Mintis aplankyti Rudaminą kilo visai netikėtai. Tyrinėdama Vilniaus apylinkių žemėlapį, ieškojau įdomesnių vietų, kur galima nuvykti visuomeniniu transportu. Akys užkliuvo už Rudaminos. Planavau ją neapsiriboti, o pasibastyti ir po apylinkes, kuriose radau visokių įdomybių. Tačiau subjuręs pavasario oras man sutrukdė įgyvendinti visus planus, todėl pasibasčiau tik po Rudaminą. Joje taip pat radau gražių vietelių.
Pasak Interneto, Rudamina - kaimas Vilniaus rajone, nuo miesto nutolęs 12 kilometrų, įsikūręs prie Rudaminos upelio. Įdomu tai, kad Rudamina kaip miestelis minima nuo keturiolikto amžiaus pabaigos, kuomet kunigaikščio Algirdo valdymo metu jo kariai ties Rudamina laimėjo mūšį, užkirsdami kryžiuočiams kelią į Vilnių. Daliai žmonių Rudamina asocijuojasi su Vilniaus paukštynu, kuris įsikūręs šiame kaime. Na, o aš jums parodysiu, ką gražaus ir įdomaus čia pamačiau. Beje, basčiausi ne per geriausiu oru - jau važiuojant autobusu, pradėjo kristi šlapdriba, ji mane lydėjo visą kelionę. Bet aš juk drąsi :)
Taigi, atvažiuoju į Rudaminą - kelionė miesto autobusu nuo stoties trunka apie pusvalandį. Mane pasitinka kryžkelė su kryžiumi
Nuo stotelės pamatau bažnyčią - suku link jos
Rudaminos Švč.Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, medinė bažnyčia pastatyta 1907-1909 metais. Turiu informacijos, kad bažnyčioje yra trys paminklinės dailės kūriniai. Deja, deja, kaip ir daugelyje miestelių ar kaimelių, bažnyčia atidaroma tik prieš Mišias. O gaila.... Aišku, galima ieškoti klebono ar jo šeimininkės ir paprašyti įleisti į bažnyčią. Bet nesinori trukdyti. Todėl tik pasivaikštau aplink
Šalia bažnyčios - medinė klebonija, aplink kurią nei gyvos dvasios. Nekoks oras...
Rudamina turi architektūros paminklą, įtrauktą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tai Rudaminos smuklė arba užvažiuojamieji namai, menantys devyniolikto amžiaus antrąją pusę. Šiuo metu, kaip supratau, tai privatus namas. Viena jo pusė - gyvenama, kitoje laikomi visokie reikalingi ir nelabai padargai
Pereinu Rudaminos upelioką
Einu toliau viena iš pagrindinių - Vilniaus - gatvių. Aplink - visokie namai. Bet viskas kaip išmirę, net keturkojis sargas prie būdos kiemo vidury manęs neaploja
Galiausiai priekyje pamatau mane sužavėjusį pastatą - tai Rudaminos Viešpaties Atsivertimo cerkvės griuvėsiai
Pasak informacijos Internete, pirmoji stačiatikių cerkvė Rudaminoje pastatyta 1866 metais vietoj buvusios katalikų bažnyčios. 1874-1876 metais ji išardyta, o jos vietoje pastatyta nauja akmeninė cerkvė, o iš senosios šventyklos pastatyta medinė koplyčia kapinėse. Pastarąją vėliau apžiūrėsiu. Viešpaties Atsivertimo cerkvė apgriauta Antrojo pasaulinio karo metu, o po karo taip ir liko neatstatyta. Na, bet griuvėsiai atrodo gana įspūdingai. Apeinu juos aplink, apžiūriu net iš vidaus. Labai gaila, kad pastatas po truputį nyksta.... Man šiek tiek primena Šv.Brigitos konvento griuvėsius Taline, kurie mane labai sužavėjo, tik pastarieji labiau prižiūrimi ir žymiai įspūdingesni. Bet pasivaikščiokim šiek tiek kartu
Šalia cerkvės griuvėsių - senos beveik sunykusios kapinaitės, likę tik keli antkapiai, kurių užrašų praktiškai neįmanoma įskaityti
Kažkodėl mėgstu senus istorinius griuvėsius, tai dar šiek tiek pasivaikščiokim :)
Toliau kelias mane veda link jau minėtų stačiatikių kapinių su koplyčia
Šv.Nikolajaus Stebukladario koplyčia - pagrindinė parapijos šventykla, veikusi ir tarybiniais metais. Gaila, irgi buvo uždaryta, tai vėlgi tik pasivaikščiojau aplink
Dar pasivaikštau po kapines, apžiūriu senovinius ir nelabai kapelius
Labai gražus pilko sendinto medžio kryžius puošia neseną vienuolės kapelį. Iš toli netgi atrodo, kad kryžius labai senas
Vėl išeinu į Vilniaus gatvę. Žavingi kalvoti toliai
Štai čia būčiau nusukusį pagal savo pirminį planą. Domino ir Šveicarų kaimas, ir Daubėnų kraštovaizdžio draustinis, ir keli piliakalniai netoliese. Gal kada nors...
Grįžtu link centro
Dar kartą stabteliu ties cerkvės griuvėsiais - turi jie kažkokią teigiamą aurą
Apleistas namelis
Grįžusi į autobusų stotelę, matau, kad autobusas į Vilnių - tik po pusvalandžio. Tai dar pasidairau aplink. Visai šalia stotelės - Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių tarybinių karių kapinės. Nemažai jų išlikę įvairiuose miesteliuose. Dauguma jų sutvarkyti Rusijos ambasados pastangomis. Rudaminos karių kapinėse yra 28 kapai, kuriuose palaidoti 232 kariai. Kapinės įsteigtos 1944 metais
Kitoje gatvės pusėje - seniūno valdos
Šalia - Vilniaus rajono centrinė biblioteka ir kultūros centras
Štai tokia ta Rudamina mano akimis. Be abejo, joje yra ir daugiau įdomesnių kampelių. Bet man kol kas užteko. Nepaisant tikrai prasto oro, džiaugiuosi, kad nuvykau. Jaukus miestelis man pasirodė. Rekomenduoju stabtelėti, važiuojant pro šalį.
Pasak Interneto, Rudamina - kaimas Vilniaus rajone, nuo miesto nutolęs 12 kilometrų, įsikūręs prie Rudaminos upelio. Įdomu tai, kad Rudamina kaip miestelis minima nuo keturiolikto amžiaus pabaigos, kuomet kunigaikščio Algirdo valdymo metu jo kariai ties Rudamina laimėjo mūšį, užkirsdami kryžiuočiams kelią į Vilnių. Daliai žmonių Rudamina asocijuojasi su Vilniaus paukštynu, kuris įsikūręs šiame kaime. Na, o aš jums parodysiu, ką gražaus ir įdomaus čia pamačiau. Beje, basčiausi ne per geriausiu oru - jau važiuojant autobusu, pradėjo kristi šlapdriba, ji mane lydėjo visą kelionę. Bet aš juk drąsi :)
Taigi, atvažiuoju į Rudaminą - kelionė miesto autobusu nuo stoties trunka apie pusvalandį. Mane pasitinka kryžkelė su kryžiumi
Nuo stotelės pamatau bažnyčią - suku link jos
Rudaminos Švč.Mergelės Marijos, Gerosios Patarėjos, medinė bažnyčia pastatyta 1907-1909 metais. Turiu informacijos, kad bažnyčioje yra trys paminklinės dailės kūriniai. Deja, deja, kaip ir daugelyje miestelių ar kaimelių, bažnyčia atidaroma tik prieš Mišias. O gaila.... Aišku, galima ieškoti klebono ar jo šeimininkės ir paprašyti įleisti į bažnyčią. Bet nesinori trukdyti. Todėl tik pasivaikštau aplink
Šalia bažnyčios - medinė klebonija, aplink kurią nei gyvos dvasios. Nekoks oras...
Rudamina turi architektūros paminklą, įtrauktą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tai Rudaminos smuklė arba užvažiuojamieji namai, menantys devyniolikto amžiaus antrąją pusę. Šiuo metu, kaip supratau, tai privatus namas. Viena jo pusė - gyvenama, kitoje laikomi visokie reikalingi ir nelabai padargai
Pereinu Rudaminos upelioką
Einu toliau viena iš pagrindinių - Vilniaus - gatvių. Aplink - visokie namai. Bet viskas kaip išmirę, net keturkojis sargas prie būdos kiemo vidury manęs neaploja
Galiausiai priekyje pamatau mane sužavėjusį pastatą - tai Rudaminos Viešpaties Atsivertimo cerkvės griuvėsiai
Pasak informacijos Internete, pirmoji stačiatikių cerkvė Rudaminoje pastatyta 1866 metais vietoj buvusios katalikų bažnyčios. 1874-1876 metais ji išardyta, o jos vietoje pastatyta nauja akmeninė cerkvė, o iš senosios šventyklos pastatyta medinė koplyčia kapinėse. Pastarąją vėliau apžiūrėsiu. Viešpaties Atsivertimo cerkvė apgriauta Antrojo pasaulinio karo metu, o po karo taip ir liko neatstatyta. Na, bet griuvėsiai atrodo gana įspūdingai. Apeinu juos aplink, apžiūriu net iš vidaus. Labai gaila, kad pastatas po truputį nyksta.... Man šiek tiek primena Šv.Brigitos konvento griuvėsius Taline, kurie mane labai sužavėjo, tik pastarieji labiau prižiūrimi ir žymiai įspūdingesni. Bet pasivaikščiokim šiek tiek kartu
Šalia cerkvės griuvėsių - senos beveik sunykusios kapinaitės, likę tik keli antkapiai, kurių užrašų praktiškai neįmanoma įskaityti
Kažkodėl mėgstu senus istorinius griuvėsius, tai dar šiek tiek pasivaikščiokim :)
Toliau kelias mane veda link jau minėtų stačiatikių kapinių su koplyčia
Šv.Nikolajaus Stebukladario koplyčia - pagrindinė parapijos šventykla, veikusi ir tarybiniais metais. Gaila, irgi buvo uždaryta, tai vėlgi tik pasivaikščiojau aplink
Dar pasivaikštau po kapines, apžiūriu senovinius ir nelabai kapelius
Labai gražus pilko sendinto medžio kryžius puošia neseną vienuolės kapelį. Iš toli netgi atrodo, kad kryžius labai senas
Vėl išeinu į Vilniaus gatvę. Žavingi kalvoti toliai
Štai čia būčiau nusukusį pagal savo pirminį planą. Domino ir Šveicarų kaimas, ir Daubėnų kraštovaizdžio draustinis, ir keli piliakalniai netoliese. Gal kada nors...
Grįžtu link centro
Dar kartą stabteliu ties cerkvės griuvėsiais - turi jie kažkokią teigiamą aurą
Apleistas namelis
Grįžusi į autobusų stotelę, matau, kad autobusas į Vilnių - tik po pusvalandžio. Tai dar pasidairau aplink. Visai šalia stotelės - Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių tarybinių karių kapinės. Nemažai jų išlikę įvairiuose miesteliuose. Dauguma jų sutvarkyti Rusijos ambasados pastangomis. Rudaminos karių kapinėse yra 28 kapai, kuriuose palaidoti 232 kariai. Kapinės įsteigtos 1944 metais
Kitoje gatvės pusėje - seniūno valdos
Šalia - Vilniaus rajono centrinė biblioteka ir kultūros centras
Štai tokia ta Rudamina mano akimis. Be abejo, joje yra ir daugiau įdomesnių kampelių. Bet man kol kas užteko. Nepaisant tikrai prasto oro, džiaugiuosi, kad nuvykau. Jaukus miestelis man pasirodė. Rekomenduoju stabtelėti, važiuojant pro šalį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą