Mano Lietuva: Ratukas po Vidurio Lietuvą. Pirmoji dalis

Jau keli metai esu Mototurizmo ralio po Lietuvą organizatorių komandos dalis. Tai intelektualių kelionių po Lietuvą iniciatyva – ralio dalyviai kasmet motociklais lanko įvairias su Lietuvos paveldu susijusias vietas, susipažįsta su vietos bendruomenėmis, atlieka organizatorių parengtas užduotis, už kurias gauna taškų ir varžosi dėl prizų. Aš asmeniškai prisidedu prie maršruto sudarymo, aprašymų ir užduočių parengimo. Prisipažinsiu – ši užklasinė veikla mane labai veža. Kaip teisingai sakoma, mylėti lygu pažinti. Dalyvaudama šioje veikloje, ir pati labai daug naujo sužinau bei atrandu įdomių vietų bei žmonių istorijų. Rengiant ralio maršruto punktus, tenka nuvažiuoti į vietą, viską apžiūrėti, susitikti su vietos žmonėmis, pajusti tos vietos dvasią. Šį kartą reikėjo aplankyti keletą vietų Panevėžio rajone, tačiau jomis su brangiausiuoju tikrai neapsiribojome. Apsukome smagų ratuką po Vidurio Lietuvą. Bet apie viską iš pradžių.

Ankstų šeštadienio rytą puikiai nusiteikę išsiruošėme į kelionę. Pirmasis mūsų tikslas – Pašilių stumbrynas, kur planuojamas ralio punktas, ir esu susitarusi susitikti su darbuotoju. Važiuojame autostrada, vėliau nusukame į šoną. Važiuodami trumpam stabtelime Lėne, nes sudomina visai šalia kelio stovinti bažnyčia.

Lėno Švento Antano Paduviečio bažnyčia buvo pastatyta 1923-1927 metais. Jos vidus 1933 metais buvo išpuoštas prezidento Antano Smetonos lėšomis. Bažnyčia, aišku, uždaryta. Tai tik pasidairome aplink. Išlikęs Lietuvos nepriklausomybė 10-mečiui skirtas kryžius šalia bažnyčios.

Labai simpatiška, kukli, bet jauki bažnytėlė.

Toliau važiuojame pro Vadoklius jau Panevėžio rajone. Šalia kelio – 2006 metais atidengtas paminklas Vyčio apygardos partizanams. Važiuojant pro šalį, tikrai įspūdingai atrodo.

Stabtelime pasidairyti prie Vadoklių bažnyčios.

Manoma, kad Vadoklių dvare 18 amžiaus pradžioje stovėjo medinė koplyčia. 1781 metais dvaro savininkas Anupras Belozaras pastatė bažnyčią, kurią 1876 metais atnaujino čia klebonavęs Jonas Balvočius. Bažnyčia paprasta, turinti liaudies architektūros bruožų. Kyštelime nosį į vidų, bet vyksta pamaldos, tai išeiname į lauką ir pasidairome aplink.

Šalia bažnyčios – simpatiška mūrinė varpinė.

Priešais bažnyčią – nedidelis skveras. Apžiūrime paminklą savanoriams ir Vyčio Kryžiaus kavalieriams.

Simboliniai jautrūs žodžiai... Mes...Tau...Man...

O dabar mūsų laukia stumbrai. Čia jau esame buvę prieš du metus, tačiau tuomet stumbrų nepamatėme. Nuo karščio jie slėpėsi tolumoje esančių medžių pavėsyje. Šį kartą jie šalia.

Stumbryne įrengtas ir pažintinis takas su stendais apie įvairiausius čia gyvenančius gyvūnus.

Tiesa, Pašilių strumbrynas šiuo metu uždarytas rekonstrukcijai, o vėl lankytojus pakviesti žada kitų metų viduryje. Na, o mes važiuojame toliau. Stabtelime Upytėje prie bažnyčios.

16 amžiaus pabaigoje Upytėje buvo pastatyta evangelikų ewformatų bažnyčia, kuri sunyko 17 amžiaus antroje pusėje, mirus paskutiniam Čičinskų giminės palikuoniui. Dabartinė liaudies architektūros formų ir turinti neobaroko bruožų Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčia pastatyta 1878 metais. Bažnyčia vėlgi uždaryta, tai šiek tiek pasivaikštome aplink.

Nuo Upytės sukame link Naujamiesčio. Bet, aišku, žvyrkeliu, nes sudomina ruda lentelė. Tai Memenčių kaimo koplytėlė. Manoma, kad ją 1861 metais baudžiavos panaikinimo proga pastatė Memenčių dvaro savininkas Simonas Tauginas. Anksčiau apie ją nieko nebuvome girdėję, todėl visai įdomu.

Ar žinote, kad Panevėžio rajone yra Naujamiestis? O šalia miestelio – Naujamiesčio kaimas? O Naujamiestis žinomas jau nuo Vytauto Didžiojo laikų, kuomet, manoma, čia buvo įkurdinti Upytės pilį saugoję karaimai. Taigi, karaimai – tai ne tik Trakai. Karaimai nuo senų laikų gyveno Panevėžio, o ir Biržų apylinkėse. Būtent Naujamiesčio kaime (ne miestelyje) yra vienos iš kelių veikiančių karaimų kapinių Lietuvoje. O čia esu sugalvojusi mototurizmo ralio punktą, nes šiemet švenčiame Lietuvos karaimų metus. Kokį? Tuoj sužinosite. Miško keliuku atvažiuojame prie kapinių ir einame pasidairyti.

Ar esate girdėję apie Šalumielį Lopatto? Ne? Aš anksčiau irgi nieko nežinojau... Bet dabar žinau. Vienas žymiausių Panevėžio karaimų buvo tragiško likimo poetas Šelumielis Lopatto. Nors jis gimė Trakuose, aktyviausi gyvenimo metai praėjo Panevėžyje. Jis miestą garsino savo sąžiningu darbu, aktyvia visuomenine veikla ir puikiais eilėraščiais. Deja, likimas lėmė tragiškai žūti vos devyniolikos metų, bandant sulaikyti miške veikusius brakonierius. O geriausias būdas atiduoti garvę ir prisiminti šį sąžiningą karaimų tautos žmogų – aplankyti jo kapą Naujamiesčio karaimų kapinėse.

O užduotis mototurizmo ralio dalyviams buvo perskaityti karaimų kalba šio poeto ketureilį ir nufilmuoti, kaip skaito. Nelengva, oi nelengva ta karaimų kalba. O bet tačiau būtent jos dėka ir išliko karaimų tauta. Ketureilis skamba taip:

Uslu bolma tuvhan kiuńdiań,
Vakilliańgiań ullu iškia,
Kaldyrma jyz öź artymdan
Sansyz ullu ömiurliukkia.

Aš ir pati perskaičiau šį eilėraštį, o brangiausias nufilmavo.

Dar šiek tiek tiesiog pasidairome po kapinaites. Kaip supratome, čia ir žydai laidojami

Dabar jau važiuojame į Naujamiesčio miestelį, pasistatome mašiną ir einame pasivaikščioti.

Prieiname prie bažnyčios – ir VAU... Kokie vartai su skulptūromis... Iškart abu susižavime...

Ostapas Valavičius 16 amžiaus pabaigoje Naujamiestyje pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 17 amžiaus pabaigoje. Medinė bažnyčia ne kartą degė ir buvo atstatoma. Dabartinė istoristinė, neogotikos elementų turinti Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia pastatyta 1908 metais. O mus sužavėjusius neogotikinius šventoriaus vartus 1917 metais pastatė skulptorius Aleksandras Jakševičius. O bokštai po 2007 metais kilusio gaisro buvo atstatyti 2013 metais.

Baltai stiebiasi į mėlyną dangų...

Bažnyčia atidaryta, tad užsukame pasidairyti. Viduje – į dangų besistiebiančios neogotikos erdvės ir skliautai. Jauku čia, pabūname ilgiau...

Keistai įdomi skulptūra, prie kurios tyliai pasimeldžiu... Kaip visada, už artimųjų sveikatą ir kad greičiau ateitų Ukrainos pergalė...

Gražuolis koplytstulpis šventoriuje.

Taip ir neradau niekur informacijos apie šį žmogų, išskyrus tai, kad jis mirė Ričmonde (JAV). Gal kas nors apie jį žinote? Kas jis – Karelas Dvorak, kuriam paminklinis akmuo pastatytas šalia Naujamiesčio bažnyčios.

2007 metų gaisro metu vidun įkrito didžiausias Panevėžio vyskupijos varpas, liedintas 1898 metais brolių Usačiovų liejykloje Rusijoje. Šiuo metu šis varpas savo dienas skaičiuoja bažnyčios šventoriuje.

Paskutinis žvilgsnis į Naujamiesčio bažnyčią...

... į miestelį...

... ir važiuojame į Vadaktėlius. Čia esu buvusi prieš du metus, tačiau brangiausias ne, todėl visai įdomu. Juo labiau, kad jau sukame link Kėdainių rajono, o Vadaktėliai pakeliui...

Vadaktėlių koplyčia dokumentuose minima nuo 18 amžiaus antros pusės. Vadaktėlių dvaro savininkai Izabelė ir Ivonas Kopanskiai 1880 metais koplyčią suremontavo, o 1881 metais jau konsekruota Šv.Jono Nepomuko bažnyčia. Joje 1902-1905 metais kunigavo rašytojas Juozas Tumas–Vaižgantas. 1910 metais bažnyčiai pristatyti bokštai.

Kapinaitėse šventoriuje palaidota plati paskutiniojo tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio giminė.

Kitoje kelio pusėje – kabantis tiltas per Nevėžį. 37 metrų ilgio tiltas jungia Krekenavos ir Naujamiesčio seniūnijas.

Ten susimąstęs tamsu Nevėžis... Nors jis visai ir ne tamsus, tiesiog ramus ir tikrai susimąstęs...

Vasaros atspindžiai...

Nuo tilto pusės puikiai matosi į kalną kylančios kapinaitės ir Vadaktėlių bažnytėlė.

Iš Vadaktėlių sukame link Kėdainių rajono. Pakeliui stabtelime Surviliškyje ir einame pasidairyti. Išlikęs 1901 metais statytas paminklas miestelio jubiliejui – Surviliškis minimas nuo 1501 metų.

Iš tolo geltoniu švyti medinė Surviliškio bažnytėlė.

Pirmoji bažnyčia Surviliškyje pastatyta 16 amžiaus pabaigoje. Dabartinė medinė baroko ir klasicizmo bruožų turinti Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia pastatyta 1791 metais.