Pirmąją pasakojimo dalį rasite čia Pirmoji dalis
Aplankę Surviliškį, važiuojame link Kėdainių. Pakeliui esu numačiusi pamatyti Kalnaberžės dvarą. Atvažiuojame pažliugusiu miško keliuku, sustojame prie Stop juostos. Kažkaip viskas neįkvepiančiai atrodo. Nueinu pasidairyti arčiau, lyg ir kažkas tvarkoma
Nors dvaras kažkada priklausė garsiajam rusų reformatoriui Piotrui Stolypinui, nors, pasirodo, net ne privatus jis... Kažko nejauku čia, tai važiuojame toliau. Netrukus brangiausias sako, matei, pravažiavome lentelę su nuoroda į kitą dvarą? Aš sakau, lyg kažkas šmėkštelėjo. Grįžtam atgal? Grįžtam. Sustojame kažkur pakelėje ir einame ūksminga dvaro alėja. Va čia jau jauku...
Tai – neoklasicizmo stiliaus buvęs Sirutiškio dvaras.18 amžiaus pradžioje dvarą įsigijo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karininkas Simonas Sirutis. 19 amžiaus pabaigoje dvaras atiteko A.Komarovskiui, kuris pastatė pagrindinius rūmus. Rūmai, berods, po truputį restauruojami.
Šiek tiek pasivaikštome – didingi, nors ir apleisti rūmai mena buvusius laikus. Visai jauku čia...
Mielas bokštelis
Po nevykusio žvilgsnio į Kalnaberžės dvarą, Sirutiškio buvo tikrai atgaiva. Geros nuotaikos atriedame į Kėdainius. Aš čia jau kelis kartus esu buvusi, apie tai ir tinklaraštyje rašiusi. Brangiausias nebuvęs, todėl noriu jį šiek tiek pavedžioti po žavingąjį Kėdainių senamiestį. Pasistatome mašiną Senosios rinkos aikštėje ir einame tiesiog pasibastyti. Vasarinė ir žieminė sinagogos.
Žydiškieji Kėdainiai
Tiesiog einame ir žavimės...
Dovydo žvaigždė pastato viršuje
Evangelikų reformatų bažnyčia
Užeiname į vidų – Sovietų laikais čia buvo krepšinio salė...
Evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje ilsisi Radvilų giminės kilmingųjų palaikai. Kripta neseniai restauruota. Smagu, kad pateikta nemažai informacijos apie čia palaidotus didikus.
Įspūdingai išpuošti karstai – tiesiog meno kūriniai. Čia prisimename Jelgavos rūmuose lankytą įspūdingą kriptą su įvairių didikų palaikais.
Ar perskaitysite?
Kokie simpatiški tie spalvoti namukai.
Žavingoji medinukė Švento Juozapo bažnyčia
Prisėdame lauko kavinėje, nes jau gerokai po pietų. Padavėja įspėja, kad maisto teks palaukti. Ir aišku, kodėl – netrukus atbilda vestuvininkai, kuriems atskiroje salėje paruoštas stalas. Nors laukėme ir nelabai ilgai. Pavalgėme skaniai, nors ir nieko ypatingo nebuvo. Pavalgę dar šiek tiek pasibastome.
Lendame į žydiškąjį skersgatviuką
Ir džiazas čia pat...
Pirmą kartą Apytalaukis paminėtas Livonijos kronikoje 14 amžiaus antroje pusėje. Apytalaukio dvaras minimas nuo 15 amžiaus. Dvarą valdė Šiukštos, Karpiai, Tiškevičiai, Zabielos. Pirmieji rūmai buvo pastatyti 17 amžiuje. Dabartiniai įspūdingi neorenesansiniai rūmai statyti 19 amžiaus antroje pusėje Zabielų iniciatyva. Sovietiniais laikais rūmuose veikė psichoneurologinis internatas. Pastatas apleistas nuo 2007 metų. Savivaldybė jau ne vieneri metai bando jį įtraukti į privatizuojamųjų sąrašą, tačiau vis negauna leidimo. O prieš kelias dienas čia ir gaisras kilo... Skaudu, kai nyksta toks grožis... Liūdna...
Stovime abu ir aikčiojame... Man tai vienas didelis VAU...
Nenugalėta didybė...
Pirmoji medinė bažnyčia Apytalaukyje pastatyta 17 amžiaus pradžioje, jos fundatorius – grafas Petras Šiukšta. Dabartinė baroko stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta 17 amžiaus pabaigoje. Pasivaikštome aplink.
Diena eina vakarop, todėl sukame link namų. Šėtoje stabtelime prie buvusių senųjų žydų kapinių...
... ir prie bažnyčios, nes visiškai pakeliui. Apima šioks toks nuovargis, bet dar šiek tiek pasidairome aplink.
Pirmoji bažnyčia Šėtoje pastatyta pačioje 15 amžiaus pabaigoje. 16 amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo perduota evangelikams reformatams. Dabartinė mūrinė istorizmo stiliaus Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1782 metais.
Paslaptingos spalvos...
Paminklas negimusiems kūdikiams šventoriuje.
Paskutinis žvilgsnis į Šėtos bažnyčią...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą