Mintis aplankyti visai šalia Vilniaus esantį Baltosios Vokės dvarą kirbėjo jau labai seniai. Prieš kelis metus netgi važiavau ten miesto autobusu, tačiau išlipau ne toje stotelėje, iš anksto žemėlapyje nepasižiūrėjau, aplinka nepatiko, dvaro neradau... O ir pats autobusas užsuko į Kirtimus, kur išlipo nemaža dalis nelabai aiškių keleivių ir patraukė link taboro... Deja, tokia vis dar realybė. Todėl vis nesiryždavau vėl važiuoti. Tačiau pernai, lankydama Keturiasdešimties Totorių kaimą ir važiuodama miesto autobusu iki Pagirių, pastebėjau, kad jis stoja ir Baltosios Vokės stotelėje, kur išlipę žmonės taku per miškelį kažkur eina. Pasižiūrėjusi žemėlapyje, suprantu, kad eina į Baltosios Vokės gyvenvietę, kurioje ir yra mane dominantis dvaras. Taigi, šiemet vieną gražų vasaros sekmadienio rytą sėdu į 78 autobusą (važiuojantį į Pagirius), išlipu jau minėtoje Baltosios Vokės stotelėje ir einu...
Tų Vokių netoli Vilniaus ne viena - yra Trakų Vokė su mielu dvaru (mano pasakojimą apie pasibastymą po dvarą rasite čia : http://manokelionespolietuva.blogspot.lt/2016/07/traku-vokes-dvaro-sodyba.html); yra Mūrinė Vokė (kol kas joje nebuvau, gal ir nebūsiu...) ir yra dvi Baltosios Vokės... Įvedus į Google paiešką "Baltoji Vokė", pirmiausia nurodoma Baltoji Vokė, esanti Šalčininkų rajone. Todėl susidomėjusiems siūlyčiau prie pavadinimo dar pridėti Vilnius...
Taigi, Baltoji Vokė šalia Vilniaus... Pasak Interneto, tai gyvenvietė Vilniaus rajone, 2km į šiaurę nuo mano jau minėtų Pagirių, Vokės upelio dešiniajame krante. Tiesą pasakius, neišsiaiškinau, kurioje vietoje tas Vokės upelis yra Baltojoje Vokėje, bet tiek to... Bet yra Baltosios Vokės dvaras, kur ir einu...
Vaizdai pakeliui - beje, nesutikau kol kas nei vieno žmogaus
Baltojoje Vokėje įsikūrusi Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla
Nors ir vasara, ir mokykla neveikia, bet aplinka sutvarkyta idealiai
Kad Baltosios Vokės dvaras - visai šalia mokyklos, tiesiog beveik priešais, mačiau jau sukdama link mokyklos. Todėl negaišdama laiko, einu link dvaro. Pakeliui dar užfiksuoju kelio ženklą
Jis skirtas atvažiuojantiems automobiliu nuo visai šalia įsikūrusių Vaidotų. Nors man buvo keista, kad tokio ženklo nėra įsukus nuo visuomeninio transporto stotelės... Bet... einu link dvaro
Baltosios Vokės dvaras savo istoriją skaičiuoja nuo septyniolikto amžiaus, tačiau tuo metu buvę rūmai neišlikę. Dabar esančius istorizmo stiliaus rūmus 1873 metais pastatė tuometinis dvaro savininkas grafas Hilarijus Lenskis. Jis buvo ir Vaidotų Šv.Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčios fundatoriumi - apie bažnyčią dar papasakosiu. Po grafo mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Vladimiras Lenskis, vėliau nukankintas Sovietų lageryje Sibire. Jo žmonai ir dukroms tremties pavyko išvengti, pasitraukus į Lenkiją. Sovietmečiu dvaras priklausė technikumui, jo pastatuose taip pat buvo gyvenama. Šiuo metu dvaras, deja, gerokai apleistas...
Pagrindiniai dvaro rūmai iš išorės dar atrodo gana neblogai, nors ir apleisti...
Rūmus apvaikštau iš visų pusių - deja, iš neparadinės pusės vaizdas labiau nekoks...
Na, nors langai užkalti, kad į vidų niekas nesiveržtų, ir žolė aplink nupjauta
Gana jaukus dvaro parkas
Už pagrindinių rūmų - išlikęs labai svarbus dvaro pastatas. Tai oficina, kurioje kažkada gyveno dvaro tarnai
Oficiną taip pat apeinu aplink, nes, kaip bebūtų keista, irgi nušienauta, tik vienoje vietoje teko brautis per nelabai aukštas dilgėles...
Apima jausmas, kad tik tik neseniai čia kažkas dar gyveno...
Dvaras labai primena pernai lankytą Šumsko dvarą, net aplinka panaši... Ir senus laikus menantys akmenys...
Dvaras turėjo ir savo tvenkinį - apeinu aplink jį
Gėriuosi atspindžiais...
Dvaro rūmai nuo tvenkinio pusės
Einant aplink tvenkinį, vis neapleidžia mintis, kad dvaras apleistas labai neseniai, ir galima jį atstatyti, turint ne tiek daug finansų. Juo labiau, kad aplink gyvenama, šalia tvenkinio mačiau ne vieną žveją, o tvenkinio pakrantėje kažkada buvo įrengta smagi poilsio vieta
Apėjusi aplink tvenkinį, einu priešais pagrindinius rūmus esančiu parku - jaukus, bet irgi labai neseniai apleistas... Sovietų laikais čia buvo technikumas, tvarkėsi, o apleista tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, deja...
Iki autobuso į stotį dar turiu pakankamai laiko, tai einu keliu link visai šalia esančių Vaidotų. Pakeliui - ta pati mokykla, tik kitas pastatas
Kelias į Vaidotus
Jaukios apylinkės
Labai greitai prieinu Vaidotus
Vaidotuose mane domina tik bažnyčia... Nors grįžusi paskaičiau Internete, kad čia yra ir buvęs vandens malūnas, ir Vokės upeliuko pakrantės įdomios... Na, neatlikau namų darbų iki galo, bet... tada būčiau nespėjusi į autobusą, ir būtų tekę valandą laukti kito.. Todėl tebūnie tik bažnyčia
Vaidotų Šv.Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia pastatyta jau minėto grafo Lenskio pastangomis 1910 metais. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Iš bažnyčios sklinda giesmės, todėl susidomėjusi einu vidun...
... ir patenku į Šv.Mišias lietuvių kalba, tiksliau į jų pabaigą, kur prie altoriaus jaunimas gieda šiuolaikines giesmes, pritariant gitarai
Klausausi susižavėjusi ir pakylėta... Tikrai nesitikėjau čia tai išgirsti... Bet buvo gera ir jauku klausytis... Pasibaigus Šv.Mišioms, apvaikštau šviesią ir jaukią bažnytėlę
Tada tradiciškai apeinu aplink
Vienoje iš išorinių bažnyčios sienų - tragiška dvaro savininkų istorija...
Tradiciškai šalia bažnyčios - joje kunigavusiųjų kapai
Bažnyčia iš neparadinės pusės ne mažiau jauki
Klebonija ir parapijos namai už bažnyčios
Iki autobuso likę nelabai daug laiko, todėl (dabar gailiuosi) daugiau po Vaidotus nesibastau, o einu link Baltosios Vokės stotelės. Pakeliui užfiksuoju labai lietuvišką sodybą...
... ir aplinką saugoti raginantį reklaminį plakatą
Kitu keliu grįžtu į tą pačią stotelę ir grįžtu namo. Visai smagus ne daugiau nei dvi valandas trukęs pasibastymas visai šalia Vilniaus. Galima nuvažiuoti ir automobiliu, ir visuomeniniu transportu. Galbūt specialiai važiuoti ir nėra prasmės... Nors jei dar po Vaidotus pasibastyti, tai gal ir verta... Bet vis tiek rekomenduoju.
Tų Vokių netoli Vilniaus ne viena - yra Trakų Vokė su mielu dvaru (mano pasakojimą apie pasibastymą po dvarą rasite čia : http://manokelionespolietuva.blogspot.lt/2016/07/traku-vokes-dvaro-sodyba.html); yra Mūrinė Vokė (kol kas joje nebuvau, gal ir nebūsiu...) ir yra dvi Baltosios Vokės... Įvedus į Google paiešką "Baltoji Vokė", pirmiausia nurodoma Baltoji Vokė, esanti Šalčininkų rajone. Todėl susidomėjusiems siūlyčiau prie pavadinimo dar pridėti Vilnius...
Taigi, Baltoji Vokė šalia Vilniaus... Pasak Interneto, tai gyvenvietė Vilniaus rajone, 2km į šiaurę nuo mano jau minėtų Pagirių, Vokės upelio dešiniajame krante. Tiesą pasakius, neišsiaiškinau, kurioje vietoje tas Vokės upelis yra Baltojoje Vokėje, bet tiek to... Bet yra Baltosios Vokės dvaras, kur ir einu...
Vaizdai pakeliui - beje, nesutikau kol kas nei vieno žmogaus
Baltojoje Vokėje įsikūrusi Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla
Nors ir vasara, ir mokykla neveikia, bet aplinka sutvarkyta idealiai
Kad Baltosios Vokės dvaras - visai šalia mokyklos, tiesiog beveik priešais, mačiau jau sukdama link mokyklos. Todėl negaišdama laiko, einu link dvaro. Pakeliui dar užfiksuoju kelio ženklą
Jis skirtas atvažiuojantiems automobiliu nuo visai šalia įsikūrusių Vaidotų. Nors man buvo keista, kad tokio ženklo nėra įsukus nuo visuomeninio transporto stotelės... Bet... einu link dvaro
Baltosios Vokės dvaras savo istoriją skaičiuoja nuo septyniolikto amžiaus, tačiau tuo metu buvę rūmai neišlikę. Dabar esančius istorizmo stiliaus rūmus 1873 metais pastatė tuometinis dvaro savininkas grafas Hilarijus Lenskis. Jis buvo ir Vaidotų Šv.Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčios fundatoriumi - apie bažnyčią dar papasakosiu. Po grafo mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Vladimiras Lenskis, vėliau nukankintas Sovietų lageryje Sibire. Jo žmonai ir dukroms tremties pavyko išvengti, pasitraukus į Lenkiją. Sovietmečiu dvaras priklausė technikumui, jo pastatuose taip pat buvo gyvenama. Šiuo metu dvaras, deja, gerokai apleistas...
Pagrindiniai dvaro rūmai iš išorės dar atrodo gana neblogai, nors ir apleisti...
Rūmus apvaikštau iš visų pusių - deja, iš neparadinės pusės vaizdas labiau nekoks...
Na, nors langai užkalti, kad į vidų niekas nesiveržtų, ir žolė aplink nupjauta
Gana jaukus dvaro parkas
Už pagrindinių rūmų - išlikęs labai svarbus dvaro pastatas. Tai oficina, kurioje kažkada gyveno dvaro tarnai
Oficiną taip pat apeinu aplink, nes, kaip bebūtų keista, irgi nušienauta, tik vienoje vietoje teko brautis per nelabai aukštas dilgėles...
Apima jausmas, kad tik tik neseniai čia kažkas dar gyveno...
Dvaras labai primena pernai lankytą Šumsko dvarą, net aplinka panaši... Ir senus laikus menantys akmenys...
Dvaras turėjo ir savo tvenkinį - apeinu aplink jį
Gėriuosi atspindžiais...
Dvaro rūmai nuo tvenkinio pusės
Einant aplink tvenkinį, vis neapleidžia mintis, kad dvaras apleistas labai neseniai, ir galima jį atstatyti, turint ne tiek daug finansų. Juo labiau, kad aplink gyvenama, šalia tvenkinio mačiau ne vieną žveją, o tvenkinio pakrantėje kažkada buvo įrengta smagi poilsio vieta
Apėjusi aplink tvenkinį, einu priešais pagrindinius rūmus esančiu parku - jaukus, bet irgi labai neseniai apleistas... Sovietų laikais čia buvo technikumas, tvarkėsi, o apleista tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, deja...
Iki autobuso į stotį dar turiu pakankamai laiko, tai einu keliu link visai šalia esančių Vaidotų. Pakeliui - ta pati mokykla, tik kitas pastatas
Kelias į Vaidotus
Jaukios apylinkės
Labai greitai prieinu Vaidotus
Vaidotuose mane domina tik bažnyčia... Nors grįžusi paskaičiau Internete, kad čia yra ir buvęs vandens malūnas, ir Vokės upeliuko pakrantės įdomios... Na, neatlikau namų darbų iki galo, bet... tada būčiau nespėjusi į autobusą, ir būtų tekę valandą laukti kito.. Todėl tebūnie tik bažnyčia
Vaidotų Šv.Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia pastatyta jau minėto grafo Lenskio pastangomis 1910 metais. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Iš bažnyčios sklinda giesmės, todėl susidomėjusi einu vidun...
... ir patenku į Šv.Mišias lietuvių kalba, tiksliau į jų pabaigą, kur prie altoriaus jaunimas gieda šiuolaikines giesmes, pritariant gitarai
Klausausi susižavėjusi ir pakylėta... Tikrai nesitikėjau čia tai išgirsti... Bet buvo gera ir jauku klausytis... Pasibaigus Šv.Mišioms, apvaikštau šviesią ir jaukią bažnytėlę
Tada tradiciškai apeinu aplink
Vienoje iš išorinių bažnyčios sienų - tragiška dvaro savininkų istorija...
Tradiciškai šalia bažnyčios - joje kunigavusiųjų kapai
Bažnyčia iš neparadinės pusės ne mažiau jauki
Klebonija ir parapijos namai už bažnyčios
Iki autobuso likę nelabai daug laiko, todėl (dabar gailiuosi) daugiau po Vaidotus nesibastau, o einu link Baltosios Vokės stotelės. Pakeliui užfiksuoju labai lietuvišką sodybą...
... ir aplinką saugoti raginantį reklaminį plakatą
Kitu keliu grįžtu į tą pačią stotelę ir grįžtu namo. Visai smagus ne daugiau nei dvi valandas trukęs pasibastymas visai šalia Vilniaus. Galima nuvažiuoti ir automobiliu, ir visuomeniniu transportu. Galbūt specialiai važiuoti ir nėra prasmės... Nors jei dar po Vaidotus pasibastyti, tai gal ir verta... Bet vis tiek rekomenduoju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą