2018 m. birželio 1 d., penktadienis

Molėtai atveria vartus į vasarą

Taip taip, ir vėl Molėtai... Man čia gera būti, todėl labai mielai vis atvažiuoju. Kai Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras savo Facebook profilyje paskelbė, kad gegužės 5 dieną organizuoja pėsčiųjų žygį kitaip po Molėtus ir apylinkes, iškart susidomėjau. Pasikalbėjusios su molėtiške drauge, užsiregistruojam į žygį. Artėjant žygiui, atsiranda vis daugiau informacijos. Galiausiai sužinome, jog žygiuosime apie 16 kilometrų, bus keturios stotelės, kuriose prisistatys įvairių įdomių Molėtų rajono vietų atstovai, o pats žygis truks nuo 10 iki 16 valandos. Abi su drauge dar pamąstome - 6 valandos 16 kilometrų? Net ir su sustojimais - ką tiek laiko reikės veikti? Oi kaip mudvi klydome - veikti buvo dar ir kaip ką.... Bet... apie viską iš pradžių...
Gegužės 5-osios ryte sėdu į autobusą Vilniaus autobusų stotyje ir važiuoju į Molėtus. Važiuoju autobusu, kurio maršrutas driekiasi senuoju plentu pro Giedraičius, nes pagal laiką taip yra patogiausia. Jau nuo pat ryto šviečia saulė, todėl nuotaika puiki. Įvažiavus į Molėtus, Melioratorių stotelėje į autobusą įsėda draugė (ji gyvena šalia), ir abi kartu nuvažiuojame iki autobusų stoties. Išlipusios dar nueiname iki autobusų į Vilnių tvarkaraščio - pasitikslinu, kuriuo autobusu man geriau grįžti. Ir neskubėdamos žygiuojame Vilniaus gatve iki Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro. Čia užsiregistruojame žygiui, gauname nemokamos žuvienės (po žygio) kuponus ir laukiame žygios pradžios. Po truputį renkasi žygeiviai, mudvi pasinaudojame WC ir apžiūrime (iš esmės aš) turizmo centre siūlomus įsigyti suvenyrus. Pasižadu čia atvažiuoti kitą kartą ir pasimėgauti virtualia edukacine erdve - 3D vaizdais nukeliauti pirmyn į praeitį... O dabar laukiame žygio


Apie 10 ryto žygeivius (o jų daugiau nei 100) sveikina Molėtų verslo ir turizmo informacijos centro vadovė Daiva Kulienė


Būsimojo žygio vadovas supažindina su visokiais žygios logistikos niuansais. Tada dar nežinojome, kokias takais ir bekelėmis jis mus ves...


Pradedame žygį per Molėtus



Kelias mus veda žavingąja Pastovio ežero pakrante. Čia esu ne kartą vaikščiojusi, bet kas kartą žaviuosi vaizdais. Juo labiau, kad jau esu čia vaikščiojusi rudenį, žiemą ir šiek tiek vasarą. Dabar gi gėriuosi dar vieno metų laiko - pavasario - spalvomis. Gera čia būti...







Ateiname į pirmąją tarpinę stotelę Molėtų vasaros estradoje. Čia prisistato Etnokosmologijos muziejus - jo atstovas labai išsamiai papasakoja apie muziejaus veiklą ir lietuvių pasiekimus kosmose. Sužinome daug įdomių dalykų, per mini teleskopą paveizėjame į saulę ir gauname dovanų po magnetuką. Dar dalyvaujame viktorinoje, bet kadangi žygyje yra nemažai vaikų, tai jiems suteikiama atsakymų pirmenybė. O taip norėjau paragauti sausų ledų (juos pateikia kosmonautams)....




Žygiuojame toliau



Molėtų pakraščiai nėra labai įdomūs ir įkvepiantys




Bet... gana greit jau mėgaujamės Molėtų apylinkėmis




Kol kas žygis labai nesunkus. Su drauge vis pasikalbame - kas bus toliau? O toliau prieiname Luokesų ežerą


Narai čia neveltui, nes 2000 metais ežere buvo rastos dvi bronzos amžiaus polinės gyvenvietės. Susidomėjusios paskaitome stendo informaciją


Ir vėl savo žvilgsnį kreipiame į narus. Greičiausiai čia buvo tiesiog atrakcija žygio dalyviams, bet vis tiek smagu




Bet užteks žiūrėti į narus.... Mus jau sveikina Balninkų bendruomenės moteriškės


Jos pristato Balninkus ir juose įsikūrusį vienintelį Lietuvoje lietuviško stiklo muziejų, kuriame vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai ir kur žygio dalyviai yra kviečiami apsilankyti. Visi gauname dovanų po stiklo gaminį



Taip pat esame vaišinami stebuklingu Balninkų šaltinio vandeniu, o taip pat aukštaitiškais koldūnais, kurie labai panašūs į mini kibinus, bet vis tiek labai skanūs




Atsisveikiname su šauniosiomis balninkietėmis...


... ir einame palei Luokesų ežerą




... bet takelis vis siaurėja... Galiausiai einame pelkės pakraščiu... Einame vorele po vieną, nes žingsnis į šoną - ir... būk pasveikintas pelkės gelmių... Net ir takeliu einat, jaučiasi liūno alsavimas... Bet mes juk drąsūs...



Po kurio laiko išeiname į pievas ir laukus - gėrimės žaluma ir senomis sodybomis






Žygio vadovas įžanginiame žodyje buvo įspėjęs, kad teks eiti pro privačias valdas (su savininkais susitarta). Tai ir einame... Bet ne kartą tenka perlipti ganyklų ribas - draugei vis sakau, o jei čia elektrinis piemuo įstatytas (nes kai kur tai vielos spygliuotos)? Bet viskas baigiasi sėkmingai


Einame toliau per miškus, brūzgynus ir pievas - tikra žadėtoji bekelė





Kažkur pakeliui prieiname svyruojantį tiltelį - na kuo ne koks bezdžionių tiltas?


Galiausiai prieiname aikštelę vidury miškų. O čia įsikūrę Velykų salos dievai - tiesiog vidury miškų.Tai moltiškio verslininko Artūro Vitkevičiaus sumanytas skulptūrų parkas ant Luokesaičio ežero kranto.




Pasimėgavę velykinių dievų draugija, einame toliau






Ateiname į trečiąją stotelę, kur turėtų prisistatyti Asvejos regioninis parkas


Prie ežero pamatau kažkokią, mano manymu, skulptūrą... Tačiau ji pajuda... Taigi pelkių laumė su savo burtais...


Laumės mums pasakoja apie pelkes ir jų monus bei kviečia apsilankyti...




Laumių burtai.... Vaikams buvo gal baisu... O iš tiesų tai pelkių augalai gailiai su savo kvapu ir teigiama energija...


Laumės fainos, bet einame toliau - vis bekele...




Sena apleista sodyba pakeliui su žydinčia obelimi ir šimtamečiu klevu





O ir toliau visokių įdomybių pilna...







Kai lankėmės Balninkų stotelėje, sužinojome, kad kažkur netoliese miškuose irgi yra gyvybės šaltinis... Jo vanduo tikrai atgaivino...




O toliau buvo kamštis - teko laukti, kol galėsime pereiti suklypusį lieptelį per Dvilypio ežerą... Bet buvo smagi atrakcija




Visą žygį mus lydėjo šuniukas - mūsų žygio talismanas. Jis atklydo iš kažkurių Molėtų kiemų, pradėjo žygį kartu nuo turizmo centro, bidzeno kartu, nuklysdavo į pievas ar miškus, išsimaudydavo ežeruose, bet vis po kurio laiko atsirasdavo šalia. Žygį baigė kartu ir iškart pranyko...Nejučia vis apsidairydavom, ar šuniukas šalia, o jei ne, tai kur jis...


Einam toliau




Jau iš toli ateinant mus pasitinka smagi muzika. Ketvirtojoje stotelėje prisistato Videniškių bendruomenė






Esame visi kviečiami apsilankyti Videniškėse, pasibastyti po bažnyčią ir vienuolyną, išmokti lieti žvakes, kepti plotkeles, etc... Sveikina Videniškių seniūnė, esame pavaišinami laba skaniu vienuolių troškiniu






Kai jau atrodė, kad iki žygio finišo Molėtuose likę nedaug ir jau nebebus jokių atrakcijų... Vėl braunamės per brūzgynus...






Ateiname ant žiemą lankytos Pavasarininkų kalvos



Lipame žemyn ir einame link finišo




Ir vėl mus - jau įveikusius kitokio pėsčiųjų žygio kilometrus - sveikina Molėtų turzimo centro vadovė Daiva


Taip pat šalia Pastovio ežero, Skulptūrų parko pakrašty, Molėtai atvers vartus į vasarą... Čia sutinkami žygio dalyviai, čia molėtiškiai tiesiog mėgaujasi buvimu kartu... O dar visus sveikina grupė "Drovuoliai"


Mudvi su drauge einame paragauti žuvienės - skanu be proto, bet bent jau aš nusideginu liežuvį, nes žuvienė čia pat iš katilo ir be proto karšta. Bet via tiek smagu...




Pasimėgavusios žuviene ir puikia nuotaika, žygiuojame link autobusų stoties. Kadangi yra laiko, užsukame į kavinę ir pasimėgaujame tikrai pelnytu alaus bokalu. Autobusų stotyje atsisveikiname... Aš išvažiuoju Vilniun, draugė trepsi namo... Mudvi susitiksime beveik po savaitės Liepojoje. Apie nuotykius ten greit galėsite paskaityti draugės tinklaraštyje www.trepsimpopasauli.blogspot.com... Na, o aš bastysiuosi po Lietuvą.... Jau bastausi... Vasara prasideda!

2 komentarai:

  1. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Žinokit, nė kiek neperdedant, atrodo, kad tai buvo TOBULAS žygis. Ir oras (bent jau iš nuotraukų). Taip gaila, kad tokio žygio nebuvo (ar neužmatėm), kai buvom Labanore su vyru. Jis metinių proga padovanojo savaitgalio išvyką iš čia - https://www.laisvalaikiodovanos.lt/dovanos-pagal-kategorija/viesbuciai Taip sužinojom, kad Labanore yra Labanoro viešbutis, kurio interjeras yra tikrai išskirtinis. Ir šiaip - na kažkaip net nebuvo minties anksčiau, kad Labanore galima kažkur apsistoti, išskyrus palapinę :)) Mano galvoje Labanoras buvo tik miškas :) Na bet nesiplečiant apie mūsų išvyką.. Jūsų žygis man tikrai padarė įspūdį - ir čia tikrai tik 16 km? Kosmosas.. Kiek visko gali įvykti tokioje mažoje atkarpoje :) Ir koks gamtos nuostabumas.. Man tik vienas klausimas iškilo, jei galiu to klausti.. Ar tai buvo mokama ekskursija? Žinau, kad dabar organizuojama labai daug nemokamų, tačiau kai tokia programa ir su tiek gyvenviečių, žmonių ir pan. reikia susitarti, kažkaip atrodo jau per daug gerai būtų :) Tad jei ne paslaptis, ar labai brangu buvo? Ir kaip suprantu, informaciją apie tokius renginius dažniausiai ir greičiausiai Facebook'e rasiu, taip?

    AtsakytiPanaikinti