2018 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Mano kitokia Vasario 16-oji Molėtuose

Nors už lango jau siaučia vasara, aš vis dar prisimenu savo smagiąją Vasario 16-osios šventę Molėtuose. Šiemet Lietuva švenčia savo 100-metį, todėl dar sausio pabaigoje pradėjau mąstyti, ką galėčiau įdomaus tą dieną nuveikti. Aišku, Vilniuje vyksta visokiausių renginių, tačiau norėjau kažko kitko. Vieną vasario pradžios vakarą klausiu savo molėtiškės draugės, kas įdomaus vyks Molėtuose. Žodis po žodžio - atvarau aš į Molėtus Vasario 16-ąją... Prisiplanavom visko įdomaus - per dieną nusibastėm/nutrepsėjom daugiau nei 20 kilometrų, pasimėgavom žiemiška gamta miškų glūdumoj, kartu su būriu molėtiškių atšventėm šventę, o ir šiaip pasikrovėm daug teigiamos energijos. Bet apie viską iš pradžių...
Į Molėtus važiuoju autobusu senuoju plentu pro Giedraičius. Išvakarėse prisninga, o ir važiuojant vis sninga. Šiek tiek po 9 ryto išlipu Molėtuose Melioratorių stotelėje, kur mane pasitinka draugė. Ji gyvena netoliese, be to, būtent nuo čia pradėsim savo dieną. Aptarusios dienos maršrutą, pirmiausia einame prie netoli esančios žydų žudynių vietos. Čia 1941 metų vasaros pabaigoje buvo sušaudyta apie 700 žydų tautybės molėtiškių. Trumpai paminim jų atminimą...





Toliau einame link netoliese esančios Statybininkų gatvės, kur 10 valandą bus atidengta memorialinė lenta 1919-1920 metų kovų už Lietuvos laisvę savanoriams. Iki atidarymo yra dar šiek tiek laiko, todėl ramiai viską apžiūrime





Visai šalia įsikūrę Molėtų ugniagesiai...


... kurie originaliai pamini Lietuvos 100-metį...



Toliau mudviejų kelias veda aplink Molėtų pakraštyje esantį Promislavo ežerą. Eidamos gėrimės labai smagiu žiemišku peizažu





Einame link Molėtūno malūno...


... bet pakeliui stabtelime...


Čia kriokliuku šniokščia Žiežiebros upeliokas


Vėl gėrimės žavinga žiemos pasaka


Ateiname prie buvusio Molėtūno malūno, tačiau akys krypsta į kitą pusę - čia šniokščia Siesartis per akmenis, kažkada čia buvęs tiltas...




Molėtūno vandens malūnas - technikos paminklas, statytas 1914 metais, vėliau perstatytas. Apie jo istoriją liudija ir išlikusi lentelė sienoje


Deja, deja... Šiuo metu viskas labai apleista... Su drauge vaikščiodamos vis pakalbame, kad čia tikrai būtų labai smagi kaimo turizmo ar pramogų vieta. Reikėtų tik šiek tiek investicijų į pastatų atkūrimą, be to, jie nėra tiek jau labai apleisti...




Šiek tiek pasivaikštome po teritoriją...



... grįžtame ežero pakrante atgal ir sukame į žiemišką mišką jau Molėtų rajone


Braunamės miško tankme, laipiojam kalnais ir pakalnėm, mėgaujamės žiema... Kol atsiduriam prie nemažo skardžio apačioje čiurlenančio Kaminos upeliuko


Čia pasijaučiam kaip kokiuose kalnuose - tas upelioko čiurlenimas, skardis ir kalvos priekyje... Bet būtent čia abiems buvo labai gera būti, būtent čia laipiodamos palei upeliuką pasikrovėm daug teigiamos energijos








Prieinam ramiai sau žiemos miegu snaudžiantį Duobužio ežerą miško tankmėje



Grįžtam arčiau Kaminos, šalia kurios pasidarom nedidelį pikniką su karšta arbata ir javinukais



Pasimėgavusios arbata, grįžtame atgal palei Kaminos upeliuką, pamojuodamos kažkur apačioje triūsiantiems bebrams






Dar šiek tiek žiemiško miško...



... ir grįžtame į Molėtus


Pakeliui link centro vis žavimės trispalviais motyvais



Prieiname vaikų darželį pagrindinėje Vilniaus gatvėje. Čia visada gali rasti kažką įdomaus. Šiuo kartu labai gražiai pasipuošta Vasario 16-ajai




Praeiname pro Molėtų savivaldybę


Ir netikėtai šiek tiek per anksti pamatome šventinę eiseną su Molėtų bažnyčioje ką tik pašventinta vėliava




Esame numačiusios prisijungti prie eisenos ir kilti kartu į Pavasarininkų kalvą. Tą ir padarome



Žirgai šventei suteikė labai daug taurumo ir iškilmingumo


Lipame į Pavasarininkų kalvą


Čia, skambant himnui, kyla pašventinta Lietuvos vėliava...


... sveikina Molėtų rajono meras...


...Molėtų klebonas šventina naujai pastatytą kryžių. Beje, šventino lietuviškai - kaip supratau, paprastai tokiu atveju būna malda lotyniškai


Naujasis kryžius. Čia buvau 2015 metų rudenį - buvo dar senasis.


Lipame žemyn, gėrėdamosis žiemišku Pastovio ežero vaizdu




Kol bastėmės po miškus, šalta nebuvo. Tačiau ant kalvos pastovėjus ir vėjams košiant, jaučiamės sužvarbusios, todėl lendame į kavinę papietauti ir sušilti. Atsipūtusios vaikštome toliau. Prie bibliotekos, o vėliau iš kitos garsiųjų Molėtų raudonųjų mūrų pusės randame žydiškų reliktų. Visa tai atsiradę tik prieš kelis metus





Nors jau ir išvaikščiotas, tačiau vis vilioja Molėtų skulptūrų parkas




Lipame į apžvalgos aikštelę - pakeliui randame kai ką naujo


Gėrimės žiemiškais vaizdais



Kadangi iki autobuso į Vilnių dar daug laiko, neskubėdamos vaikštome aplink Pastovio ežerą








Nuo ežero einame į Vilniaus gatvę. Čia randame 2017 metų pabaigoje atidengtą Molėtų meno mokyklos moksleivių sukurtą Laišką Lietuvai


Čia buvo...


.... sinagogos...



... ir kino teatras...



O visa šalia irgi buvo...



2015 metų rudenį, lankydama Molėtus, Narušių pasakų namelį mačiau apaugusį medžiais ir krūmais. O dabar jis kaip apnuogintas, nes išvalytas nuo nereikalingų augalų. Beslidinėdamos žemyn einančia gatvele, pastoviniuojame...




Jau laikas eiti į autobusų stotį, bet pakeliui dar apžiūrime



O prie autobusų stoties - irgi naujas meno kūrinys, gatvės meno ženklas...



Čia atsisveikinu su drauge ir važiuoju namo į Vilnių. Buvo puiki diena ir puiki šventė. O Molėtuose dar apsilankysiu pavasarį. Bet apie tai - kitas pasakojimas...

1 komentaras: