Tai buvo gana netipiškas man pasibastymas. Sužinojusi, kad kolegės rengiasi važiuoti darbo reikalais į Šakių rajono savivaldybę, nutariau prisijungti ir aš. Šakių krašte praktiškai nesu buvusi, tik pravažiavusi. Iš anksto buvome sutarę, kad šalia darbo reikalų atrasime laiko ir kažką gražaus aplankyti bei pamatyti. Nors dar ankstyvas pavasaris, o lauke gana žvarbus oras, bet tai nuotaikos nenusmugdė, ir pamatėme ne vieną gražų Zanavykų krašto kampelį.
Anksti ryte išvykstame darbo mašina, aš įsitaisau šalia vairuotojo ir dairausi aplink. Pakeliui į Šakius turime užsukti į Marijampolę, kur prie mūsų prisijungs dar viena kolegė. Buvo minčių grįžtant atgal, dar kartą užsukti į Marijampolę ir joje pasivaikščioti. Bet vieningai nutariame, kad Marijampolei ir tam, kas šalia jos, reikia atskiros kelionės. Pravažiuojame Trakus, Aukštadvarį, posūkius į Stakliškes, Jiezną ir Birštoną, Prienus. Aš prisimenu, kaip anksčiau ne kartą ir dešimt kartų teko pravažiuoti šiuo keliu autobusu, vykstant aplankyti giminių Prienų rajone. Galiausiai Marijampolė - labai jauki ir išgražėjusi. Mintyse pasižadu artimiausiu metu čia pasibastyti. Prisijungusi kolegė iš Marijampolės rodo mums, kur toliau važiuoti, nes navigacija pradeda grybauti. Kolegės šaiposi iš manęs - kokia aš netikusi šturmanė. Visai mums pakeliui - Griškabūdžio miesteliukas, kurį nutariame aplankyti dėl jame esančios labai gražios bažnyčios. Marijampolietė kolegė nulekia seniūnijon pasiklausti, ar kas nors mus galėtų įleisti apžiūrėti bažnyčios. Na, o mes pasisukiojam aplink.
Manoma, kad Griškabūdis išaugo iškirstos girios vietoje. Miestelis yra senovinio radialinio tipo - jo centrą sudaro keturkampė aikštė, iš kurios į keturias puses lyg saulės spinduliai išeina gatvės. Šiuo radialiniu planu Griškabūdis išsiskiria iš kitų šio krašto miestelių, net paskelbtas urbanistikos paminklu.
Griškabūdžio seniūnija
Šalia seniūnijos pastatytas paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui, kurio tėviškė visai šalia Griškabūdžio. Deja, mums buvo ne pakeliui
Socialinės paramos centras
Visai šalia - apleistas pastatas, originaliai papuoštas piešiniais. Pamąstau, kad vis gražiau nei išdaužti langai ir šiukšlių kalnai aplink
Jau minėta radialinio tipo aikštė atrodo labai jaukiai
Dar vienas piešiniais papuoštas apleistas pastatas
Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia - būtent dėl jos užsukome į Griškabūdį. Ši medinė bažnyčia ž vienintelė aštuonkampė klasicistinė bažnyčia Lietuvoje, išlikusi iki šiol. Šalia bažnyčios stovi varpinė su Šv.Aloyzo statula
Man besisukiojant aplink, kolegės jau moja man ateiti arčiau. Bažnyčios šventoriuje su mumis jau sveikinasi klebonas, kuris labai mielai atrakina bažnyčią, viską išpasakoja ir aprodo, atsako į daugybę mūsų klausimų. Galiausiai kylame su juo siaurais laiptais prie vargonų. Kol dairomės į bažnyčią iš viršaus, klebonas mums pagroja keletą giesmių. Labai mielas dėmesys. Atsisveikiname su bažnyčios šeimininku, jis pakviečia užsukti dar kartą ir palinki gero kelio.
Eidama link mašinos, dar užfiksuoju išlikusį memorialą sovietų kariams, žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metu
Toliau mūsų laukia Šakiai ir darbo reikalai savivaldybėje. Po darbų randame laiko šiek tiek pasivaikščioti po Šakius. Kažko labai ypatingo čia neradome, bet valandėlė pasibastymo patiko.
Šakių rajono savivaldybė, įsikūrusi senoviniame pastate
Juozo Lingio vardo parkas - deja, nebuvo laiko po jį pasivaikščioti. Bet gal dar kartą atvažiuosiu, lankydama kitus Zanavykų krašto kampelius
Jauki alėja, vedanti nuo savivaldybės pastato
Medžiai papuošti tautinėmis spalvomis - buvusių valstybės švenčių atributas
Neskubėdamos su kolegėmis vaikštome ir dairomės aplink
Paminklas Lietuvos himno kūrėjui Vincui Kudirkai - jis irgi zanavykas, kilęs nuo šio krašto. Kažkada labai seniai esu buvusi jo tėviškėje - gal vertėtų atnaujinti prisiminimus?
Vienoje iš aikščių aptinkame varpų kompoziciją ir fotografo Zino Kazėno nuotraukų mini parodą apie Lietuvos kelią į laisvę. Varpai ne bet kokie, o interaktyvūs - yra automatas, įmeti monetą, pasirenki melodiją ir ją pagroja. Mes, aišku, taip ir padarėme
Toje pačioje aikštėje - labai įdomūs suoliukai su priedais. Nutariame, kad skirti riedlentininkams arba išdykusiems vaikams
Pakeliui link mašinos dar praeiname Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią - nieko labai įspūdingo, į vidų neiname
Iš Šakių link Vilniaus važiuojame kitu keliu - link Kauno, nes numatę aplankyti keletą gražių vietų. Pirmiausia - Lukšiai, garsėjantys savo sūriais. Stojame netoli bažnyčios su mintimi šiek tiek pasivaikščioti ir nusipirkti garsiųjų sūrių. Kolegė prieina prie besikalbančių vyro ir moters paklausti, kur čia tie sūriai. Sūrių kioskas visai šalia, bet kolegė dar paklausia, ar būtų galima apžiūrėti bažnyčią. Moteriškė nuskuba pas kleboną rakto, o mes pasidairom aplink.
Lukšių Šv.Juozapo bažnyčia išsiskiria miestelio panoramoje baltuojančiu bokštu ir savita neogotikos architektūra
Bažnyčios šventoriuje į saulę jau stiebiasi snieguolės - vis tik pavasaris, kad ir nedrąsiai, bet atkeliauja
Pasibastau po jaukų bažnyčios šventorių
Į bažnyčią vėlgi patenkame pro "tarnybinį" įėjimą, esantį už altoriaus. Moteriškė šiek tiek papasakoja, mes pasidairome. Jauki bažnyčia, besirengianti Velykų šventei. Moteriškė stebisi, kad mes taip prie darbo reikalų prideriname ir pažinimą. Bažnyčioje gana šalta, todėl išslenku laukan, kur šiek tiek šilčiau. Nejuokauju - tikrai lauke jau šilčiau, o ir saulė pro debesis bando šypsotis. Pasibastau po miestelį
Paminklas iš akmenų su pavardėmis Lukšių gyventojų - ištremtų, partizanų ir pan. Nors iki galo ir nesupratau, ar tikrai taip supratau šio paminklo prasmę
Lukšiuose kunigavo ir mokytojavo Antanas Tatarė - paminklas jam šalia bažnyčios
Suvalkijos dviračių žiedas - kažin kam (žmogui ar gamtos jėgoms) užkliuvo šis ženklas?
Baltoji gulbė - Lukšių bažnyčia
Pro Lukšius teka Siesarties upeliukas. Siesarties upeliukas teka Molėtuose. Kolegė dar juokavo, kad gal čia ta pati upė, kažkaip požeminiais upeliukais susijungianti.
Ko labai gailiuosi - kad neaplankiau Lukšiuose "Siesarties vingio" parko, tik iš toli besibastydama užfiksavau. Bet iš anksto nežinojau apie tokį, tik vėliau, jau grįžusi, perskaičiau. Parke puikuojasi fontanas, gražiai išdėlioti akmenys, įrengti takeliai ir gėlynai. Parke galima rasti įvairių skulptūrų, o ant kalvos - simboliniai vartai, skirti paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Vėjo malūnas šalia vieno namelio
Ir dar vienas memorialas Sovietų kariams
Prisipirkę Lukšių sūrių, traukiame į visai šalia (ir pakeliui) esantį Zyplių dvarą. Dvaro pastatų kompleksas restauruotas už ES lėšas. Dvaro sodyboje nuolat rengiamos šventės, kaimo teatrų spektakliai, skulptorių plenerai, įrengtos meno galerijos, kalvė, keramikos dirbtuvės. Viename iš pastatų - Zanavykų krašto muziejus. Dvaro parkas - vienas iš didžiausių Lietuvoje. Pasivaikščiokime kartu...
Kalvių ir kitų meistrų darbai
Pro šalį dviračiu važiuojanti moteriškė šūkteli, kad prie ąžuolo nuvežė gražius angelus, kuriuos verta aplankyti. Tai einam ieškoti angelų per vis dar iš žiemos gniaužtų neišsivaduojantį parką.
Galiausiai randame įspūdingą nuvirtusį ąžuolą
O šalia jo - minėti angelai, sukurti seniūno
Grįžtame link dvaro rūmų ir dar šiek tiek pasibastome, nes pasitaisęs oras vis ragina kuo daugiau laiko skirti pažinimui
Artėja Velykos
Dar keletas dvaro vaizdų - vis nesinori namo...
Buvo labai smagi kelionė. Pažinau gabaliuką Zanavykų krašto ir tikiuosi, kad artimiausiu metu dar pasibastysiu čia.
Anksti ryte išvykstame darbo mašina, aš įsitaisau šalia vairuotojo ir dairausi aplink. Pakeliui į Šakius turime užsukti į Marijampolę, kur prie mūsų prisijungs dar viena kolegė. Buvo minčių grįžtant atgal, dar kartą užsukti į Marijampolę ir joje pasivaikščioti. Bet vieningai nutariame, kad Marijampolei ir tam, kas šalia jos, reikia atskiros kelionės. Pravažiuojame Trakus, Aukštadvarį, posūkius į Stakliškes, Jiezną ir Birštoną, Prienus. Aš prisimenu, kaip anksčiau ne kartą ir dešimt kartų teko pravažiuoti šiuo keliu autobusu, vykstant aplankyti giminių Prienų rajone. Galiausiai Marijampolė - labai jauki ir išgražėjusi. Mintyse pasižadu artimiausiu metu čia pasibastyti. Prisijungusi kolegė iš Marijampolės rodo mums, kur toliau važiuoti, nes navigacija pradeda grybauti. Kolegės šaiposi iš manęs - kokia aš netikusi šturmanė. Visai mums pakeliui - Griškabūdžio miesteliukas, kurį nutariame aplankyti dėl jame esančios labai gražios bažnyčios. Marijampolietė kolegė nulekia seniūnijon pasiklausti, ar kas nors mus galėtų įleisti apžiūrėti bažnyčios. Na, o mes pasisukiojam aplink.
Manoma, kad Griškabūdis išaugo iškirstos girios vietoje. Miestelis yra senovinio radialinio tipo - jo centrą sudaro keturkampė aikštė, iš kurios į keturias puses lyg saulės spinduliai išeina gatvės. Šiuo radialiniu planu Griškabūdis išsiskiria iš kitų šio krašto miestelių, net paskelbtas urbanistikos paminklu.
Griškabūdžio seniūnija
Šalia seniūnijos pastatytas paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui, kurio tėviškė visai šalia Griškabūdžio. Deja, mums buvo ne pakeliui
Socialinės paramos centras
Visai šalia - apleistas pastatas, originaliai papuoštas piešiniais. Pamąstau, kad vis gražiau nei išdaužti langai ir šiukšlių kalnai aplink
Jau minėta radialinio tipo aikštė atrodo labai jaukiai
Dar vienas piešiniais papuoštas apleistas pastatas
Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia - būtent dėl jos užsukome į Griškabūdį. Ši medinė bažnyčia ž vienintelė aštuonkampė klasicistinė bažnyčia Lietuvoje, išlikusi iki šiol. Šalia bažnyčios stovi varpinė su Šv.Aloyzo statula
Man besisukiojant aplink, kolegės jau moja man ateiti arčiau. Bažnyčios šventoriuje su mumis jau sveikinasi klebonas, kuris labai mielai atrakina bažnyčią, viską išpasakoja ir aprodo, atsako į daugybę mūsų klausimų. Galiausiai kylame su juo siaurais laiptais prie vargonų. Kol dairomės į bažnyčią iš viršaus, klebonas mums pagroja keletą giesmių. Labai mielas dėmesys. Atsisveikiname su bažnyčios šeimininku, jis pakviečia užsukti dar kartą ir palinki gero kelio.
Eidama link mašinos, dar užfiksuoju išlikusį memorialą sovietų kariams, žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metu
Toliau mūsų laukia Šakiai ir darbo reikalai savivaldybėje. Po darbų randame laiko šiek tiek pasivaikščioti po Šakius. Kažko labai ypatingo čia neradome, bet valandėlė pasibastymo patiko.
Šakių rajono savivaldybė, įsikūrusi senoviniame pastate
Juozo Lingio vardo parkas - deja, nebuvo laiko po jį pasivaikščioti. Bet gal dar kartą atvažiuosiu, lankydama kitus Zanavykų krašto kampelius
Jauki alėja, vedanti nuo savivaldybės pastato
Medžiai papuošti tautinėmis spalvomis - buvusių valstybės švenčių atributas
Neskubėdamos su kolegėmis vaikštome ir dairomės aplink
Paminklas Lietuvos himno kūrėjui Vincui Kudirkai - jis irgi zanavykas, kilęs nuo šio krašto. Kažkada labai seniai esu buvusi jo tėviškėje - gal vertėtų atnaujinti prisiminimus?
Vienoje iš aikščių aptinkame varpų kompoziciją ir fotografo Zino Kazėno nuotraukų mini parodą apie Lietuvos kelią į laisvę. Varpai ne bet kokie, o interaktyvūs - yra automatas, įmeti monetą, pasirenki melodiją ir ją pagroja. Mes, aišku, taip ir padarėme
Toje pačioje aikštėje - labai įdomūs suoliukai su priedais. Nutariame, kad skirti riedlentininkams arba išdykusiems vaikams
Pakeliui link mašinos dar praeiname Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią - nieko labai įspūdingo, į vidų neiname
Iš Šakių link Vilniaus važiuojame kitu keliu - link Kauno, nes numatę aplankyti keletą gražių vietų. Pirmiausia - Lukšiai, garsėjantys savo sūriais. Stojame netoli bažnyčios su mintimi šiek tiek pasivaikščioti ir nusipirkti garsiųjų sūrių. Kolegė prieina prie besikalbančių vyro ir moters paklausti, kur čia tie sūriai. Sūrių kioskas visai šalia, bet kolegė dar paklausia, ar būtų galima apžiūrėti bažnyčią. Moteriškė nuskuba pas kleboną rakto, o mes pasidairom aplink.
Lukšių Šv.Juozapo bažnyčia išsiskiria miestelio panoramoje baltuojančiu bokštu ir savita neogotikos architektūra
Bažnyčios šventoriuje į saulę jau stiebiasi snieguolės - vis tik pavasaris, kad ir nedrąsiai, bet atkeliauja
Pasibastau po jaukų bažnyčios šventorių
Į bažnyčią vėlgi patenkame pro "tarnybinį" įėjimą, esantį už altoriaus. Moteriškė šiek tiek papasakoja, mes pasidairome. Jauki bažnyčia, besirengianti Velykų šventei. Moteriškė stebisi, kad mes taip prie darbo reikalų prideriname ir pažinimą. Bažnyčioje gana šalta, todėl išslenku laukan, kur šiek tiek šilčiau. Nejuokauju - tikrai lauke jau šilčiau, o ir saulė pro debesis bando šypsotis. Pasibastau po miestelį
Paminklas iš akmenų su pavardėmis Lukšių gyventojų - ištremtų, partizanų ir pan. Nors iki galo ir nesupratau, ar tikrai taip supratau šio paminklo prasmę
Lukšiuose kunigavo ir mokytojavo Antanas Tatarė - paminklas jam šalia bažnyčios
Suvalkijos dviračių žiedas - kažin kam (žmogui ar gamtos jėgoms) užkliuvo šis ženklas?
Baltoji gulbė - Lukšių bažnyčia
Pro Lukšius teka Siesarties upeliukas. Siesarties upeliukas teka Molėtuose. Kolegė dar juokavo, kad gal čia ta pati upė, kažkaip požeminiais upeliukais susijungianti.
Ko labai gailiuosi - kad neaplankiau Lukšiuose "Siesarties vingio" parko, tik iš toli besibastydama užfiksavau. Bet iš anksto nežinojau apie tokį, tik vėliau, jau grįžusi, perskaičiau. Parke puikuojasi fontanas, gražiai išdėlioti akmenys, įrengti takeliai ir gėlynai. Parke galima rasti įvairių skulptūrų, o ant kalvos - simboliniai vartai, skirti paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Vėjo malūnas šalia vieno namelio
Ir dar vienas memorialas Sovietų kariams
Prisipirkę Lukšių sūrių, traukiame į visai šalia (ir pakeliui) esantį Zyplių dvarą. Dvaro pastatų kompleksas restauruotas už ES lėšas. Dvaro sodyboje nuolat rengiamos šventės, kaimo teatrų spektakliai, skulptorių plenerai, įrengtos meno galerijos, kalvė, keramikos dirbtuvės. Viename iš pastatų - Zanavykų krašto muziejus. Dvaro parkas - vienas iš didžiausių Lietuvoje. Pasivaikščiokime kartu...
Kalvių ir kitų meistrų darbai
Pro šalį dviračiu važiuojanti moteriškė šūkteli, kad prie ąžuolo nuvežė gražius angelus, kuriuos verta aplankyti. Tai einam ieškoti angelų per vis dar iš žiemos gniaužtų neišsivaduojantį parką.
Galiausiai randame įspūdingą nuvirtusį ąžuolą
O šalia jo - minėti angelai, sukurti seniūno
Grįžtame link dvaro rūmų ir dar šiek tiek pasibastome, nes pasitaisęs oras vis ragina kuo daugiau laiko skirti pažinimui
Artėja Velykos
Dar keletas dvaro vaizdų - vis nesinori namo...
Buvo labai smagi kelionė. Pažinau gabaliuką Zanavykų krašto ir tikiuosi, kad artimiausiu metu dar pasibastysiu čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą