Zarasai. Antroji dalis

Kaip rašiau Pirmojoje pasakojimo dalyje , Zarasuose lankiausi du kartus, nes dėl Formulės ant vandens varžybų pirmą kartą ne viską pavyko aplankyti. Kuomet ruošiausi antrai kelionei, supratau, kad neaplankytoms vietoms užteks kokių trijų valandų. Todėl ieškojau, ką galėčiau aplankyti Zarasų apylinkėse, kas lengvai pasiekiama pėsčiomis. Akys užkliuvo už Balto ežero parko su nedideliu pažintiniu taku, nuo Zarasų centro nutolusio maždaug keturis kilometrus. Pagalvojau, kad gal visai būtų įdomu ten pasivaikščioti. Todėl, antrą kartą atvažiavusi į Zarasus, išlipu autobusų stotyje ir ramia Birutės gatve einu link Balto ežero

Birutės gatvė tęsiasi ilgai, iki pat Zarasų miesto ribos

Praeinu jaukų Dimitriškių kaimelį, žinomą tuo, kad čia veikia Zarasų aeroklubas

Toliau kelias veda rudens spalvomis pasipuošusiu mišku. Esu visiškai viena, nieko nesutinku. Oras nuostabus, šiltas, todėl ir nuotaika puiki. retkarčiais pasitikrinu navigacijoje, ar teisingai einu. Teisingai...

Išeinu į laukymę - Baltas ežeras jau visai netoli

Galiausiai prieinu mašinų stovėjimo aikštelę ir stendą su trumpa informacija

Tiesą pasakius, informacijos apie Balto ežero parką Internete labai mažai. Jis, dar vadinamas Balto ežero šilu, atidarytas 2014 metų pavasarį prie Balto ežero ir Laukesos upelio. Jame įrengti medinės dangos takai, pavėsinės ir apžvalgos aikštelės, medinės skulptūros. Tačiau jokių atsiliepimų apie šį parką neradau. Galbūt mažai kas jį lanko? Užbėgdama už akių, pasakysiu, kad taip. Be to, vietomis atsiranda apleistų kampelių, gamta ima viršų prieš žmogaus sukurtus dalykus. Bet man visai jaukus šis laukėjantis šilas. Pasivaikščiokim kartu

Išeinu į apžvalgos aikštelę, nuo kurios pro medžius atsiveria Baltas ežeras

Šalia jos - laiptukai žemyn link ežero. Gerai, kad visur yra turėklai, nes medinė danga po lietaus slidi, prikritę šlapių lapų

Bet vaizdai atsiveria puikūs - graži ta Lietuva

Šiek tiek pastovėjusi ir pasigėrėjusi, lipu į viršų ir einu toliau. Visai šalia - pavėsinė su suolais, kur galima pailsėti ir papiknikauti, besidžiaugiant jaukiais vaizdais

Šiek tiek pailsėjusi, keliauju tolyn

Pirmieji laukinės gamtos požymiai

Einu toliau, paskendusi savo mintyse...

Galiausiai nulipu laiptais ir atsiduriu tame pačiame kelyje, kuriuo atėjau, tik šiek tiek tolėliau

Medinės dangos takas tęsiasi ir kitoje kelio pusėje, todėl pasuku ten - šį kartą per pievas

Prieinu upeliuką - kelias šiek tiek apleistas, apaugęs žolėmis, tačiau praeiti nėra labai sunku

Apžiūriu įvairias skulptūras...

... ir vėl tolyn

Prieinu kliūtį, pro kurią tenka prasibrauti

Deja, kelias baigiasi, todėl tenka grįžti atgal, dar kartą prasibraunant pro tą pačią kliūtį. Kažkaip ta kelio pabaiga man pasirodo keista - pamąstau, kad logiška būtų kelią pratęsti, juo labiau, kad tolumoje matau dar medinės dangos tako gabaliuką. Gal pinigų neužteko, gal kažkam pasirodė, jog taip bus įdomiau? Gal... Tik gaila, kad take nuorodų nėra jokių - tiesiog eini į kažkur...

Grįžtu atgal į pagrindinį kelią ir einu juo tolyn link jau minėtos tolumoje esančios medinės dangos

Šis tako gabaliukas - kažkoks atskiras trumpas ratukas, todėl iš esmės net nebuvo vertas lankymo

Nutariu jau grįžti į Zarasus, nes pasidarė nuobodoka. Iš esmės specialiai važiuoti aplankyti Balto ežero parką nelabai rekomenduočiau. Nebent didesne kompanija, su vaikais, su pikniku ir pan. Gaila, kad viskas apleidžiama, kad nėra nuorodų, kad pakankamai jaukus parkas nėra žinomas. Nes sumanymas buvo gražus, bet...

Grįžtu į Zarasus

Kai pirmą kartą buvau Zarasuose, pagrindinėje miesto Sėlių aikštėje vyko mugė, todėl jos apžiūrėti nelabai pavyko. Tą kartą tik užsukau į šalia įsikūrusį Turizmo informacijos centrą ir įsigijau magnetuką iš "Surink Lietuvą" kolekcijos

Antrą kartą jau turiu galimybę viską apžiūrėti išsamiau. Šalia Turizmo informacijos centro - Zarasų simbolis "Elniažuvė". Ši skulptoriaus Henriko Orakausko sukurta skulptūra atidengta 2006 metais, švenčiant Zarasų 500 metų jubiliejų.

Sėlių aikštė laikoma urbanistikos paminklu, kurio vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialinių gatvių tinklu. Visos gatvės subėga į vieną aikštę. Tai vienintelis toks miesto planas Lietuvoje tarp XIX amžiuje rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių

Sėlių aikštėje stovi paminklas žymiam Zarasų gydytojui, lietuvybės puoselėtojui Domininkui Bukontui. Skulptoriaus Leono Striogos sukurtas paminklas atidengtas 1993 metais

Kitoje Sėlių aikštės pusėje mane pasitinka Zarasų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

Pirmoji bažnyčia Zarasuose minima jau nuo 16 amžiaus pradžios. Dabartinė neobaroko stiliaus bažnyčia pastatyta 1862 metais. Aš pasivaikštau po šventorių

Nors jau šeštadienio popietė, tačiau bažnyčia atidaryta. Užeinu į vidų, pasimeldžiu, pasivaikštau

Pirmojoje pasakojimo dalyje užsiminiau, kad Zarasuose išlikę labai mažai žydiškojo paveldo objektų. Be dviejų kapinių (apie naująsias jau pasakojau, apie senąsias bus šio pasakojimo pabaigoje) yra išlikę du buvusių sinagogų pastatai - Sinagogos ir Bajorų gatvėse

Link senųjų žydų kapinių einu jaukia Šiaulių gatve

Jos tąsa - Šaltupės gatvė, kurioje mane pasitinka Šaltupės koplytėlė

Pirmąją koplytėlę 1824 metais pastatė Antanas Zarenbergas. Apie koplytėlės atsiradimą yra įvairių pasakojimų. Pasak vieno iš jų, vieną audringą naktį žaibas trenkęs į bažnyčią, ir ši nuvirtusi į ežerą. Šalia bažnyčios stovėjusi stebuklinga Kristaus statulėlė iškilo į vandens paviršių. Toje vietoje žmonės pastatė mūrinę koplytėlę, į kurią perkėlė statulėlę. Sovietiniais metais koplytėlė buvo nugriauta, o 1992 metais kunigo V.Kapočiaus iniciatyva atstatyta

Už koplytėlės pasuku į Šaltupės skersgatvį

Netrukus prieinu...

... tiesiog pasivaikštau po dar vienas jaukias kapinaites

Senosios žydų kapinės tradiciškai įsikūrusios ant kalvelės. Nuo jos atsiveria jaukūs vaizdai į Zaraso ežerą ir Didžiają salą

Čia mano pasibastymai po Zarasus baigiasi. Buvo smagu, jauku ir gražu. Tikrai verta Zarasuose praleisti ne vieną valandą, kaskart atrandant kažką įdomaus.