2017 m. lapkričio 18 d., šeštadienis

Žydiškojo Vilniaus reliktų beieškant. Penkta dalis

Ketvirtąją pasakojimo dalį baigiau pažadu papasakoti apie žydų amžinojo poilsio vietą - kapines. Pažadus, kad ir gerokai pavėlavus, reikia tesėti. Todėl kviečiu kartu pasivaikščioti po jau išnykusias, nykstančias ir vis dar gyvuojančias Vilniaus žydų kapines.
Istoriniuose dokumentuose minima, jog pirmosios seniausios Vilniaus žydų kapinės jau veikė 15-16 amžiuje Šnipiškėse, dabartinių Sporto rūmų ir aplink esančios teritorijos vietoje.





Čia buvo palaidota nemažai žydų šviesuolių, žinomų visame pasaulyje. Devyniolikto amžiaus pradžioje kapinės buvo visiškai užlaidotos, todėl 1831 metais caro valdžios įsakymu uždarytos. Žymiausių žmonių palaikai buvo perkelti į pradėtas kurti Užupio žydų kapines dabartinėje Olandų gatvėje, o visa kita palikta nykimui. Tačiau iki ankstyvojo pokario nemaža dalis kapelių ir paminklų dar buvo išlikę. Kapinės sunaikintos, statant Sporto rūmus ir uždarą baseiną. Šiuo metu teritorija kažkiek aptvarkyta ir pastatytas paminklinis akmuo išnykusioms kapinėms. Beje, šis paminklas puikiai matomas ir iš kitos upės pusės. Smagu, kad ne kažkur kampe užslėptas







Pasivaikščiojus aplink paminklą ir paskaičius užrašus, galima dar kartą žvilgtelėti į jau apleistus buvusius Sporto rūmus...





... o taip pat į jau apleistą atminimo lentą, žyminčią buvusių kapinių vietą. Labai gaila, kad tokių apleistų, nublukusiais užrašais atminimo lentų Vilniuje yra daug. Netgi prie gausiai turistų lankomų objektų...  Akmenukas į atsakingų asmenų daržą...





Kaip jau minėjau, uždarius šias seniausias kapines, žydų mirusieji pradėti laidoti Užupio žydų kapinėse. 12,5 ha plote per daugiau nei šimtą metų buvo palaidota apie 70 tūkstančių žmonių. Šios kapinės veikė iki 1939 metų, kuomet buvo įkurtos Sudervės žydų kapinės Viršuliškėse. 1961-1963 metais kapinės pradėtos naikinti, o labai greitai sulygintos su žeme. Iš paminklinių antkapių buvo sumūryti laiptai į Tauro kalną, į Nacionalinę biblioteką. Ir daugelyje kitų vietų buvo akmenų su žydiškais užrašais. Tik dalis žymiausių žmonių palaikų (Vilniaus Gaono, gydytojo Aiskaudos prototipo Cemacho Šabado ir kt.) perkelta į Sudervės kapines. 2004 metais kapinės pradėtos tvarkyti, iš antkapių likučių pastatytas paminklas čia palaidotiems žydams atminti.







Kalvelėse yra išlikę nemažai senų antkapių, kurie tapo matomi, sutvarkius teritoriją. Visai smagu paklajoti ar parymoti








Toliau keliaukime į trečiąsias - veikiančias - Vilniaus žydų kapines, esančias Viršuliškėse, visai šalia Sudervės katalikų kapinių. Pastarosiose palaidota nemažai man artimų žmonių, todėl jau vaikystėje ne kartą girdėjau, jog štai ten už tvoros palaidoti žydai. Kadangi praėjusią vasarą klajojau po žydiškąjį Vilnių, smalsu buvo aplankyti ir Sudervės žydų kapines. Nors atrodytų jų vieta aiški, tačiau rasti įėjimą nėra taip lengva, nes nuorodų praktiškai jokių. Šias kapines galima pasiekti, važiuojant Dūkštų gatve, kurios tęsinys, kirtus Buivydiškių gatvę, yra vadinamas Sudervės keliu. Taigi, Sudervės žydų kapinės



Įėjus pasitinka jauki alėja...


... kurios pakraštyje rasime akmenį su atminimo malda kadišu





Visai šalia - holokausto aukų kapai








Pasukę į šoninę alėją, prieisime įdomius paminklėlius





Čia perlaidoti palaikai, rasti senųjų Šnipiškių kapinių vietoje, o būtent statant Karaliaus Mindaugo tiltą. Savotiškai įdomi ir jauki paminkluose užrašyta malda




Grįžkime jaukia alėja atgal





Čia palaidoti nežinomi žuvusieji 1905-1906 bei 1914-1919 metais


Toliau vėl rasime geto aukas...








Jau minėjau, kad Vilniaus Gaono palaikai buvo perkelti į šias kapines. Štai šiame mauzoliejuje jie ir ilsisi kartu su šeimos ir artimųjų palaikais




Na o toliau tiesiog galima klajoti kapinių takeliais, sustojant prie vieno ar kito įdomesnio paminklo ar kriptos








Sakoma, jog tokie paminklai su atversta Tora buvo statomi žydų šviesuoliams. Gražu ir jauku...





Beklajodama randu žymaus žydų bendruomenės veikėjo kapą.  Josifas Levinsonas daugelį gyvenimo metų paskyrė Lietuvos žydų žudynių vietų bei kapinių tvarkymo darbų organizavimui, kuriems pats ir vadovavo. Jo parašytoje "Skausmo knygoje" surinktos ir nufotografuotos visos žydų žudynių vietos, esančios Lietuvoje.




Ne vienose veikiančiose žydų kapinėse galima pastebėti tradiciją artimųjų kapus puošti ne gėlėmis, o akmenukais. Man ši tradicija visai graži...


Tai tiek minčių ir vaizdų apie Vilniaus žydų kapines. Taip pat baigiu ir žydiškojo Vilniaus reliktų paieškas. Ar jos buvo sėkmingos? Manau, kad taip - ne tik radau įdomių vietų, bet ir nemažai sužinojau sau naujo. Kviečiu ir kitus atrasti bei sužinoti...