Kaip jau ne kartą įsitikinau, nebūtina vykti kažkur toli, kad atrastum įdomių kampelių. Tokios yra ir Vilniaus apylinkės, savyje talpinančios gamtą, istoriją, kultūrą, žmonių likimus. Apie Nemėžį žinojau jau seniai, bet buvau tikra, kad tai eilinė Vilniaus pakraščio gyvenvietė, kurioje nieko įdomaus nėra. Tikrai klydau. Savo pasakojime apie Medininkus esu užsiminusi apie netoli pilies matytą stendą su įvairių šio karšto lankytinų vietų žemėlapiu, kurį nuodugniai ištyrinėjau. Viena iš vietų ir buvo būtent Nemėžis, o jei tiksliau - Nemėžio dvaras, apie kurį iki šiol nebuvau girdėjusi. Taigi, vieną gražią vasaros popietę nutariau aplankyti Nemėžį. Kviečiu pasibastyti kartu.
Pasak interneto, Nemėžis - gyvenvietė Vilniaus rajone, prie geležinkelio į pietryčius nuo Vilniaus. Nemėžio vardas žinomas dar nuo Vytauto Didžiojo laikų, kuomet Vytautas čia apgyvendinęs totorius. Pastarieji Nemėžyje gyvena iki šiol, bet apie tai vėliau. Spėjama, kad Nemėžyje 17 amžiaus pabaigoje pasirašyta sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos imperijos dėl bendros kovos prieš Švediją. Nemėžyje mėgo rinktis Vilniaus universiteto studentų draugijų - filomatų ir filaretų - nariai. Tai tiek istorinių faktų.
Į Nemėžį važiuoju Vilniaus miesto maršrutiniu autobusu. Nuo Vilniaus autobusų stoties tikrai netoli, kelionė užtrunka apie dvidešimt minučių. Išlipusią iš autobuso, pasitinka apsnūdęs miestelis
Nemėžio Šv.Rapolo Kalinausko gimnazijos pastatas
Manau, kad šis pastatas tikrai priklauso kultūros paveldui
Visai šalia - Nemėžio Šv.Rapolo Kalinausko bažnyčia
Buvo labai keista, matant tokį šventojo vardą - Šv.Rapolas Kalinauskas. Iki šiol to nebuvau girdėjusi. Grįžusi namo, pasiskaičiau Internete apie jį. Pasirodo, Rapolas Kalinauskas buvo karmelitų vienuolis, gimęs Vilniuje dar 19 amžiuje, baigęs karo inžinerijos mokslus, dalyvavęs 1863 metų sukilime ir ištremtas į Sibirą. Po amnestijos atsisuko į religiją ir tapo karmelitų vienuoliu. Šventuoju paskelbtas 1991 metais.
Pasivaikštau aplink bažnyčią
Grįžtu į pagrindinę gatvę. Šalia seniūnijos - labai išsamus stendas su Nemėžio žemėlapiu, kurį nuodugniai išsityrinėju
Toliau kelias mane veda link totorių mečetės ir kapinių
Nemėžis – tai viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių gyvenviečių, kur gyvena kelios dešimtys musulmonų tikėjimą išpažįstančių totorių. Jų tradicijos ir papročiai išlikę iki šiol, jų bendruomenė yra labai vieninga ir draugiška. Dabartinė mečetė pastatyta 1909 metais. Šalia mečetės - tradicinės totorių kapinės. Po panašias basčiausi Keturiasdešimties Totorių kaime, todėl jau žinau jų palaidojimų ypatumus. Bet man vis tiek labai jaukios tos kapinaitės susirodė
Vaikštinėdama po kapinaites, vis pakeliu akis į mečetę
Pasivaikščiojusi ir pameditavusi, einu toliau link geležinkelio
Kitoje geležinkelio pusėje - jau nebe Nemėžis, o Daržininkai. Juose įsikūrusios Nemėžio naujosios kapinės
Antrojo Pasaulinio karo metais Daržininkuose buvo įsikūrusi karo belaisvių stovykla. Pastarieji buvo laidojami būtent šiose kapinėse. Čia randu ir tradicinį memorialą sovietų kariams, kurį ne taip seniai sutvarkė Rusijos ambasada
Pasakojimo pradžioje minėjau, kad Nemėžyje buvęs dvaras. Jis įsikūręs ant kalvos kitoje Minsko plento pusėje nei Nemėžis. Pasak Interneto, dvaras įkurtas 16 amžiuje. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. 19 amžiuje dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kurio iniciatyva ir pastatyti iki šiol išlikę pastatai. Deja, deja, kaip ir gana dažnai pasitaiko, viskas labai apleista...
Einu ieškoti, kaip patekti į dvaro teritoriją
Deja, viskas aptverta ir niekur neprieisi. Kol stoviniuoju ir mąstau, ką daryti, iš netoliese esančios kažkokios įmonės kiemo išeina, ko gero, sargas, ir man rusiškai paaiškina, kaip patekti į teritoriją. Pasirodo, reikia grįžti šiek tiek atgal, palipti į kalniuką takeliu ir bus tvoroje padarytas praėjimas. Sako, čia dažnai žmonės atvažiuoja pasižiūrėti... Padėkoju jam ir ieškau takelio. Užlipusi į kalniuką ir prasibrovusi pro krūmus, randu apleistą kapelį...
Už to kapelio randu, kaip nesunkiai perlipti per tvorą
Ramiai pasibastau po buvusio dvaro teritoriją. Kažkada buvo gražu, deja, dabar....
Nuo dvaro kalvos matau tvenkinį, prieinamą ir nuo Minsko plento. Kažkada yra tekę jame net maudytis - tuo metu net neįsivaizdavau, kad visai šalia dvaro
Dar šiek tiek pasibastau
Visai smagi kelių valandų pasibastymo kelionė. O mintyse - dar daug planuojamų pasibastymų po Vilniaus apylinkes.
Pasak interneto, Nemėžis - gyvenvietė Vilniaus rajone, prie geležinkelio į pietryčius nuo Vilniaus. Nemėžio vardas žinomas dar nuo Vytauto Didžiojo laikų, kuomet Vytautas čia apgyvendinęs totorius. Pastarieji Nemėžyje gyvena iki šiol, bet apie tai vėliau. Spėjama, kad Nemėžyje 17 amžiaus pabaigoje pasirašyta sutartis tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos imperijos dėl bendros kovos prieš Švediją. Nemėžyje mėgo rinktis Vilniaus universiteto studentų draugijų - filomatų ir filaretų - nariai. Tai tiek istorinių faktų.
Į Nemėžį važiuoju Vilniaus miesto maršrutiniu autobusu. Nuo Vilniaus autobusų stoties tikrai netoli, kelionė užtrunka apie dvidešimt minučių. Išlipusią iš autobuso, pasitinka apsnūdęs miestelis
Nemėžio Šv.Rapolo Kalinausko gimnazijos pastatas
Manau, kad šis pastatas tikrai priklauso kultūros paveldui
Visai šalia - Nemėžio Šv.Rapolo Kalinausko bažnyčia
Buvo labai keista, matant tokį šventojo vardą - Šv.Rapolas Kalinauskas. Iki šiol to nebuvau girdėjusi. Grįžusi namo, pasiskaičiau Internete apie jį. Pasirodo, Rapolas Kalinauskas buvo karmelitų vienuolis, gimęs Vilniuje dar 19 amžiuje, baigęs karo inžinerijos mokslus, dalyvavęs 1863 metų sukilime ir ištremtas į Sibirą. Po amnestijos atsisuko į religiją ir tapo karmelitų vienuoliu. Šventuoju paskelbtas 1991 metais.
Pasivaikštau aplink bažnyčią
Grįžtu į pagrindinę gatvę. Šalia seniūnijos - labai išsamus stendas su Nemėžio žemėlapiu, kurį nuodugniai išsityrinėju
Toliau kelias mane veda link totorių mečetės ir kapinių
Nemėžis – tai viena iš nedaugelio Lietuvoje esančių gyvenviečių, kur gyvena kelios dešimtys musulmonų tikėjimą išpažįstančių totorių. Jų tradicijos ir papročiai išlikę iki šiol, jų bendruomenė yra labai vieninga ir draugiška. Dabartinė mečetė pastatyta 1909 metais. Šalia mečetės - tradicinės totorių kapinės. Po panašias basčiausi Keturiasdešimties Totorių kaime, todėl jau žinau jų palaidojimų ypatumus. Bet man vis tiek labai jaukios tos kapinaitės susirodė
Vaikštinėdama po kapinaites, vis pakeliu akis į mečetę
Pasivaikščiojusi ir pameditavusi, einu toliau link geležinkelio
Kitoje geležinkelio pusėje - jau nebe Nemėžis, o Daržininkai. Juose įsikūrusios Nemėžio naujosios kapinės
Antrojo Pasaulinio karo metais Daržininkuose buvo įsikūrusi karo belaisvių stovykla. Pastarieji buvo laidojami būtent šiose kapinėse. Čia randu ir tradicinį memorialą sovietų kariams, kurį ne taip seniai sutvarkė Rusijos ambasada
Pasakojimo pradžioje minėjau, kad Nemėžyje buvęs dvaras. Jis įsikūręs ant kalvos kitoje Minsko plento pusėje nei Nemėžis. Pasak Interneto, dvaras įkurtas 16 amžiuje. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. 19 amžiuje dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kurio iniciatyva ir pastatyti iki šiol išlikę pastatai. Deja, deja, kaip ir gana dažnai pasitaiko, viskas labai apleista...
Einu ieškoti, kaip patekti į dvaro teritoriją
Deja, viskas aptverta ir niekur neprieisi. Kol stoviniuoju ir mąstau, ką daryti, iš netoliese esančios kažkokios įmonės kiemo išeina, ko gero, sargas, ir man rusiškai paaiškina, kaip patekti į teritoriją. Pasirodo, reikia grįžti šiek tiek atgal, palipti į kalniuką takeliu ir bus tvoroje padarytas praėjimas. Sako, čia dažnai žmonės atvažiuoja pasižiūrėti... Padėkoju jam ir ieškau takelio. Užlipusi į kalniuką ir prasibrovusi pro krūmus, randu apleistą kapelį...
Už to kapelio randu, kaip nesunkiai perlipti per tvorą
Ramiai pasibastau po buvusio dvaro teritoriją. Kažkada buvo gražu, deja, dabar....
Nuo dvaro kalvos matau tvenkinį, prieinamą ir nuo Minsko plento. Kažkada yra tekę jame net maudytis - tuo metu net neįsivaizdavau, kad visai šalia dvaro
Dar šiek tiek pasibastau
Visai smagi kelių valandų pasibastymo kelionė. O mintyse - dar daug planuojamų pasibastymų po Vilniaus apylinkes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą