Kai už lango pavasaris bando išstumti žiemą, o šioji nepasiduoda, smagu prisiminti vasaros linksmybes. Viena iš tokių - pasivaikščiojimas iki ir po Varnikų botaninį-zoologinį draustinį. Jame įrengtas 3,5 km ilgio pažintinis takas, kuriame įrengta 10 informacinių stotelių. Užbėgdama už akių, pasakysiu, kad pats takas labai geras, visur krypčių rodyklės, o ir vaizdai smagūs. Tik kelionė iki tako gali būti gana komplikuota... Bet apie viską iš pradžių. Vieną šiltą vasaros dieną nutariu, kad būtų visai smagu ateinantį šeštadienį kur nors pavažiuoti netoli Vilniaus pusdieniui ir pasivaikščioti. Internete randu informaciją apie Varnikų pažintinį taką, esantį šalia Trakų. Dar randu vienos keliautojos tinklaraštį su pasakojimu apie kelionę į ir po šitą taką. Iki šiol lieka mistika, kodėl perskaičiau, kad nuo Trakų geležinkelio stoties iki tako pradžios - apie 2,5 km. Todėl prikalbinu antrąją pusę važiuoti į Trakus traukiniu, nueiti tuos kelis kilometrus iki tako, pasivaikščioti taku ir grįžti atgal. Mano skaičiavimais, nueitume iš viso apie 8 kilometrus. Cha, naivuolė.... Bet vieną vasaros šeštadienį važiuojame į Trakus traukiniu. Traukinys, išvykstantis vos vos po pietų, pilnutėlis - graži vasaros diena išviliojo iš sostinės labai daug žmonių. Atvykę į Trakus, leidžiamės į kelionę palei Lukos (Bernardinų) ežerą.
Smagiai nužiūrime ne viename šalia ežero įrengtame paplūdimyje besimaudančius žmones
Linksma kompozicija pakeliui
Einame einame, o kelias palei ežerą, atrodo, niekada nesibaigs. O pagal iš anksto patyrinėtą žemėlapį nuo pusiasalio pilies iki tako pradžios dar nemažas gabaliukas kelio. Galiausiai prieiname pusiasalio pilį, nuo kurios ir pirmasis tiltas per ežerą čia pat
Tiltas neseniai suremontuotas už ES lėšas. Eidama tiltu, prisimenu, kaip prieš kelis metus rudenį slampinėjau po Trakus ir užlipau ant šio tilto. Tuo metu jis ir judėjo, ir lentos buvo išpuvę... Perėję tiltu, einam toliau
Kitas įdomios formos tiltas
Galiausiai išeinam į smėlėtą vieškelį jau praktiškai už Trakų ribų. Saulė kepina be proto, jaučiamės pavargę, nes nuėjom jau kokius šešis kilometrus nuo stoties, o to tako kaip nėr taip nėr. Abu pykstame ant manęs, nes aš vėpla nesupratau, kad tie beveik trys kilometrai yra ne nuo stoties, o nuo pirmojo tilto. Galiausiai prieiname piliakalnį ir gal posūkį link tako. Nuorodų į taką jokių, nes gi dauguma prie tako atvažiuoja mašinomis, o ne per karštį eina šešis kilometrus. Piliakalnis toks, deja, apleistas
Pasukę į keliuką šalia piliakalnio, nueiname dar porą kilometrų. Kažkur laukuose pakeliui kažką veikiančių moterų klausiu, kur tas Varnikų takas. Jos atsako, kad einame teisingai ir kad tuoj pasirodys krypčių rodyklės. Jos ir pasirodo
Na o toliau apie valandą vaikščiojom pažintiniu taku, sustodami prie informacinių stotelių, matydami besikeičiantį kraštovaizdį - paprastą mišką keitė pelkė ir atvirkščiai. Kas keisčiausia, nors ir pelkė, tačiau jokių uodų ar kitokio plauko mašalų. Buvo smagus atpalaiduojantis pasivaikščiojimas gamtoje
Pelkė kaip ir priklauso padūmavusi
Pasirūpinta pailsusiais keliautojais
Kelias mus veda tolyn
Vėl miške
Vėl pelkė
Šioje vietoje buvo nemažas ežeras, kuris tačiau po truputį pelkėjo pelkėjo... kol pasidalino į dvi dalis. Pelkėja ir toliau
Apėję taku, pailsime ir sukame link šalia esančios žydų masinių žudynių vietos. Toks nejaukus kampelis vidury miškų
Galiausiai tuo pačiu keliu grįžtame tuos pačius šešis ar septynis kilometrus iki stoties
Traukinys atgal į Vilnių buvo pustuštis... Smagiai praleista vasaros popietė, aplankytas dar vienas Lietuvos kampelis.
Smagiai nužiūrime ne viename šalia ežero įrengtame paplūdimyje besimaudančius žmones
Linksma kompozicija pakeliui
Einame einame, o kelias palei ežerą, atrodo, niekada nesibaigs. O pagal iš anksto patyrinėtą žemėlapį nuo pusiasalio pilies iki tako pradžios dar nemažas gabaliukas kelio. Galiausiai prieiname pusiasalio pilį, nuo kurios ir pirmasis tiltas per ežerą čia pat
Tiltas neseniai suremontuotas už ES lėšas. Eidama tiltu, prisimenu, kaip prieš kelis metus rudenį slampinėjau po Trakus ir užlipau ant šio tilto. Tuo metu jis ir judėjo, ir lentos buvo išpuvę... Perėję tiltu, einam toliau
Kitas įdomios formos tiltas
Galiausiai išeinam į smėlėtą vieškelį jau praktiškai už Trakų ribų. Saulė kepina be proto, jaučiamės pavargę, nes nuėjom jau kokius šešis kilometrus nuo stoties, o to tako kaip nėr taip nėr. Abu pykstame ant manęs, nes aš vėpla nesupratau, kad tie beveik trys kilometrai yra ne nuo stoties, o nuo pirmojo tilto. Galiausiai prieiname piliakalnį ir gal posūkį link tako. Nuorodų į taką jokių, nes gi dauguma prie tako atvažiuoja mašinomis, o ne per karštį eina šešis kilometrus. Piliakalnis toks, deja, apleistas
Pasukę į keliuką šalia piliakalnio, nueiname dar porą kilometrų. Kažkur laukuose pakeliui kažką veikiančių moterų klausiu, kur tas Varnikų takas. Jos atsako, kad einame teisingai ir kad tuoj pasirodys krypčių rodyklės. Jos ir pasirodo
Na o toliau apie valandą vaikščiojom pažintiniu taku, sustodami prie informacinių stotelių, matydami besikeičiantį kraštovaizdį - paprastą mišką keitė pelkė ir atvirkščiai. Kas keisčiausia, nors ir pelkė, tačiau jokių uodų ar kitokio plauko mašalų. Buvo smagus atpalaiduojantis pasivaikščiojimas gamtoje
Pelkė kaip ir priklauso padūmavusi
Pasirūpinta pailsusiais keliautojais
Kelias mus veda tolyn
Vėl miške
Vėl pelkė
Šioje vietoje buvo nemažas ežeras, kuris tačiau po truputį pelkėjo pelkėjo... kol pasidalino į dvi dalis. Pelkėja ir toliau
Apėję taku, pailsime ir sukame link šalia esančios žydų masinių žudynių vietos. Toks nejaukus kampelis vidury miškų
Galiausiai tuo pačiu keliu grįžtame tuos pačius šešis ar septynis kilometrus iki stoties
Traukinys atgal į Vilnių buvo pustuštis... Smagiai praleista vasaros popietė, aplankytas dar vienas Lietuvos kampelis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą