Kai už lango karaliauja žiema, smagu prisiminti rudens keliones. Jau seniai norėjau aplankyti Pakruojo dvarą, tačiau vis nerasdavau progos. Todėl labai apsidžiaugiau sužinojusi, jog su kolegėmis darbo reikalais lankysimės Pakruojyje. Pasibastymams po patį Pakruojį gal ir nebeliks laiko, tačiau į dvarą bent trumpam tikrai užsuksime. Taigi vieną ankstyvo rudens dieną aplankėme šį jaukų Šiaurės Lietuvos miestą. Aišku, pirmiausia susitvarkėme visus darbo reikalus. Iš pradžių buvome sumąsčiusios iškart važiuoti apžiūrėti dvaro, tačiau vietiniai būtinai rekomendavo bent trumpam užsukti į neseniai atrestauruotą Pakruojo sinagogą. Kadangi mieste viskas šalia, taip ir padarėme
Pakruojo sinagoga pastatyta 1801 metais, tai seniausia iki dabar išlikusi medinė sinagoga Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta kino teatru, vėliau sandėliu. 2017 metais sinagoga restauruota ir pritaikyta kultūros reikmėms. Šiuo metu sinagoga priklauso Pakruojo rajono J.Paukštelio viešajai bibliotekai. Čia vyksta parodos, koncertai, susitikimai.
Užeiname į vidų ir...išsprūsta vieningas VAU... Mus pasitinka nuostabiausiais raštais ir ornamentais, ištapytos sienos bei lubos
Akys bėgioja nuo vieno ornamento prie kito, net nebežinai, kur žiūrėti. Gražu, labai gražu. Lipame į antrąjį (buvusį moterų) aukštą, kuriame apžiūrime nedidelę ekspoziciją apie sinagogos istoriją bei Pakruojo krašto žydų bendruomenės gyvenimą
Ir vėl gėrimės įvairiausių spalvų ornamentais
Atrodo, vaikščiotum amžinybę ir medituotum... Deja, laikas mus spaudžia, nes jau gerokai po pietų. Todėl paskutinis žvilgsnis iš antrojo aukšto
Išėjusi iš sinagogos, dar apeinu ją iš kitos pusės. O ten - jauki žalia erdvė, teka Kruojos upė, norėtųsi ir ten pasivaikščioti... Deja, tik vienas žvilgnis...
Šalia sinagogos - senas pastatas, liudijantis apie Pakruojo įkūrimą
Kol kolegės neskubėdamos eina link mašinos, pabėgėju iki šalia esančios aikštės su miesto laikrodžiu
Visa teritorija šalia sinagogos ir aplink šią aikštę iki Antrojo pasaulinio karo buvo žydų štetlas. Lietuviškai jį galima pavadinti žydų miesteliu. Šiame broliams Maizeliams priklausiusiame name buvo įkurta pirmoji Pakruojyje spaustuvė, beje, veikusi ir sovietmečiu
Dar metu trumpą žvilgsnį į miesto laikrodį...
... ir važiuojam į visai šalia įsikūrusį Pakruojo dvarą
Pakruojo sinagoga pastatyta 1801 metais, tai seniausia iki dabar išlikusi medinė sinagoga Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta kino teatru, vėliau sandėliu. 2017 metais sinagoga restauruota ir pritaikyta kultūros reikmėms. Šiuo metu sinagoga priklauso Pakruojo rajono J.Paukštelio viešajai bibliotekai. Čia vyksta parodos, koncertai, susitikimai.
Užeiname į vidų ir...išsprūsta vieningas VAU... Mus pasitinka nuostabiausiais raštais ir ornamentais, ištapytos sienos bei lubos
Akys bėgioja nuo vieno ornamento prie kito, net nebežinai, kur žiūrėti. Gražu, labai gražu. Lipame į antrąjį (buvusį moterų) aukštą, kuriame apžiūrime nedidelę ekspoziciją apie sinagogos istoriją bei Pakruojo krašto žydų bendruomenės gyvenimą
Ir vėl gėrimės įvairiausių spalvų ornamentais
Atrodo, vaikščiotum amžinybę ir medituotum... Deja, laikas mus spaudžia, nes jau gerokai po pietų. Todėl paskutinis žvilgsnis iš antrojo aukšto
Išėjusi iš sinagogos, dar apeinu ją iš kitos pusės. O ten - jauki žalia erdvė, teka Kruojos upė, norėtųsi ir ten pasivaikščioti... Deja, tik vienas žvilgnis...
Šalia sinagogos - senas pastatas, liudijantis apie Pakruojo įkūrimą
Kol kolegės neskubėdamos eina link mašinos, pabėgėju iki šalia esančios aikštės su miesto laikrodžiu
Visa teritorija šalia sinagogos ir aplink šią aikštę iki Antrojo pasaulinio karo buvo žydų štetlas. Lietuviškai jį galima pavadinti žydų miesteliu. Šiame broliams Maizeliams priklausiusiame name buvo įkurta pirmoji Pakruojyje spaustuvė, beje, veikusi ir sovietmečiu
Dar metu trumpą žvilgsnį į miesto laikrodį...
... ir važiuojam į visai šalia įsikūrusį Pakruojo dvarą
Pakruojo dvarvietė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 16 amžiuje. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M.Vakavičius. Vėliau dvarą valdė kiti kilmingieji. Tačiau labiausiai Pakruojo dvaras siejamas su baronais fon Ropais, kuriems dvaras priklausė nuo 18 amžiaus pabaigos iki 1940 metų. Dabartinius dvaro pastatus suprojektavo ir pastatė Vilhelmas fon Ropas bei jo sūnus Teodoras 19 amžiaus pradžioje. Įdomu tai, kad tai didžiausias išlikęs dvaro pastatų ansamblis Lietuvoje. Nuo 2004 metų dvaras po truputį restauruojamas, naujam gyvenimui jau prikelta nemažai pastatų. Šiuo metu restauruotuose Pakruojo dvaro pastatuose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, salių nuomos, renginių organizavimo ir aktyvaus poilsio paslaugos, organizuojamos teminės ekskursijos ir pramogos. Visa informacija apie tai, kas įdomaus ir netikėto vyksta dvare, pateikiama čia Pakruojo dvaras
Na, o mes tiesiog skiriame šiek tiek laiko pasivaikščiojimui po dvaro teritoriją, kuri iš tiesų pakankamai didelė. Beje, po dvaro teritoriją galima vaikščioti nemokamai, mokamos yra tik pastatuose esančios ekspozocijos. Aš atsiskiriu nuo kolegių, nes noriu kuo daugiau pamatyti ir lekiu pasibastyti. Pirmiausia apžiūriu pagrindinius dvaro rūmus, kurie kaip balta gulbė pasitinka jau iš tolo
Rūmus apeinu iš visų pusių, užfiksuodama įvairiausias detales
Iškart už rūmų prasideda didžiulis dvaro parkas su takeliais pasivaikščiojimui, tvenkiniais ir... jaukia rudeniška ramybe
Netrukus prieinu įdomų medį. Priėjusi arčiau, suprantu, kad jis kviečia aplankyti Meilės salą
Pereinu tilteliu ir šiek tiek pasivaikštau po nedidelę salelę
Grįžusi vėl tuo pačiu tilteliu, toliau einu viena iš dvaro alėjų
Bevaikštant galima rasti įvairiausių parėdymų dvaro lankytojams
Bastausi toliau - aplink tyla ir ramybė...
Dvaro alėja veda link vartų. Įdomu, kas už jų manęs laukia...
O už vartų - vėl VAU... Tikrai gražu man čia, ir kuo toliau, tuo labiau patinka bastytis
Prieinu rekonstruotą malūnininko namą - jame dabar veikia viešbutis "Stadala"
O kaipgi dvaras be pašto? Juk dvarininkui reikėjo kažkaip kviestis svečius, o ir pačiam gauti kvietimus aplankyti kitus dvarininkus
Jei jau yra malūnininko namas, turi būti ir malūnas. Pakruojo dvaro vandens malūnas - unikalus ir vienintelis tokio vėlyvojo klasicizmo architektūros sprendimo bei puošnių klasikinių formų malūnas Lietuvoje.
Iškart už malūno - labai gražus arkinis tiltas, statytas romėnų akvedukų pavyzdžiu. Tokių tiltų Europoje tėra du. O Pakruojo dvaro tiltas - vienintelis Lietuvoje vėlyvojo klasicizmo statinys iš dolomito. Smagu neskubant pereiti tiltu, stabtelti, pasvajoti...
Grįžtu atgal tiltu, vėl praeinu paštą ir malūnininko namą. Šiek tiek pasukusi į šoną, atrandu dar vieną jaukų ir romantišką dvaro kampelį
Toliau keliauju link vėjo malūno, kuriame įsikūręs dvaro kino teatras. Jame žvakių šviesoje rodomi įvairūs filmai, taip pat galima pasižiūrėti savo atsivežtą filmą ar nuotraukas, prisimenant įdomias ir brangias savo gyvenimo akimirkas
Išalkusius ir ištroškusius kviečia užsukti dvaro traktierius
Na, o sotus ir laimingas gali aplankyti šalia esančiame pastate įkurtą ekspoziciją apie žirgus
Ekspozicijos apžiūrai laiko negaliu skirti, todėl bastausi toliau. Dar kartą žvilgteliu į jau matytą jaukų vaizdą...
...ir pro tuos pačius vartus ta pačia alėja grįžtu link pagrindinių dvaro rūmų
Vienoje rūmų pusėje įsikūrusi nedidelė suvenyrų parduotuvėlė, kurioje įsigiju Pakruojo magnetuką iš serijos "Surink Lietuvą"
Gal kada ir čia apsilankysiu, o dabar tik užfiksuoju...
Dvare įsikūrusios įvairių amatų dirbtuvės, vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai
Be abejo, kiekvienas save gerbiantis dvarininkas turi mokėti jodinėti žirgu. Todėl ir Pakruojo dvare įkurtas žirgynas, galima pajodinėti žirgais ar pasivažinėti senovine karieta. Trumpai apžiūriu dvaro arklides
Žvilgteliu pro vienas atidarytas duris, o ten manęs laukia netikėtas atradimas - Tado Blindos karieta. Iš tiesų ši karieta buvo panaudota kaip rekvizitas garsiajame filme
Bastydamasi toliau, praeinu pro arkas ir atsiduriu ūkiniame kieme
Vienas iš seniausių dvaro pastatų - spirito varykla
Visai šalia - vėl gražus arkų ansamblis...
... už kurio dvariškių bei jų svečių laukia restoranas su baltom staltiesėm dengtais staliukais
Dvaro alaus bravoras - taip pat vienas iš seniausių pastatų. Ach tie dvarininkai šelmiai...
Kad ir kaip smagu pasibastyti po Pakruojo dvaro sodybą, laikas su ja atsisveikinti, nes dar laukia ilgas kelias namo...
Buvo smagi, malonių atradimų ir jaukių akimirkų kupina diena. Manau, kad kada nors aš čia dar kartą apsilankysiu, galbūt su nakvyne, su dalyvavimu gyvojo muziejaus programoje, su įvairių ekspozicijų apžiūra, su kino filmo peržiūra žvakių šviesoje, su ilgais pasivaikščiojimais dvaro parko takeliais...