Mano Lietuva: Viena lietinga rudens diena Marijampolėje. Pirma dalis

Taip taip, jau kalendorinis pavasaris. Bet aš vis dar prisimenu savo rudens keliones. Viena iš jų buvo pasibastymas Marijampolėje. Ir vėlgi - Marijampolėje buvusi ne kartą, nes šiame mieste užaugo mano a.a. Mama, čia lankytąsi pas gimines. Ir vėlgi - iki šiol Marijampolės nebuvau apvaikštinėjusi. O vis norėjau. Savo norą įgyvendinau vėlų rudenį, spalio pabaigoje. Orų prognozės nedžiugino, buvo žadama nemažai lietaus. Bet argi man tai gali sutrukdyti? Taip, diena buvo pakankamai lietinga, bet tai nesutrukdė ir nemažai pasibastyti, ir nemažai pamatyti, o ir nuotaika visą laiką buvo puiki. Taigi, kviečiu pasivaikščioti po Marijampolę. Šį kartą nebus įžangos apie miesto įkūrimą, istoriją ir pan. Tiesiog pasakosiu, kur vaikščiojau, ką mačiau. Aišku, apie atskirus miesto kampelius šiek tiek faktų bus... Taigi...
Į Marijampolę išvažiuoju gana anksti ryte, nes numačiusi daug pasibastyti. Autobusas nuveža laiku, pagal grafiką. Išlipusią autobusų stotyje pasitinka labai žvarbus vėjas, bet kol kas nelyja. Pirmiausia einu link visai šalia įsikūrusios Marijampolės geležinkelio stoties. Jau ne kartą esu mintyse apgailestavusi, kad nėra tiesioginio traukinio Vilnius-Marijampolė, tik per Kauną. Bet ką padarysi... O Marijampolės geležinkelio stoties pastatas labai įdomus ir išsiskiriantis. Jis pastatytas 1923-1924 metais pagal inžinieriaus Edmundo Fryko projektą. Tai dviejų aukštų statinys su buvusiu vandentiekio bokštu centre. Sakoma, kad stotis primena senovės miestų rotušes...

Pasigėrėjusi gražia architektūra, grįžtu atgal ir einu Geležinkelio gatve. Vieta atvira, vėjas baisulinis. Ir vis stebiuosi, kaip viskas pasikeitę - padaryti viadukai, apvažiavimai, apėjimai. Net ir iš Vilniaus atvažiuojant, prieš pat stotį lendama į tunelį ir išlendama praktiškai stotyje. Gražiai sutvarkyta. Geležinkelio gatve einu ilgokai, kol prieinu suskirtimą su P.Armino gatve. Būtent susikirtimą, o ne sankryžą - nes vėl viadukas, tiltas, laipteliai, apėjimai. Pasuku kairėn, ir čia pat prieinu Marijampolės cukraus fabriką

Fabrikas pradėjo veikti 1931 metais. Tai pirmasis Lietuvoje cukraus fabrikas ir vis dar veikiantis. Smagiai pasibastau po fabriko teritoriją, lydima skanaus ir saldaus aromato

Apžiūriu paminklą cukriniam runkeliui

Beje, Marijampolės cukraus fabrike organizuojamos edukacinės ekskursijos. Jei ką domina, informacijos klauskite Marijampolės Turizmo informacijos centre.
Prisiuosčiusi skanių kvapų, žygiuoju toliau P.Armino gatve. Visai netrukus prieinu buvusią Kvietiškio dvaro sodybą, Kvietiškio dvarą 1717 metais įkūrė grafas Morkus Antanas Butleris. Dvaro pastatų kompleksą sudarė mediniai dvaro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė. 1831 metais dvaro laukuose vyko mūšis tarp Lietuvos valstiečių-sukilėlių ir Rusijos caro kariuomenės. 1919 metais agronomas Jonas Kriščiūnas dvaro teritorijoje įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą ir atnaujino dvaro parką. 1922 metais dvaro žemė išdalyta sklypais savanoriams. Dabar dvaro teritorijoje įsikūrusi Marijampolės kolegija, link kurios jau tarybiniais laikais statyto pastato veda jauki alėja

Užtat apėjusi kolegiją iš kitos pusės, pamatau senajį medinį buvusių pagrindinių dvaro rūmų pastatą. Dabar čia, o ir visokiuose išlikusiuose ūkiniuse pastatuose tiesiog gyvena žmonės

Dvaro parkas mane sužavi. Nors pradeda lyti, ilgokai maklinėju jo takeliais. O dar visokie kriokliukai ir skardžiai...

Kadangi lietus po truputį stiprėja, parkui pasakau iki pasimatymo vasarą ir grįžtu atgal ta pačia P.Armino gatve link centro. Prieinu senąsias Marijampolės kapines, įkurtas 1872 metais. Čia palaidoti mano giminės, bet jų kapų neieškau, o tiesiog bastausi, nors lietus vis stiprėja...
Sovietų karių, žuvusių 2 pasaulinio karo metais, kapai

Švč.Trejybės cerkvė

Netikėtai atrandu Žemaitės kapą

Toliau bastausi ir prieinu Nekaltojo prasidėjimo Šv.Mergelės Marijos kongregacijos vargdienių seselių vienuolių kapelius

Šalia - Marijonų kongregacijos Lietuvos Šv.Jurgio provincijos vienuolių kapai

Lietuvos savanorių kapai

Vaikščiodama atrandu... Amžiną atilsį ANBO kūrėjui...

Išėjusi iš kapinių, einu ieškoti Varpo gatvėje esančio Ramybės parko. Jį matau dešinėje, bet labiau sudomina užrašas priekyje

Apie tai nebuvau skaičiusi... Bet įdomu, tai einu... gerokai pažliugusia pieva...

Neturėjau šito savo užrašuose, tai buvo tikrai netikėtas atradimas. O toliau ėjau link Ramybės parko šalia rudeniškos Šešupės... Lietus vis labiau lijo...

Ramybės parke būdavo užkasami 1944-1953 metais nukankintieji. 1990 metais pastatyti koplytstulpiai ir įrengtas parkas

Pasivaikštau ramiai po parką - savotiška vieta..

Toliau einu link Marijampolės Šv.Arkangelo Mykolo bazilikos

Čia esu kažkada su vaikų choru giedojusi... Bazilika - viena svarbiausių Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių. 1758 metais grafienė Pranciška Butlerienė pasikvietė Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo kunigų marijonų vienuolius, jiems pastatė medinę bažnyčią ir vienuolyną. Nuo to ir Marijampolė gavo vardą. 1934 metais Bazilikoje esančioje koplyčioje palaidotas palaimintasis Jurgis Matulaitis. Deja, bazilika uždaryta, lietus pliaupia... Tai apeinu tiesiog aplink