada čia buvo miesto sienos gynybiniai įtvirtinimai, o vardą kalnelis gavo nuo čia kažkada stovėjusios Šv. Jono bažnyčios. Išlikę ir restauruota kažkiek įtvirtinimų, tvenkinys, tilteliai. Pasivaikštau...
Šalia randu evangelikų-liuteronų bažnyčią. P.S. Nuo Jono kalnelio matosi Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bokštai... Bet jie jau nebe senamiestyje... Tiek vaikščiojant, tiek dabar vis tik keista matyti senamiestį be bažnyčių....
Jau vėlyva popietė, todėl nutariu grįžti Palangon. Mano kelias link autobusų stoties veda pro Mažvydo skulptūrų parką
Cerkvė šalia parko
Paminklas parke, skirtas Dimitravo priverčiamųjų darbų stovyklos kaliniams
Visai šalia - Klaipėdos sukilimo paminklas
Kažkada parko vietoje buvo kapinės, iki šiol išlikę antkapiniai paminklai...
Tikrai smagus pasibastymas po Klaipėdą - rekomenduoju visiems...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą