2018 m. sausio 15 d., pirmadienis

Birštonas

Smagiai praleidusios laiką Prienuose, su drauge keliaujame į Paprienės stotelę kitoje Nemuno pusėje. Čia sulaukiame į Birštoną vežančio mikroautobuso, sumokame 0.52 eur vairuotojui ir labai greitai jau sveikinamės su Birštonu. Iki sutarto laiko su nakvynės vietos šeimininke turime dar šiek tiek laiko. Pradeda šiek tiek lynoti, todėl pritūpiame nedidelės autobusų stoties laukiamajame. Užkandame iš namų pasiimto maisto ir nutariame atsigerti kavos, kuri parduodama greitimoje patalpoje įsikūrusioje..... gėlių parduotuvėje. Abi labai stebimės tuo. Lietus greit liaujasi, todėl kava mėgaujamės lauke ant dar nespėjusio įmirkti suoliuko. Po to užsukame į šalia esantį prekybos centrą maisto pusryčiams ir smagiai žygiuojame link nakvynės vietos. Ji - visai čia pat, praktiškai Birštono centre.


Atėjusias į Vila Liepa pasitinka labai energinga šeimininkė, kuri aprodo kambarį ir bendras patalpas. Nemažame valgomajame, sujungtame su virtuvės zona, yra visko, ko reikia - visi indai, kava/arbata, cukrus, aliejus kepimui ir pan. Susimokėjusios už nakvynę ir pasidėjusios daiktus kambaryje, išeiname pamaklinėti po Birštoną. Aš Birštone esu buvusi vieną kartą vaikystėje pas gimines ir daug kartų pravažiuodama. Draugė buvusi ne kartą, todėl šį kartą ji man gidauja ir apie viską pasakoja.
Birštonas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1382 metais, kuomet Vygandas Marburgietis savo "Naujojoje Prūsijos kronikoje" aprašė maršalo Kuno fon Hatenšteino žygį į Lietuvą. Šio žygio metu maršalas savo kariuomenę padalijo į tris dalis - Puniai, Alytui ir Birštonui pulti. Birštonas minėtas kaip Birsten vietovė prie druskingų šaltinių. Tuo metu medinė Birštono pilis priklausė gynybinei Panemunės pilių sistemai. Nuo penkioliktojo amžiaus čia buvo kunigaikščių medžioklės Birštono dvaras. Aplink dvarą augo ir miestelis. 1855 metais įkurtas kurortas. Iki Pirmojo pasaulinio karo Birštone kasmet gydėsi iki dviejų tūkstančių žmonių. Kurortu Birštonas išliko iki šių dienų, ypač atsigavęs ir suklestėjęs pastaraisiais metais.
Išėjusios iš vilos, sukame link šalia matyto labai gražaus pastato - tokios senovinės vilos


Priėjusios arčiau, suprantame, jog čia įsikūręs Birštono muziejus. Lyg ir buvo išankstinė mintis jį aplankyti, tačiau retai pasitaikantis saulėtas rudens oras kviečia kaip galima daugiau pasimėgauti saule, gamta, vaizdais. Todėl vėl pro savo vilą žygiuojame link centrinės J.Basanavičiaus aikštės. O ji - už kelių žingsnių, apsodinta gėlėmis ir labai jauki. Aikštėje stovi skulptoriaus A.Aleksandravičiaus 1939 metais sukurtas paminklas Lietuvos patriarchui


Pasidairiusios po aikštę, sukame į Birutės gatvę. Tuoj pat prieiname simpatišką baltą vilą.


Tai Birštono sakralinis muziejus, kurį taip pat paliekame nuošalyje, nes vilioja saulė ir nematytos vietos. Pasisveikiname su šalia bažnyčios stoviniuojančiu J.Tumu - Vaižgantu...


... ir sukame prie bažnyčios, kuri, deja... uždaryta, todėl tik pasivaikštome aplink. Manoma, jog Birštone bažnyčios jau būta šešioliktame amžiuje. Dabartinė mūrinė neogotikinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia pastatyta dvidešimto amžiaus pradžioje


Kitoje gatvės pusėje lyg balta gulbė švyti istorinis "Tulpės" sanatorijos rūmas, todėl nueiname arčiau pasidairyti



Vėl grįžtame šalia bažnyčios ir mėgaujamės gražia rudens diena


Šalia bažnyčios - Kneipo sodas. Vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas devynioliktame amžiuje sukūrė unikalią sveikatos filosofiją. Holistinis sveikatos gerinimas pagal Kneipą remiasi penkių elementų sistema - vandens terapija, judėjimo terapija, vaistažolių terapija, harmonijos terapija ir sveika mityba. Kneipo sode atliekamos organizmo grūdinimo procedūros - daugiau informacijos rasite čia Kneipo sodas


Neskubėdamos apeiname tvenkinį su tingiais paukščiais ir šokančiu fontanu


Visai čia pat ir "Versmės" sanatorija. Užsukame į jos biuvetę ir pasimėgaujame sūroku, bet abiems mums labai patikusiu mineraliniu vandeniu. Pasijuokiame iš sanatorijos pastato sienoje esančio termometro, rodančio plius 24 laipsnius - vos ne tropikuose esame


Susidomėjusios praeiname Birštono slidinėjimo trąsą, atidarytą 2002 metais. Tiesą pasakius, iki šiol nežinojau, jog tokia trąsa Birštone yra. Vėliau slidinėjantys draugai išaiškino, kad ši trąsa nėra labai populiari, nes trumpoka ir nelabai yra kur įsibėgėti


Visai čia pat - Vytauto parkas, kuriame vėliau šiek tiek pasivaikščiosime. Tačiau iš pradžių patogiais plačiais laiptais kylame į Birštono piliakalnį, dar kitaip vadinamą Vytauto kalnu


Sakoma, kad čia po medžioklės ilsėdavosi Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Keturiolikto amžiaus pabaigoje piliakalnyje stūksojusi medinė Birštono pilis, ne kartą pulta kryžiuočių. Vėliau pilis neteko gynybinės reikšmės ir iki septynioliktojo amžiaus nunykusi. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria labai jaukus ir žavingas vaizdas į Nemuną, jo kilpas, Birštoną. Su drauge gėrimės rudens spalvomis padabintais toliais




Nuo piliakalnio bandome nusileisti kitu taku, tačiau jis pažliugęs ir pavojingas. Grįžtame atgal ir nusileidžiame tais pačiais laiptais į jaukų Vytauto parką šalia Nemuno


Pasisveikiname su Didžiuoju kunigaikščiu...


Paminklas Vytautui čia pastatytas 1998 metais, jį sukūrė skulptorius G.Jokūbonis. Paminklo vieta simbolinė - tai tarsi kunigaikščio sugrįžimas į jo senąsias medžioklės vietas. Įdomu tai, jog granitas paminklui atvežtas iš Vytauto laikų Lietuvos žemių - Ukrainos. O ir parkas šalia tikrai labai jaukus...



Parke randame baltąją Birutės vilą...


... kurioje galima ilgai medituoti, kvėpuojant mineralų prisodrintu oru, žvegiant į tekantį vandenį ir klausantis jo čiurlenimo. Tiesą sakant, ilgiau pasėdėjus, galima net kokį posmą nusnūsti...


Mudvi snausti neketiname, todėl einame tolyn. Prieiname ryškiąją geltonąją biuvetę, tačiau joje tekantis mineralinis vanduo turi neskanų poskonį, todėl tik paragaujame...


... ir neskubėdamos traukiame jaukiąja Nemuno krantine. Kadangi ne sezonas, žmonių vos vienas kitas, todėl ramybė tvyro kiekviename žingsnyje


Eitum ir eitum iki begalybės šalia Nemuno. Tačiau mudvi išsukame iš kelio, nes norime aplankyti netoliese miesto parke esantį unikalų objektą - mineralinio vandens garinimo statinį "Druskupis"


Tai vienintelis Lietuvoje mineralinio vandens garinimo bokštas - paviljonas su mineralinio vandens fontanėliu ir druskų galerija. Smulkiomis medžio šakelėmis užklotomis sienomis teka mineralinis vanduo, kuris garuoja savaime, veikiamas saulės ir vėjo, ir skleidžia aplink naudingų mineralų prisotintą, "jūros" orą, labai naudingą sveikatai. Įdomu ir smagu pasimėgauti gyvo vandens simfonija



Šiek tiek pasivaikštome miesto parko takeliais...


... pasigėrime raudoniu degančiais vijokliais...


... pasisveikiname su "kasytėmis" (R.Kvinto skulptūra)...


Miesto parke apžiūrime ir daugiau įvairių įdomių bei ne tiek įdomių skulptūrų. Parko pašonėje prieiname senąsias Birštono kapines. Man visai norėtųsi kelias minutes pasibastyti tarp senųjų kryžių, tačiau kažkodėl nerandame įėjimo. Todėl tik pasidairome pro tvorą...


... ir vėl išeiname į Nemuno krantinę. Kadangi dar nesutemę, nutariame ja dar šiek tiek paėjėti iki vasaros estrados. Šalia jos pievoje pamatome didžiulę geltoną ūsuočiaus galvą


Tuo metu nežinojau, kas čia. Tačiau neseniai Internete aptikau, jog tai šiuo metu Birštone įsikūrusio menininko Martyno Gaubio sukurtas autoportretas iš plastiko, gimęs autoriui Vilniaus Dailės akademijoje baigiant šiuolaikinės skulptūros magistro studijas.
Neskubėdamos grįžtame palei Nemuną į centrą


Vakarienei nutariame pritūpti Birutės gatvėje esančioje picerijoje PIZZA FUN. Tiesą pasakius, be sanatorijose ar viešbučiuose esančių kavinių/restoranų Birštone, bent jau ne sezono metu, nelabai yra kur pavalgyti. Picerija pilna žmonių, tačiau randame vieną laisvą staliuką. Picų nenorime, tai aš užsisakau jautienos troškinį, draugė - vištienos kepsnį. Maniškis patiekalas labai originaliai serviruotas


Porcija didelė, vos įveikiu. Bet skanu ir pakankamai nebrangu. Po vakarienės, jau sutemus, einame, kaip draugė sako, "pakratyti pilvų". Ilgokai vaikštome jaukiąja Nemuno krantine. Paskui grįžtame į savo vilą ir smagiai dar šiek tiek pavakarojame balkone. Vakaras šiltas ir ramus. Ryt mūsų laukia pėsčiųjų žygis Nemuno kilpomis. O aš į Birštoną dar tikrai atvažiuosiu ne kartą.


2 komentarai:

  1. Birštone ir man patiko. Noriu išbandyti plaukimą laivuku iš Kauno.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kaip seniai tai buvo... :-)
    Už Martyną Gaubį ačiū. Pagaliau paaiškėjo. :-)

    AtsakytiPanaikinti