Pėsčiųjų žygis Nemuno kilpomis - 2017

Šiuo metu už lango - graži žiema, tačiau smagu vis prisiminti rudens keliones. Kaip minėjau pasakojimo apie Prienus pradžioje, pernai rudenį su drauge dalyvavom Trenkturo rengtame pėsčiųjų žygyje Nemuno kilpomis. Man tai buvo jau antras žygis, draugei - pirmas. Šį sykį pasirinkome 25 kilometrų ilgio Sveikatingumo maršrutą. Nors išvakarėse privaikščiojom daug kilometrų po Prienus ir Birštoną, kitą rytą keliamės gana žvalios, nes mūsų laukia nauji nuotykiai.

Ramiai papusryčiavę ir išgėrę kavos savo vilos valgomajame, keliaujame į Birštono autobusų stotį. Iškeliaujame gana anksti, nes nerimaujame, ar tilpsime į mikroautobusą. Juk žygeivių tai daug. Tačiau mikroautobuse vietos visiems užtenka - kartu važiuoja senjorų pulkelis ir dar vienas žygeivis. Sumokame tuos pačius 0,52 eur vairuotojui. Pakeliui matome nemažai einančių palei plentą žygeivių. Iš pradžių nusprendžiame, jog žygeiviai pėsčiomis eina iš Birštono į žygios starto vietą Prienų vasaros estradoje. Galvojame - kokie šaunuoliai. Tik vėliau suprantame, jog tai ilgesnius maršrutus pasirinkę žygeiviai, kai kurie dar su tamsa pradėję savo kelią.

Mūsų maršruto starto pradžia - devinta valanda ryto. Todėl išlipusios Paprienės stotelėje, turime nemažai laiko ramiai nukulniuoti tuos du kilometrus tykiomis gatvelėmis iki starto vietos. Artėjant link estrados, girdisi muzika, šurmulys, daugėja abiem kryptimis einančių žygeivių

Užsiregistruojame žygiui ir gauname žygeivio paketą bei buteliuką mineralinio vandens Vytautas. Žygeivio pakete svarbiausia - maršruto žemėlapis, kurio kitoje pusėje vieta tarpinių žygio punktų antspaudams. Be pastarųjų negalėsime finiše gauti diplomų :) Įsiamžiname prie žygio stendo

Kol su drauge viena kitą fotografuojame, išgirstame - sveikos, ale kokios jūs mažos. Atsisukame - taigi dar viena keliautoja-bendramintė, su kuria iki šiol bendravome tik virtualiai ir buvome sutarę susimatyti starto vietoje. Ji atvykusi su kompanija, todėl tik šiek tiek šnektelime. Vėliau žygio metu ne kartą susitiksime ir žygiuosime kartu. Mūsų draugės kompanija išeina į žygį, o mudvi neskubėdamos išgeriame kavos. Aš dar padarau apšilimo pratimus, kuriuos energingai demonstruoja vedantieji

Ir kelios minutės po devynių ryto iškeliaujame

Kaip ir prieš metus, taip ir dabar žaviuosi žygio organizacija. Viskas sustyguota iki smulkmenų, viskas labai aišku. Pasiklysti praktiškai neįmanoma

Pirmoji žygio atkarpa užima šešis kilometrus. Ji vingiuoja po lietaus nuostabiai kvepiančiu rudeniniu Žvėrinčiaus mišku

Tai labai smagus pažintinis takas, iš viso užimantis penkiolika kilometrų. Mes praeisime maždaug trečdalį jo. 1968 metais Žvėrinčiaus miške tuometinio girininko Arvydo Vilkaičio iniciatyva įrengtas sveikatingumo takas, kuris 1999 metais pertvarkytas į pėsčiųjų ir dviračių taką. Jame įrengtos poilsio aikštelės ir laužavietės, daug įvairių įdomių medžio skulptūrų. 

Takas asfaltuotas, todėl, nors ir besišnekučiuodamos, einame gana spėriai. Tai lenkiame kitus žygeivius, tai šiek tiek atsiliekame...

Maždaug po valandos prieiname pirmąjį tarpinį punktą - Birštono pakraštyje įsikūrusį Vytautas Mineral Spa

Čia gauname antspaudus ir arbatos. Prisėdusios ant laiptų, šiek tiek pailsime, užkandame, atsigeriame arbatos. Kol kas esame nepavargusios ir žvalios, todėl ilgai neužtrunkame. Mūsų laukia antroji - septynių kilometrų - atkarpa

Pradžioje kelias eina palei Prienų plentą, todėl eiti gana nuobodu. Retkarčiais nuprausia nesmarkus lietus. Po kurio laiko pereiname į kitą plento pusę ir žygiuojame link Škėvonių

Sužavi padūmavę rudeniški toliai

Mūsų kelias suka į mišką...

... kuriame einant tarp medžių vis atsiveria neskubri Nemuno tėkmė. Šiame maršrute Nemunas mus ramiai lydės ilgai

Kai kur tenka palaipioti gana stačiai aukštyn, tačiau labai gelbsti turėklai. Vis tik po nemažai lietaus takas gana slidokas...

... užtat esame apdovanojamos jaukiu Nemuno kilpų vaizdu nuo Škėvonių atodangos

Prieš metus mano maršrutas driekėsi kitoje Nemuno pusėje - atgyja smagūs prisiminimai... Tačiau metas eiti toliau ir nusileisti žemyn į pievą visai šalia Nemuno. Tai antrasis tarpinis poilsio punktas, pavadintas rėmėjo Benu vaistinės vardu

Nuėjusios trylika kilometrų, atsižymime. Čia susitinkame savo draugę su kompanija, su kuriomis kartu smagiai papietaujame perlinių kruopų koše su mėsa. Vegetarams parūpinta grikių košės.

Pietūs praeina smagiai besišnekučiuojant ir daug juokiantis. Gavusios gerą vitamino C dozę, dar pasigėrime Škėvonių atodanga iš kitos pusės...

...ir visos draugiškai kartu keliaujame toliau. Trečioji žygio atkarpa - tik trys kilometrai, tačiau jie pareikalauja ir daug fizinių jėgų, ir ištvermės. Būta ir baimės, ir džiaugsmo įveikus. Draugei tai buvo įdomiausia maršruto dalis, man sunkiausia. Iš pradžių viskas lengva, tik tenka murkdytis purve...

Kadangi buvome nusileidę prie pat Nemuno, dabar reikia pakilti į viršų. Vienoje vietoje kalnas toks status ir nuo liūčių slidus, kad vidury sustoju ir jaučiu, kad neužlipsiu. Ačiū vienam žygeiviui, padavusiam ranką ir padėjusiam tuos kelis žingsnius užlipti. Tačiau toliau laukė dar vienas kalniukas ir daugiausiai adrenalino suteikusi žygio atkarpa. Čia jau atrodė, lyg po tikrus kalnus laipiotum. Ačiū žygio organizatoriams, pasirūpinusiems virvėmis įsikibti...

Visos penkios užlipome sėkmingai. Draugės krykštavo, nes nuotykis. Aš buvau santūresnė, nes širdis kalatojosi ilgokai, o dar saugojau savo prieš kelis metus sulaužytą ir ilgai gijusią koją. Atsipūtusios keliaujame toliau pro Birštono vienkiemį. Čia prie vieno namo matome sustojusią greitąją. Tuo metu galvojome, kad kažkam iš ten gyvenančių blogai. Tik grįžusios sužinojome... vienai žygeivei tai buvo paskutinis žygis... Užuojauta jos artimiesiems...

Gana greitai prieiname trečiąjį maršruto punktą. Tai Birštono centre įsikūręs Kneipo sodas. Čia lankėmės vakar

Vėlgi atsižymime, užkandame, atsigeriame labai skanios žolelių arbatos, dar kažkokioje loterijoje sudalyvaujame. Čia paliekame kitas savo bendražyges ir tęsiame savo žygį toliau. Maršrutas driekiasi išvakarėse išvaikščiota žavingąja Nemuno pakrante. 

Su drauge kalbamės, jog labai gerai, kad vakar daug ką aplankėme. Šiandien tikrai nebūtų laiko, o ir žmonių nemažai. Taip bekalbėdamos labai greitai nueiname du kilometrus iki ketvirtojo tarpinio punkto, esančio šalia išvakarėse lankyto Mineralinio vandens garinimo įrenginio. 

Laisvalaikio terapijos punkte tradiciškai atsižymime, dar gauname skanių javinukų, kuriuos užkandusios, žygiuojame toliau. Nuo šiol prie einančių 25 kilometrus prisijungia einantieji 15 kilometrų. Daug tėvų su įvairaus amžiaus vaikais, nemažai keturkojų žygeivių. Savo ėjimo tempą vis turime derinti su kitų žygeivių. Kartais net kamščiai susidaro. O ir keturkojai vis bėgiodami pinasi po kojomis... 

Kelias vėlei vingiuoja palei Nemuną, kuris mums atsiveria vis kitomis spalvomis...

Kartais įlendame į mišką...

...  kartais vėl murkdomės purve...

... kartais gėrimės pievomis šalia Nemuno...

Nuėjusios dar keturis kilometrus, prieiname paskutinį tarpinį punktą - Perskindol. Čia atsigeriame arbatos ir šiek pailsime. Esame nuėjusios jau 22 kilometrus, todėl kojos jau duoda apie save žinoti. Pradedame jausti nuovargį, norėtųsi ilgiau pasėdėti. Tačiau abi žinome, jog kuo ilgiau sėdėsime, tuo labiau aptingsime. Be to, liko tik trys kilometrai, o ir laikas šiek tiek spaudžia. Mano draugė nori spėti į paskutinį autobusą, važiuojantį iš Vilniaus į jos miestelį. O dar reikia spėti ir į Vilniaus autobusą. Todėl žygiuojame toliau. Paskutiniai kilometrai tradiciškai patys sunkiausi.

Nemune Nemune, bėk nesustodamas, bėki...

Abi einame tylėdamos, paskendusios savo mintyse. Stabtelėjame prie ramaus Nemuno užutekio

Dar viena kliūtis...

Ir pagaliau matome finišą vėl toje pačioje Prienų vasaros estradoje

Finišuojame apie 16 valandą po pietų. Reiškia, kelionėje užtrukome septynias valandas. Finišavusios gauname diplomus ir medalius. Esame labai laimingos, didžiuojamės įveikusios kartais ir  nelabai lengvą maršrutą

Finiše ilgai neužsibūname, nes dar turime grįžti apie tris kilometrus iki Prienų autobusų stoties. Gana spėriai, nors ir jau pavargusios, pareiname į Prienus. Stotyje nusiperkame autobuso bilietus. Turime dar šiek tiek laiko, tai šalia esančioje picerijoje pakeliame alaus bokalus už sėkmingą žygį ir puikią dieną. Grįžtame į Vilnių, o draugė spėja į savo autobusą.

Ačiū organizatoriams už puikų žygį, o bendramintėms - už buvimą kartu ir daug gerų emocijų.

P.S. Su drauge jau turime planų šių metų naujam žygiui....