2020 m. birželio 26 d., penktadienis

Po Žemaitiją. Diena Plungėje. Pirmoji dalis

Plungę aplankyti planavau seniai, tik vis neatsirasdavo proga. Kadangi šią vasarą esu numačiusi vėl nemažai pasibastyti po Lietuvą, pradėti nutariau būtent nuo Plungės. Keliauti nutariau traukiniu, todėl iš anksto nusipirkau bilietus pirmyn ir atgal. Ir gerai padariau, nes gražų birželio šeštadienį traukinys Vilnius-Klaipėda buvo pilnas į pajūrį keliaujančių žmonių, labai daug jų - su dviračiais. Iš Vilniaus traukinys išvažiuoja apie pusę septynių ryto, Plungėje būna apie 10 ryto. Traukinys atgal į Vilnių - tik vakare, todėl pasibastymui turiu praktiškai visą dieną. Susidariau maršrutą, susirašiau lankytinus objektus, iš vakaro susisiekiau su Plungėje gyvenančia bendraminte-keliautoja, su kuria sutarėm susitikti kavos. Taigi, 10 ryto išlipu Plungės geležinkelio stotyje


Plungės geležinkelio stotis atidaryta 1932 metais. Tai buvo didelis įvykis Plungei - čia gyveno daug prekybininkų, kuriems geležinkelio linija buvo labai reikalinga. Linijos atidarymo dieną traukiniu į Plungę atvyko Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Stoties perone - nedidelis paminklas Plungės geležinkeliui


Išėjus iš stoties, kitoje gatvės pusėje - buvęs Geležinkeliečių namas, kuriame buvo trys butai. Viename iš jų gyveno geležinkelio stoties viršininkas. Šiuo metu tai žalumoje ir žieduose paskendęs gyvenamasis namas



Pažintį su Plunge nutariu pradėti nuo visai netoli stoties esančios Plungės dvaro sodybos ir jos parko. Link jos veda Dariaus ir Girėno gatvė. Pakeliui apžiūriu nedidelę Maloningosios Mergelės Marijos koplytėlę. Ji pastatyta 1845 metais ir iki šiol išlaikiusi pirminę išvaizdą. Jai nusilenkdavo į miestą atvykstantieji ar iš miesto išvykstantieji. Prisėdę ant šalia esančių suoliukų, apsiaudavo rankoje iki miesto ribos atsineštus batus



Stabteliu prie Plungės dvaro sodybos vartų



Užeinu į buvusiame sargo namelyje įsikūrusį Turizmo informacijos centrą, kuriame įsigiju "Surink Lietuvą" magnetuką, taip pat gaunu žemėlapį su parko, miesto ir rajono planais, pažymėtais lankytinais objektais bei trumpais jų aprašais. Visai naudingas dalykas šiais IT laikais.


1873 metais Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis, kuris įkūrė grožiu ir kultūriniu gyvenimu garsėjusią rezidenciją. Vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas suprojektavo puošnų rūmų ansamblį, puikiai įsikomponavusį į  seną natūralaus miško vietoje suformuotą parką. Architektūriniu akcentu tapo šiaurinėje aukščiausioje ir vaizdingiausioje parko dalyje pastatyti italų neorenesanso stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir neogotikos stiliaus žirgynas. Šiuo metu rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, kurį vėliau aplankysiu. Plungės parkas pakankamai didelis, viliojantis savo jaukiomis alėjomis ir sodria žaluma




Parke žydi įvairių spalvų bijūnai. Pirmą kartą mačiau juos geltonos spalvos


Prieinu vienus iš parko tvenkinių. Šie vadinami rytiniais



Parke pastatytas paminklas M.K.Čiurlioniui, kuris mokėsi Plungės dvaro muzikos mokykloje ir buvo kunigaikščio M.Oginskio globotinis. Paminklo autorė - skulptorė Dalia Matulaitė. Marmurinis paminklas yra apie 12 tonų, dar dvi tonas sveria karūna, puošianti karalių galvas. Skulptūra atkartoja M.K.Čiurlionio paveikslą "Karalių pasaka"



Praeinu rytinę oficiną



Gražusis buvęs žirgyno pastatas šiuo metu remontuojamas





Apeinu fontaną, apžiūriu vakarinę oficiną





Gražuoliai pagrindiniai dvaro rūmai




Rūmų stogą puošia Antikos stiliaus skulptūros


Apeinu rūmus iš kitos pusės




Kaip minėjau, rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, kurį mielai apžiūriu. Išėjusi leidžiuosi jaukiais parko takeliais. Čia pat - Perkūno ąžuolas, vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje


Neskubėdama slampinėju parko takeliais, mėgaujuosi sodria žaluma ir vaizdais aplinkui



Praeinu vakarinius tvenkinius






Parko takeliu ateinu iki buvusio fazanų augintojo namo






Atgal einu kitais nemažiau jaukiais takeliais









Ateinu prie dvaro laikrodinės-oranžerijos. Tai seniausias išlikęs mūrinis Plungės pastatas - 1846 metais ankstesnio dvaro savininko grafo Zubovo žmonos Aleksandros atminimui statyta pilaitė-laikrodinė. Simboliška, bet ant laikrodinės sienos kabo plakatas su rašytojo Edgaro Alano Po eilėmis ir varnu ant jo galvos, kai tuo tarpu parkas net aidi nuo kovarnių karksėjimo




Jauki ir gražiai sutvarkyta laikrodinės aplinka





Šiuo metu laikrodinėje - oranžerijoje įsikūrusi Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Deja, karantino metu šeštadieniais biblioteka nedirba, todėl tik pasidairau aplink




Grįžtu pro pagrindinius rūmus



Išėjusi iš parko, toliau einu Dariaus ir Girėno gatve link centro. Praeinu buvusį dvaro skalbyklos namelį


Šalia - paminklas pirmajai elektrinei. Kunigaikščio M.Oginskio valdymo metu, užtvenkus barbrungo upę, buvo pastatytas malūnas, tarnavęs dvaro reikmėms. Po Pirmojo pasaulinio karo malūnas buvo išnuomotas Mendeliui Zaksui, kuris čia įrengė pirmąją Plungės elektrinę. 1962 metais malūnas buvo nugriautas



Kitoje gatvės pusėje - meninė instaliacija, skirta dviems Plungės jubiliejams paminėti: 450 metų, kai Plungės vardas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, ir 225 metai, kai miestas gavo Magdeburgo teises


Einu toliau Dariaus ir Girėno gatve



Praeinu 11 numeriu pažymėtą namą. Tai vienas iš žydiškojo Plungės paveldo reliktų - buvęs Mulės Pelco namas. Mulė Pelcas dirbo vartotojų kooperatyve supirkėju, vėliau išvyko gyventi į Izraelį


Senamiesčio aikštėje manęs jau laukia bendramintė-keliautoja, kuri kartu su vyru man daug ką parodys ir papasakos. Bet apie viską iš pradžių. Pirmiausia pasukame į Telšių gatvę ir prieiname paminklą visiems doriems plungiškiams, kurį miestui dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas. Paminklo atsiradimo istorija turi nemažai peripetijų. Nors Plungėje šimtmečius šalia gyveno beveik vienodo dydžio žemaičių ir žydų bendruomenės, tačiau rajono vadovai neleido prie paminklo dėti akmens su užrašu dviem kalbomis. Taip paminklas pastatytas valstybinėje žemėje, o akmuo su užrašais - per pusmetrį esančioje privačioje



Gana greitai prieiname Senamiesčio mokyklą, pastatytą buvusių žydų kapinių vietoje. Išlikę antkapiai sudėlioti skvere šalia mokyklos, sutvarkyta aplinka ir pastatytas nedidelis atminimo paminklas










Grįžtame į Senamiesčio aikštę ir pritūpiame joje esančioje kavinėje. Beje, su viešojo maitinimo įstaigomis Plungėje nekas, jų labai mažai, ypač centrinėje miesto dalyje. Kas keliausite, turėkite tai omenyje. Nuo pusryčių praėjo nemažai laiko, todėl suvalgau labai skanių šaltibarščių ir atsigeriu kavos. Su bendraminte aptariame, kur toliau eisime ir ką veiksime. Senamiesčio aikštėje trykšta smagus fontanas



Senamiesčio aikštę puošia kalvio Audriaus Kasparo kūrinys - suolelis su gitara ir plokštėje iškaltomis Plungės kraštą garsinančių bei garsinusių žmonių pavardėmis



Šalia - labai lietuviškas spalvotas suolelis


Su bendraminte paliekame Senamiesčio aikštę ir einame pasižvalgyti po man dar nematytas Plungės vietas. Vėliau prie mūsų prisijungs jos vyras, abu jie parodys man ne tik Plungę, bet ir jos apylinkėse esančias įdomias vietas. Bet apie tai - kitoje pasakojimo dalyje.


2 komentarai:

  1. Sveiki draugai, tikiuosi, kad esate geros sveikatos ir linkiu jums laimės gyvenime, nes be to gyvenimas bus apgailėtinas. Noriu pasinaudoti šia proga ir padėkoti dr. Ajayi už taikos atkūrimą mano santuokos namuose. Dr. Ajayi yra rašybos rašytojas, talentingas savo didžiųjų protėvių. Mano vyras buvo žiaurus prieš mane ir mūsų vaikus jau maždaug metus, sąžiningai kalbant, tada su juo jautėsi pragaras. Aš tikrai nežinau, ką mes padarėme, kad su tavimi elgtųsi taip, kaip jis elgiasi su mumis. Akimirksniu mano vyras kreipiasi į nepažįstamą savo šeimą ir nustoja būti kažkada mylinčiu ir rūpestingu vyru, kurį jis naudoja, kad visa tai būtų pradėta. Kai jis nuvažiavo į Ispaniją ir nuo to laiko daugiau nei tuziną kartų per metus viešėjo Ispanijoje ir ten, aš klausiu jo, kokia buvo problema, tačiau negavau iš jo teigiamo atsakymo, viskas man buvo tikrai sunku, todėl išėjau ieškoti Pagalba ir patarimai, ką reikia padaryti, norint išgelbėti mano stulbinančią santuoką, o man, laimei, aš perėjau internete naujienas ir pamačiau vienos ponios liudijimą, kaip dr. Ajayi padėjo jai su santuoka, pasinaudodama šia protėvių jam suteikta rašybos galia. , Skeptiškai žiūrėjau į tai, tačiau nusprendžiau pamėginti, susisiekiau su juo ir pateikiau jam tam tikros informacijos apie save ir vyrą. Tuo metu mano vyras buvo Italijoje per savo daugybę atsitiktinių kelionių. Dr Ažajus man liepė nušluostyti ašaras, kad netrukus viskas grįš į normalią būseną ir aš turėsiu priežasčių vėl liūdėti dėl vyro, man liepė atlikti keletą tam tikrų dalykų namuose. Aš padariau, kaip liepta, savo Didžiausia staigmena maždaug po dviejų dienų ir vyras grįžo iš Italijos, tačiau šį kartą pastebėjo gerus pokyčius jame. Jis atsiklaupė ir maldavo atleidimo sakydamas, kad nežino, kas jį užklupo ir kodėl jis žiauriai elgėsi su manimi ir vaikais. Aš buvau labai laiminga galėdama susigrąžinti savo vyrą ir nuo to laiko mes gyvenome laimingą gyvenimą, užpildytą meile. Viskas dėka
    Puikus rašytojas dr. Ajayi, jei turite problemų dėl savo santuokos ar santykių ir norite, kad jūsų skyrybų žmona ar vyras atgal neleistų drovumui sulaikyti jus, susisiekite su dr. Ajayi dėl jo „Viber“ / „WhatsApp“: +2347084887094 ARBA el. paštu: drajayi1990 @ gmail. com

    AtsakytiPanaikinti