Šumskas ir Medininkai. Pirma dalis

Mano pavasario atostogas Lietuvoje vainikuoja pasibastymas po Šumską ir Medininkus. Medininkuose prieš tai esu buvusi tris kartus, todėl iš pradžių net nesvarsčiau vėl juose apsilankyti. Kodėl Šumskas? Visų pirma, prieš tris su puse metų viena mano pažįstama keliautoja visą savaitę kartu su šeima makalavosi aplink Lietuvą kemperiu, o paskui viską aprašė viename fotoreportaže Supermama forume. Šį reportažą karts nuo karto vis pasiskaitau, nes labai labai man ta kelionė patiko, patinka ir, manau, kad patiks dar ilgai. Taigi, mano pažįstama keliautoja tuomet ne viską spėjo aplankyti, bet reportaže gana išsamiai surašė, ko neaplankė. Viena iš tokių vietų - Šumskas su savo įspūdinga bažnyčia ir dvaru. Be to, prisimenu, kad mano a.a. Tėvelis yra labai trumpai vaikystėje (gal 1940-1941 metų sandūroje, o gal ir kitu metu - tiesiog nebeatsimenu, kada) Šumske su savo tėvais ir broliu gyvenęs. Nors gimė tėtis Kaune, bet mano senelis buvo ryšių darbuotojas, todėl Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, įvairių sričių specialistai buvo siunčiami ten. Vėliau - karo metu - tėtis gyveno Medininkuose. Ne kartą man yra pasakojęs, kad Šumske gyveno jo draugas - jie abu vis vienas pas kitą eidavo į svečius. Nuo Medininkų iki Šumsko - apie dešimt kilometrų. Todėl, viską apsvarsčiusi, nutariu važiuoti autobusu į Šumską, ten viską apvaikščioti, o paskui pabandyti senuoju Medininkų keliu į juos nueiti, ir ten kažkiek pasibastyti...
Taigi, šią kelionę skyriau savo a.a. Tėvelio atminimui...
Šumskas - miestelis Vilniaus rajone, prie pat sienos su Baltarusija. Iki septyniolikto amžiaus pabaigos miestelis vadinosi Laukininkais. Tuomet dvarininkas Mykolas Šumskis pastatė medinę bažnyčią, o kaimelį ar miestelį (visada sunku nubrėžti ribą tarp šių sąvokų) pavadino Šumsku. Pasak Interneto, prieš penkis metus Šumske gyveno apie 900 žmonių.
Autobusas iš Vilniaus paleidžia aikštelėje šalia bažnyčios. Išlipu iš autobuso gana ankstyvą, bet saulėtą rytą. Pirmi vaizdai tokie...

Toliau einu prie Šumsko bažnyčios

Šumsko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta vėlyvojo baroko stiliumi aštuoniolikto amžiaus pabaigoje. Šalia bažnyčios - buvęs dominikonų vienuolynas, kuriame dabar įrengti piligrimų namai. Deja, pamaldos bažnyčioje laikomos tik lenkų kalba. Prieš kelionę buvau skaičiusi Internete apie šią bažnyčią, kad galima susitarti su klebonu, kad ją aprodytų. Gal ir galėjau tai padaryti... Nes viduje irgi labai gražu, yra iš šventoriaus perkeltas M.Šumskio antkapinis paminklas, o dar Šv.Faustinos relikvijos saugomos kažkurioje bažnyčios kriptoje. Bet... nutariau klebono netrukdyti, tik pasigailėjau, kad nevažiavau čia išvakarėse, ketvirtadienį, nes būtent tada rytais būna Šv.Mišios... Na bet aplink bažnyčią pasivaikštau daug ir ilgai... Turi ji kažkokios mistinės traukos, o dar aura aplink... Šiaip tai jautiesi kaip kokioj Italijoj...

Vaikštau aplink ir gėriuosi. Tik ta rytinė saulė oi kaip ne draugė man - kartais tenka vos ne pritūpti ar prigulti, kad užfiksuotum vaizdus

Einu link šalia esančio buvusio vienuolyno, kuriame dabar įsikūrę piligrimų namai... Visur nė gyvos dvasios, bet aplinka idealiai sutvarkyta... Labinuosi su angeliukais...

Jaukuma šalia vienuolyno

Įėjimų į piligrimų namus ženklai

Toliau apeinu aplink įspūdingąją bažnyčią, apžiūriu koplytėles...

Vis dar nesinori niekur eiti.... Tikrai energetiškai stipri vieta...

Bet šiai dienai turiu daug visko prisiplanavusi, todėl atsisveikinu su bažnyčia...

Labai labai man patinka tokie ramūs miesteliai - kaimeliai

Gaila, kad tie Smargonys Baltarusijoje - gi netoli, galėčiau nusibastyti...

Važiuodama autobusu, įvažiuojant į Šumską, mačiau kapines. Tai man, aišku, reikia po jas pamaklinėti. Tai einu...

Tradicinės kapinės, kokių daug esu mačiusi įvairių miestelių ar kaimelių prieigose... Kapeliai seni ir nelabai seni... Bet tvarkomi...

Kitoje gatvės ar plento pusėje ant kalvos matau pastatą su nemaža teritorija. Kadangi šalia ženklas "Atsargiai - vaikai", tai nusprendžiu, kad ten mokykla. Einu link jos

Pakeliui - laiminančio Kristaus skulptūra...

Šumsko pagrindinė mokykla. Beje, kol bastausi aplink ir fotografuoju, prieina gal mokyklos darbuotojas ir švaria lietuvių kalba paklausia, kas aš ir ką čia veikiu. Paaiškinu apie savo keliones, tai padėkoja ir palinki sėkmės... Smagus dėmesys...

Grįžtu į Šumsko centrą ir einu link ant kalvos matomų Trijų Kryžių...

Liūdina tokios apleistos sodybos, deja... Paveldas, sakyčiau, bet...

Kažkiek paklaidžioju, palodydama vietinius kiemsargius, bet vis tik prieinu...

Šie kryžiai pastatyti miestelio gyventojų iniciatyva 1996 metais, švenčiant Šumsko bažnyčios jubiliejų. Pasivaikštau šalia kryžių - nuo jų kalvos atsiveria jaukus vaizdas į miestelį...

Nuo kryžių kalvos pamatau kapines apačioje - tai aišku, kad man įdomu, kas ten...

Bet apie tai - antroje Šumsko-Medininkų pasakojimo dalyje, kurią pažadu netrukus...