Nuolat stengiuosi aplankyti retai lankomus ar dar visai nelankytus savo gimtojo miesto kampelius. Šį kartą kviečiu susipažinti su vienu iš Vilniaus rajonų - Naująja Vilnia. Šis rajonas dažnam vilniečiui ar miesto svečiui asocijuojasi su pramonės įmonėmis ar psichiatrine ligonine, todėl nesukelia daug teigiamų emocijų. Vis tik ir Naujoji Vilnia turi kuo nustebinti ir pradžiuginti. Čia visai šalia vienas kito gyvuoja devyniolikto, dvidešimto ir dvidešimt pirmo amžių reliktai. Vaikščiodama po Naująją Vilnią, nejučiomis vis norėdavau ją padalinti į senąją Naująją Vilnią ir naująją Naująją Vilnią. O jas jungia arba skiria ne kas kitas, o geležinkelis.
Pasak informacijos Internete, Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų ir fabrikų. Septynioliktame amžiuje čia buvo pastatytas pirmasis popieriaus fabrikėlis. Miesteliu Naujoji Vilnia tapo tik devyniolikto amžiaus antroje pusėje, nutiesus Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelį ir pastačius čia stotelę. Tuo metu Naujojoje Vilnioje apsigyveno geležinkelininkai, vėliau įkurtos įvairios pramonės įmonės. Miesto teises Naujoji Vilnia gavo 1904 metais. Prie Vilniaus kaip miesto rajonas Naujoji Vilnia prijungta tik 1957 metais.
Pasibastymą po Naująją Vilnią pradedu A.Kojelavičiaus gatvėje, nes, kaip minėjau viename iš ankstesnių pasakojimų, prieš tai tyrinėjau Naujosios Vilnios pilkapynus. Gatvė štai tokia - tikrai pasijunti lyg būtum sugrįžęs prieš šimtą metų arba artėjantis prie kokio nors mažo provincijos miestelio
Čia pat, dešinėje gatvės pusėje, netikėtai atrandu senas senas kapinaites
Iki šiol apie jas nieko nežinojau. Internete informacijos apie jas praktiškai nėra. Dauguma antkapių užrašų praktiškai neįskaitomi, bet radau užrašų iš devyniolikto-dvidešimto amžių sandūros. Išlikę ir pravoslavų, ir katalikų kryžių. Užrašai daugiausia lenkų bei rusų kalbomis. Šiek tiek mistinė vieta, bet supratau, kad kartais šios kapinaitės aptvarkomos. Tai tiesiog šiek tiek pasivaikščiojau
Einu toliau A.Kojelavičiaus gatve ir dairausi į pastatus
Išlikęs smulkusis verslas
Skirtingos epochos priešingose gatvės pusėse - savotiška eklektika, bet jauku ir gražu
Netrukus prieinu Šv.Apaštalų Petro ir Povilo cerkvę. Medinė cerkvė pastatyta 1908 metais. Įdomu tai, kad po Antrojo pasaulinio karo valdžia leido čia įregistruoti parapiją su 350 tikinčiųjų. Šiuo metu prie cerkvės veikia sekmadieninė suaugusiųjų mokykla. Na, o aš pasivaikštau aplink
Galbūt pastarajame žaliame namelyje ta sekmadieninė mokykla ir veikia, o galbūt čia gyvena šventikas su šeima. Įdomu tai, kad dešinėje pusėje pastatytas akmuo (manau, įžiūrėsite nuotraukoje) yra su runomis. Lygiai toks pats, kokius mačiau Naujosios Vilnios pilkapyne. Įdomu...
Toliau gėriuosi senais pastatais - man jie labai patinka
Pasuku į kalniuką, į Palydovo gatvę ir einu link Naujosios Vilnios Šv.Kazimiero bažnyčios
Naujojoje Vilnioje veikia dvi bažnyčios. Apie antrąją papasakosiu šiek tiek vėliau. Naujosios Vilnios Šv.Kazimiero bažnyčia pastatyta istorizmo stiliumi 1908-1911 metais. Ji veikė ir Sovietų laikotarpiu, netgi klebono iniciatyva buvo atnaujinta. Šiuo metu pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Ši bažnyčia labai puikiai matoma įvairiose Naujosios Vilnios panoramose
Šventoriuje pastatytas kryžius Tremties aukoms atminti
Šiek tiek pasidairau nuo šventoriaus kalvos į tolumas - gražu... Ir jokiais būdais nepasakytum, kad Vilniuje esi. Naujoji Vilnia būtent vienas iš tokių rajonų, kur šiek tiek pasimeti laike ir erdvėje...
Apžiūrėjusi bažnyčią, leidžiuosi link geležinkelio stoties. Jaukūs pastatai, primenantys, kad čia buvusi geležinkeliečių gyvenvietė
Dar užfiksuoju nelabai žilos senovės vaizdelį
Naujosios Vilnios geležinkelio stotis.. mena dvidešimto amžiaus vidurio skaudžius įvykius, kuomet iš čia gyvuliniuose vagonuose į Sibiro tremtį buvo vežami žmonės. Šiuo metu stoties aikštėje įkurtas nedidelis memorialas tremties aukoms atminti
Kraupūs užrašai ant vagonų...
Ant laiptų penkiomis kalbomis primenamos skaudžios istorijos akimirkos...
Senasis stoties pastatas - jame dabar įsikūręs J.Vienožinskio dailės mokyklos filialas
Priešais stotį - buvęs "Draugystės" kino teatras, kuriame paskutiniame Vilniuje rodydavo naujus filmus. Jeigu nespėdavai pažiūrėti kokio filmo kituose kino teatruose, turėdavai šansą jį pamatyti čia, Naujojoje Vilnioje. Ir aš vieną kartą čia važiavau žiūrėti filmo. Kas šiuo metu pastate - patys matote
Ramiai ir jaukiai vinguriuoja Vilnelė...
...šalia kurios įsikūręs nedidelis Gerovės parkas
Parke išlikusi pramonės darbininko skulptūra
Šiek tiek pasivaikščiojau po parką. Gana jaukus ir sutvarkytas greičiausiai neseniai vykusios "Darom" akcijos metu
Ateinu prie Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės, šalia kurios išlikusios Antrojo pasaulinio karo belaisvių kapinės. Įsispraudusios tarp ligoninės tvoros ir gyvenamųjų daugiaaukščių. Nežinodamas tikrai nerastum - ir aš paklaidžiojau, kol radau. Vėlgi sutvarkytos Rusijos ambasados lėšomis.
Karo metais ligoninėje vokiečiai buvo įkūrę karo belaisvių stovyklą. Dauguma jų žuvo ir palaidoti šiose kapinėse. Jų vardai ir pavardės nežinomi, tik 22 kapus žymintys kauburėliai. Liūdna vieta...
Mano pasibastymas po Naująją Vilnią jau artėja prie pabaigos, bet dar noriu aplankyti antrąją Naujosios Vilnios bažnyčią. Tai taip pat netoli ligoninės esanti Švč.Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia
Ši bažnyčia buvo pašventinta tik 2002 metais, nors suprojektuota dar tarpukaryje. Ją 1939 metais statė lenkų kareiviai. Tai turėjusi būti Šv. Stanislovo Kostkos vardo karo įgulos bažnyčia, tačiau statyba nebuvo baigta. Po karo čia buvo sporto salė bei sandėliai.
Pasivaikštau po labai erdvų šventorių, kurį galima vadinti net ne šventoriumi, o maldos namų parku
Pasigėriu vitražais bažnyčios languose
Ši bažnyčia unikali tuo, kad aplink ją iš tiesų įkurtas toks mini maldos parkas, kuriame pastatytos Rožančiaus slėpinių stotelės. Labai jauki vieta...
Atsisveikinu su bažnyčia...
... o kartu ir su Naująja Vilnia. Visai smagu buvo pasibastyti. Netgi rekomenduoju bent kartą ir be jokių išankstinių nuostatų aplankyti šį Vilniaus rajoną.
Pasak informacijos Internete, Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų ir fabrikų. Septynioliktame amžiuje čia buvo pastatytas pirmasis popieriaus fabrikėlis. Miesteliu Naujoji Vilnia tapo tik devyniolikto amžiaus antroje pusėje, nutiesus Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelį ir pastačius čia stotelę. Tuo metu Naujojoje Vilnioje apsigyveno geležinkelininkai, vėliau įkurtos įvairios pramonės įmonės. Miesto teises Naujoji Vilnia gavo 1904 metais. Prie Vilniaus kaip miesto rajonas Naujoji Vilnia prijungta tik 1957 metais.
Pasibastymą po Naująją Vilnią pradedu A.Kojelavičiaus gatvėje, nes, kaip minėjau viename iš ankstesnių pasakojimų, prieš tai tyrinėjau Naujosios Vilnios pilkapynus. Gatvė štai tokia - tikrai pasijunti lyg būtum sugrįžęs prieš šimtą metų arba artėjantis prie kokio nors mažo provincijos miestelio
Čia pat, dešinėje gatvės pusėje, netikėtai atrandu senas senas kapinaites
Iki šiol apie jas nieko nežinojau. Internete informacijos apie jas praktiškai nėra. Dauguma antkapių užrašų praktiškai neįskaitomi, bet radau užrašų iš devyniolikto-dvidešimto amžių sandūros. Išlikę ir pravoslavų, ir katalikų kryžių. Užrašai daugiausia lenkų bei rusų kalbomis. Šiek tiek mistinė vieta, bet supratau, kad kartais šios kapinaitės aptvarkomos. Tai tiesiog šiek tiek pasivaikščiojau
Einu toliau A.Kojelavičiaus gatve ir dairausi į pastatus
Išlikęs smulkusis verslas
Skirtingos epochos priešingose gatvės pusėse - savotiška eklektika, bet jauku ir gražu
Netrukus prieinu Šv.Apaštalų Petro ir Povilo cerkvę. Medinė cerkvė pastatyta 1908 metais. Įdomu tai, kad po Antrojo pasaulinio karo valdžia leido čia įregistruoti parapiją su 350 tikinčiųjų. Šiuo metu prie cerkvės veikia sekmadieninė suaugusiųjų mokykla. Na, o aš pasivaikštau aplink
Galbūt pastarajame žaliame namelyje ta sekmadieninė mokykla ir veikia, o galbūt čia gyvena šventikas su šeima. Įdomu tai, kad dešinėje pusėje pastatytas akmuo (manau, įžiūrėsite nuotraukoje) yra su runomis. Lygiai toks pats, kokius mačiau Naujosios Vilnios pilkapyne. Įdomu...
Toliau gėriuosi senais pastatais - man jie labai patinka
Pasuku į kalniuką, į Palydovo gatvę ir einu link Naujosios Vilnios Šv.Kazimiero bažnyčios
Naujojoje Vilnioje veikia dvi bažnyčios. Apie antrąją papasakosiu šiek tiek vėliau. Naujosios Vilnios Šv.Kazimiero bažnyčia pastatyta istorizmo stiliumi 1908-1911 metais. Ji veikė ir Sovietų laikotarpiu, netgi klebono iniciatyva buvo atnaujinta. Šiuo metu pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Ši bažnyčia labai puikiai matoma įvairiose Naujosios Vilnios panoramose
Šventoriuje pastatytas kryžius Tremties aukoms atminti
Šiek tiek pasidairau nuo šventoriaus kalvos į tolumas - gražu... Ir jokiais būdais nepasakytum, kad Vilniuje esi. Naujoji Vilnia būtent vienas iš tokių rajonų, kur šiek tiek pasimeti laike ir erdvėje...
Apžiūrėjusi bažnyčią, leidžiuosi link geležinkelio stoties. Jaukūs pastatai, primenantys, kad čia buvusi geležinkeliečių gyvenvietė
Dar užfiksuoju nelabai žilos senovės vaizdelį
Naujosios Vilnios geležinkelio stotis.. mena dvidešimto amžiaus vidurio skaudžius įvykius, kuomet iš čia gyvuliniuose vagonuose į Sibiro tremtį buvo vežami žmonės. Šiuo metu stoties aikštėje įkurtas nedidelis memorialas tremties aukoms atminti
Kraupūs užrašai ant vagonų...
Ant laiptų penkiomis kalbomis primenamos skaudžios istorijos akimirkos...
Senasis stoties pastatas - jame dabar įsikūręs J.Vienožinskio dailės mokyklos filialas
Priešais stotį - buvęs "Draugystės" kino teatras, kuriame paskutiniame Vilniuje rodydavo naujus filmus. Jeigu nespėdavai pažiūrėti kokio filmo kituose kino teatruose, turėdavai šansą jį pamatyti čia, Naujojoje Vilnioje. Ir aš vieną kartą čia važiavau žiūrėti filmo. Kas šiuo metu pastate - patys matote
Ramiai ir jaukiai vinguriuoja Vilnelė...
...šalia kurios įsikūręs nedidelis Gerovės parkas
Parke išlikusi pramonės darbininko skulptūra
Šiek tiek pasivaikščiojau po parką. Gana jaukus ir sutvarkytas greičiausiai neseniai vykusios "Darom" akcijos metu
Ateinu prie Naujosios Vilnios psichiatrinės ligoninės, šalia kurios išlikusios Antrojo pasaulinio karo belaisvių kapinės. Įsispraudusios tarp ligoninės tvoros ir gyvenamųjų daugiaaukščių. Nežinodamas tikrai nerastum - ir aš paklaidžiojau, kol radau. Vėlgi sutvarkytos Rusijos ambasados lėšomis.
Karo metais ligoninėje vokiečiai buvo įkūrę karo belaisvių stovyklą. Dauguma jų žuvo ir palaidoti šiose kapinėse. Jų vardai ir pavardės nežinomi, tik 22 kapus žymintys kauburėliai. Liūdna vieta...
Mano pasibastymas po Naująją Vilnią jau artėja prie pabaigos, bet dar noriu aplankyti antrąją Naujosios Vilnios bažnyčią. Tai taip pat netoli ligoninės esanti Švč.Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia
Ši bažnyčia buvo pašventinta tik 2002 metais, nors suprojektuota dar tarpukaryje. Ją 1939 metais statė lenkų kareiviai. Tai turėjusi būti Šv. Stanislovo Kostkos vardo karo įgulos bažnyčia, tačiau statyba nebuvo baigta. Po karo čia buvo sporto salė bei sandėliai.
Pasivaikštau po labai erdvų šventorių, kurį galima vadinti net ne šventoriumi, o maldos namų parku
Pasigėriu vitražais bažnyčios languose
Ši bažnyčia unikali tuo, kad aplink ją iš tiesų įkurtas toks mini maldos parkas, kuriame pastatytos Rožančiaus slėpinių stotelės. Labai jauki vieta...
Atsisveikinu su bažnyčia...
... o kartu ir su Naująja Vilnia. Visai smagu buvo pasibastyti. Netgi rekomenduoju bent kartą ir be jokių išankstinių nuostatų aplankyti šį Vilniaus rajoną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą