Molėtai ir Alanta. Antra dalis

Pasivaikščiojimas aplink Pastovio ežerą man buvo vienos iš smagiausių pasibastymo po Molėtus akimirkų. Na tikrai ten labai gražu. Taigi einu aplink ežerą

Prieinu vadinamąjį beždžionių tiltą, kuriuo pereinu į kitą ežero krantą. Mano molėtiškė draugė sakė, kad šiam tiltui apie 25 metai.

Romantiškai žavūs atspindžiai priverčia stabtelėti...

Kita ežero pusė tokia va tokia

Vėl atspindžiai... Štai ką reiškia rudeninės saulės pripildyta diena..

Kitu tiltu vėl pereinu į priešingą ežero pusę ir einu link mokyklų

 Pasivaikštau po, kaip aš mintyse sau pasakiau, mokyklų kiemą. Čia įsikūrusios pagrindinė mokykla ir gimnazija

Ir vėl prie ežero...

Ežero pakrantėje - skulptūra "Akmuo Sizifui". Kažkodėl skulptorius K.Musteikis ją nusprendė įkurdinti kitoje ežero pusėje nei vėliau mano aplankytas Skulptūrų parkas. Na bet menininkai yra menininkai...

Einant aplink ežerą, mane vis lydi tie magiški atspindžiai...

Pakeliui sutinku dar vieną labai meilų Molėtų katinuką

Einu toliau, dairausi, mėgaujuosi buvimu...

Vėl pereinu į kitą ežero pusę

Galiausiai prieinu Molėtų vasaros estradą

Nuo estrados suku atgal. Pakeliui dar užfiksuoju... Graži vieta gyvenimui...

Prieinu Molėtų miesto paplūdimį. Smagu, kai visur tvarkinga ir jauku

Visai šalia - skulptūrų parkas. Draugė pasakojo, kad parkas čia jau ne vieną dešimtmetį, bet tik neseniai sutvarkytas ir atnaujintas

Lipu į nedidelę apžvalgos aikštelę

Jaukūs vaizdai nuo apžvalgos aikštelės

Nulipusi apžiūriu vieną kitą skulptūrą

 Apžiūriu sceną ant vandens

Ryte buvusį šaltį keičia maloni rudeninė šiluma - saulės atokaitoje ir užuovėjoje netgi galima šiek tiek nusvilti žandukus. Auksinio rudens akimirkos...

Su drauge esame sutarusios kartu papietauti raudonuosiuose mūruose esančioje picerijoje. Dar turiu šiek tiek laiko, tai pasibastau aplink. Raudoni mūrai iš kitos - išvirkščiosios - pusės

Kadangi turiu įprotį iš kiekvienos kelionės parsivežti magnetuką, tai užsuku į Turizmo informacijos centrą ir tokį įsigiju. Turizmo informacijos centras įsikūręs kartu su biblioteka ir kultūros namais. Pastatas dabar rekonstruojamas už ES lėšas. Tikiu, kad ateityje tai taps vienu iš Molėtų traukos centrų - to ir linkiu molėtiškiams...

Valanda (o gal šiek tiek daugiau - laiko neskaičiavau) pietaujant su drauge pralekia strimgalviais - pliurpiam be sustojimo, o pokalbių temos įvairių įvairiausios. Draugė grįžta į darbą, o aš dar turiu šiek tiek laiko iki autobuso į Alantą, tai pasibastau aplink..

Ateinu į autobusų stotį, sulaukiu autobusiuko į Alantą. Kadangi žinau, kad man reikia iki Naujasodžio, tai vairuotojui sakau, kur man reikia. Anas nesupranta. Gerai, kad už manęs įlipti ketinantis vaikinas važiuoja ten pat ir pasako, kad jam (o ir man) reikia iki Padegsnio. Kelias nuo Molėtų iki Alantos toks gana pagerintas - su posūkiais, kalniukais ir pan. Bet to nejaučiu, nes man rūpi išlipti reikiamoje stotelėje. Galiausiai autobusiukas sustoja, ir aš paskui tą vaikiną išlipu. Matau nuorodą, kad Naujasodis ir Alantos dvaras už dviejų kilometrų einant kaimo keliuku. Pasukus tuo keliuku, man gero kelio palinki pakelės Kryžius...

Kelias toks va toks... Vaikinukas jau seniai nulėkė pirmyn. O aš einu neskubėdama...

Prieinu Naujasodį ir Alantos dvarą

Dvaro vartai kviečia užsukti vidun

Šalia pagrindinių dvaro rūmų dar žydi rudens neišsigandusios rožės...

Dvaro rūmuose šiuo metu įsikūrusi Vaidoto Žuko dailės galerija. Joje praleidžiu mielą valandą, moklinėdama po sales ir mėgaudamasi V.Žuko paveikslais. Labai savotiškas menininkas, bet man patiko. Išėjusi iš rūmų, dar pasivaikštau po šalia prigludusį rudens nuspalvintą parką...

Nuo Naujasodžio iki pačios Alantos - apie tris kilometrus, kuriuos labai smagiai nužingsniuoju...

Prieinu kalvą, ant kurios įsikūrusi Alantos bažnyčia

Šalia bažnyčios - kapinės, nuo kurių atsiveria jaukus vaizdas į apylinkes

Alantos klebonija

Nulipu laiptais, atsisukdama į baltąją gulbę - Alantos bažnyčią

Buvusi Alantos smuklė - kultūros paveldo objektas

Alantos mokykla - irgi paveldo objektas

Turiu pasižymėjusi atmintyje, kad Alantoje yra dar vienas kultūros paveldo objektas - buvusi sinagoga. Jos ieškau ilgokai, maklinėju pirmyn-atgal tomis keliomis miestelio gatvelėmis, kol galiausiai pamatau iš nuotraukos įsidėmėtą pastatą. Bet kaip iki jo arčiau prieiti? Braunuosi per brūzgynus, lipu žemyn, po kojom slystant rudeniniams lapams, lendu pro tvoros plyšį... Bet galiausiai prieinu pakankamai arti - vaizdas toks va toks... na paveldo būna įvairaus...

Kol basčiausi ieškodama sinagogos, praleidau autobusą į Molėtus. Kitas - po valandos, kurią tiesiog ramiai praleidžiu maklinėdama po miestelį...

Buvusioje smuklėje įsikūrusioje parduotuvėje nusiperku Teleloto bilietą - deja, jis buvo nesėkmingas...

Sulaukiu autobuso į Molėtus. O Molėtuose kažkokiu mistiniu būdu spėju į artimiausią autobusą į Vilnių.
Diena buvo nuostabi, pasibastymui skiriu 100 balų. Molėtai man tapo atradimu - labai labai labai jaukus ir mielas miestukas visai šalia Vilniaus. Visiems rekomenduoju aplankyti.