Pirmąją pasakojimo dalį rasite čia: Anykščiai - pirmoji diena
Kadangi abi su drauge esame vyturiai, tai keliamės gana anksti. Juo labiau, kad šiai dienai esame nemažai veiklos numačiusios. Papusryčiavusios paliekame dalį daiktų apartamentuose ir žygiuojame pasitikti naujos dienos. O ji prasideda va taip...
Rūkas gaubia miestelį, temperatūra artima nuliui, žvarbu... Bet mudvi nutariame, kad tai nepakeis planų, be to, rūkas įdienojus turėtų išsisklaidyti, užleisdamas vietą saulėtai rudens dienai. Beje, taip ir buvo vėliau. O tuo tarpu einame pro bažnyčią
Čia prisimenu kitos bičiulės kažkada parašytus žodžius apie kitą bažnyčią: "Bažnyčia kaip iš siaubo filmo - gerai įgarsinus, tikrai koks kipšas išlįstų"...
Žingsniuodamos Vilniaus gatve, praeiname A.Baranausko gimtąjį namą...
...Pasaulio anykštėnų koplyčią (ją apžiūrėsime vėliau)...
... tradicines Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapines, prižiūrimas Rusijos ambasados
Ir štai jis - apdainuotasis gražusis Anykščių šilelis, vis dar paskendęs rūke
Kadangi šaltoka, einame spėriai ir netrukus prieiname sankryžą
Man ši vieta puikiai pažįstama nuo vaikystės, o ir tas namas toks pats išlikęs. Kažkada pasukus į dešinę, pasitikdavo poilsio namai "Šilelis". Juose esu ne kartą su tėvais atostogavusi, o prisiminimai patys geriausi. Čia būdavo labai labai smagu
Šiuo metu čia įsikūręs poilsio kompleksas Anykščiai Spa Vilnius
O už jo...
... tuščia... Vaikštome po teritoriją, o aš vis prisimenu, kur kas buvę - ten namukai, ten valgykla, ten klubas, ten sporto aikštelė.... Deja, viskas išlikę tik atminty....
Išlikęs tik vienintelis namukas, kuriame kažkada buvusi poilsio namų registratūra
Na, bet liūdėti neverta, viskas keičiasi, gyvenimas eina į priekį. O mudviejų laukia šios dienos perliukas...
Pažintinį taką žymi tokie žali skrituliukai ant medžių, todėl tikrai sunku pasiklysti
Pasak informacijos Internete, take įrengta 20 stendų, pasakojančių apie Anykščių šilelio vertybes, čia augančius augalus, gamtos procesus. Tačiau, kaip vėliau įsitikinome, svarbiausia ir gražiausia take yra vaizdai aplink. Tai buvo vienas didelis VAU - ėjome taku ir nuolat gėrėjomės, o vis dar nesisklaidantis rūkas suteikė mistiško žavesio. Bet apie viską iš pradžių... Pradžioje takas vingiuoja šileliu, praeiname įvarias skulptūras iš medžio. Aš prisimenu, kad šiuo taku su tėvais eidavome pasivaikščioti po vakarienės, tuo pačiu parsinešdavome po puodelį mėlynių naktipiečiams
Auksinis ruduo...
Takas veda prie upės...
Pakeliui susipažįstame su stenduose pateikta informacija
Einame toliau
O šalia - mistinis grožis, kuriuo negalime atsigėrėti, todėl vis stabčiojame ir stabčiojame. Lauke vis dar žvarbu, fotografuojame nusiėmusios pirštines, pirštai stingsta, tačiau širdis džiaugiasi...
Dar vienas stendas...
Einame toliau
Stenduose pateikiama įdomi informacija...
Upelis, kurio nėra...
Ir vėl prie upės - šį kartą pasigėrime Šventosios senvage
Žygiuojame toliau...
... link atodangos
Šlavės atodanga yra 19 metrų aukščio, jos ilgis - 66 metrai. Įdomu tai, kad Šlavės slėnis - vienintelė vieta Baltijos ir Skandinavijos šalyse, kur surastos seniausio tarpledynmečio nuosėdos. Čia randamos priešledynmetinio kvartero nuosėdos, kai Skandinavijos kalnuose pradėjo formuotis ledynas.
Slėnyje yra nemaža aikštelė su vietomis poilsiui ir piknikui, tačiau vis dar šalta... Bet vualia... rūkas po truputį sklaidosi, o medžių viršūnėse pradeda žaisti saulės spinduliai
Pasigėrėjusios atodanga, grįžtame prie upės
Po truputį pradeda ryškėti rudens spalvos, nors rūkas vis dar neužleidžia priešakinių pozicijų
Tai štai kaip tas raugerškis atrodo...
Pasisveikiname su galingąja daugiakamiene Šventosios pušimi
O priekyje pamatome
Tačiau akys vis krypsta upės pusėn...
Vidury miškų įrengta nemaža poilsio ir maudynių vieta
O jau spalvos, o jau tie atspindžiai... Nuolat šūkčiojame iš susižavėjimo...
Šioje vietoje takas paplautas, tenka vos ne keturiomis keberiotis...
Bet mudvi drąsios - už tai gauname dovaną...
Šventosios pažintinis takas atveda mus prie Medžių lajų tako
Rūkas rūkas.... Atrodė, kad jau sklaidosi, bet pasirodo, kad dar ne... Pirmiausia prisėdame atsipūsti ir sušilti. Perkame arbatos, užkandame savais sumuštiniais. Sušylame, tačiau ilgiau pasėdėjus vėl vėsoka, todėl einame toliau... Link Puntuko
Pasidairiusios žingsniuojame link pačio Medžių lajų tako - čia dar nebuvusios
Įdomu, tačiau nėra kažkokio VAU... Gal kad visus VAU susirinko upė ir jos takas? Ir vaizdus rūkas vis dar pasiglemžęs...
Vieną kartą aplankyti verta, tačiau abi esame vienos nuomonės, kad kažko ypatingo čia nėra... Nusileidusios žemyn, svarstome, kaip eiti atgal į Anykščius. Draugė nori grįžti tuo pačiu taku palei upę ir vėl džiaugtis vaizdais
Tačiau taip sugaištume nemažai papildomo laiko, todėl nutariame grįžti apie 3 kilometrus pėsčiųjų ir dviračių taku
Takas visai smagus, juo važinėja ir traukinukas
Ir pagaliau.... Dangaus mėlynė ir jokio rūko
Nešė velnias akmenį didumo sulig gryčios...
Praeidamos stabtelime prie kapinių
Savo pasibastymuose po Lietuvą stengiuosi aplankyti vietas, susijusias su žydiškuoju palikimu. Todėl nusukame į šoninę gatvelę, po to į kitą, kol prieiname senąsias žydų kapines
Deja, iš kapinių belikę labai nedaug - tik šiek tiek kalvelėse išsibarsčiusių paminklinių akmenų
Grįžtame į Vilniaus gatvę, kur apžiūrime Pasaulio anykštėnų koplyčią
Anykščių koplyčia pastatyta dar 19 amžiaus viduryje senosiose miesto kapinėse ant Burbiškio dvaro grafo Venclovavičiaus giminės kapų rūsio. Uždarius kapines ir koplyčiai pradėjus nykti, buvo suprojektuotas gaubtas jai uždengti. Šiuo metu čia įsikūręs Pasaulio anykštėnų kūrybos centras, vyksta įvairūs kultūros renginiai, eksponuojamos parodos
Anykščiuose kur beeitum, visur kaip kelrodė žvaigždė šviečia bažnyčia, tai ir einam link jos
Anykščių Šv.apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - aukščiausia bažnyčia Lietuvoje. Jos bokštai siekia 79 metrus, o iki I pasaulinio karo jų aukštis buvo net 84 metrai. Pirmoji bažnyčia Anykščiuose pastatyta dar 16 amžiuje, ji daug kartų degė ir buvo atstatoma. Dabartinė neogotikos stiliaus bažnyčia pastatyta 19-20 amžių sandūroje parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis. Nuo 2012 metų viename iš bokštų įrengta apžvalgos aikštelė, kurią vėliau aplankysime. Būtume ėjusios iš karto, tačiau tuo metu į bažnyčią užėjo nemaža grupė turistų, todėl nutarėme lukterėti. Pasivaikščiojome po bažnyčios šventorių, apžiūrėjome skulptūras, paminklus, Kryžiaus kelio stotis
Užeiname į bažnyčią, sumokame po 1 Eur ir lipame 186 laiptelius į 33 metrų aukštį. Tuomet dairomės į Anykščius iš viršaus. Gražu...
Aikštelėje esame po varpais
Nulipusios žemyn, užsukame į bažnyčią
Sudomina vaikų kampelis - to iki šiol nesu mačiusi nei vienoje bažnyčioje
Išėjusios iš bažnyčios, einame link bibliotekos. Išvakarėse vartydama apartamentuose rastą leidinuką apie Anykščius, radau informaciją apie šalia bibliotekos esančią kalbų alėją. Ją puošia plytelės su pasisveikinimais įvairiomis kalbomis. Įdomi idėja...
Kadangi jau popietė, nutariame eiti ieškoti pietų. Pietaujame jaukioje kavinėje "Erdvė" senamiesčio prieigose, tuo pačiu ir pailsime. Iki autobuso likusios dar kelios valandos, todėl žygiuojame prie upės
Bičiulė pasiūlo nueiti prie Anykščių siauruko stoties. Pasivažinėti siauruku ir apžiūrėti muziejų laiko neturėsime, bet bent jau pasidairysime aplink. Tą ir padarome
Pasidairiusios grįžtame į centrą
Sukame link Anykščių miesto parko, tačiau pakeliui dar apžiūrime
Tai "Telia" projekto "Nuspalvink vasaros miestus" kūrinys. O mudvi einame pasivaikščioti po parką. Jo prieigose pasisveikiname su Nykščio skulptūra. Šį skulptoriaus Arvydo Štrimaičio sukurtą Anykščių simbolį miestui padovanojo Anykščių bendruomenių taryba
O pats miesto parkas labai jaukus, sutvarkytas, papuoštas įvairiomis skulptūromis. Smagiai pasivaikštome
Mūsų tobulas savaitgalis Anykščiuose juda link pabaigos. Grįžtame į apartamentus, susirenkame daiktus ir žygiuojame link autobusų stoties. Turime dar pusvalanduką laiko iki autobuso, tai pasibastome šalia A.Baranausko klėtelės bei A.Vienuolio muziejaus
Ir... link autobuso...
Čia mūsų laukia šioks toks nuotykis. Žmonių nemažai ir visi su iš anksto pirktais bilietais. Atvažiavusio autobuso vairuotojas sako, kad be bilietų nepriims, nes nebėra vietų. Klausiame, ką daryti. Sako - nusipirkite kasoje. Bėgu į kasą, perku bilietus, grįžtu visa suplukusi... O vietų tai dar buvo... Bet šis menkas nesusipratimas nesugadino tobulo savaitgalio įspūdžių. Bičiulė išlipa Ukmergėje, kur sulaukusi kito autobuso, grįš namo į Molėtus. O aš važiuoju namo į Vilnių.
Buvo tikrai smagi kelionė, tobulas savaitgalis, kurį iki šiol prisimename su nostalgija. Gal reikės kada pakartoti su kokiu kitu miestu?
Mano bičiulės pasakojimą apie antrą dieną Anykščiuose galite paskaityti čia Antroji diena Anykščiuose
Kadangi abi su drauge esame vyturiai, tai keliamės gana anksti. Juo labiau, kad šiai dienai esame nemažai veiklos numačiusios. Papusryčiavusios paliekame dalį daiktų apartamentuose ir žygiuojame pasitikti naujos dienos. O ji prasideda va taip...
Rūkas gaubia miestelį, temperatūra artima nuliui, žvarbu... Bet mudvi nutariame, kad tai nepakeis planų, be to, rūkas įdienojus turėtų išsisklaidyti, užleisdamas vietą saulėtai rudens dienai. Beje, taip ir buvo vėliau. O tuo tarpu einame pro bažnyčią
Čia prisimenu kitos bičiulės kažkada parašytus žodžius apie kitą bažnyčią: "Bažnyčia kaip iš siaubo filmo - gerai įgarsinus, tikrai koks kipšas išlįstų"...
Žingsniuodamos Vilniaus gatve, praeiname A.Baranausko gimtąjį namą...
...Pasaulio anykštėnų koplyčią (ją apžiūrėsime vėliau)...
... tradicines Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapines, prižiūrimas Rusijos ambasados
Ir štai jis - apdainuotasis gražusis Anykščių šilelis, vis dar paskendęs rūke
Kadangi šaltoka, einame spėriai ir netrukus prieiname sankryžą
Man ši vieta puikiai pažįstama nuo vaikystės, o ir tas namas toks pats išlikęs. Kažkada pasukus į dešinę, pasitikdavo poilsio namai "Šilelis". Juose esu ne kartą su tėvais atostogavusi, o prisiminimai patys geriausi. Čia būdavo labai labai smagu
Šiuo metu čia įsikūręs poilsio kompleksas Anykščiai Spa Vilnius
O už jo...
... tuščia... Vaikštome po teritoriją, o aš vis prisimenu, kur kas buvę - ten namukai, ten valgykla, ten klubas, ten sporto aikštelė.... Deja, viskas išlikę tik atminty....
Išlikęs tik vienintelis namukas, kuriame kažkada buvusi poilsio namų registratūra
Na, bet liūdėti neverta, viskas keičiasi, gyvenimas eina į priekį. O mudviejų laukia šios dienos perliukas...
Pažintinį taką žymi tokie žali skrituliukai ant medžių, todėl tikrai sunku pasiklysti
Pasak informacijos Internete, take įrengta 20 stendų, pasakojančių apie Anykščių šilelio vertybes, čia augančius augalus, gamtos procesus. Tačiau, kaip vėliau įsitikinome, svarbiausia ir gražiausia take yra vaizdai aplink. Tai buvo vienas didelis VAU - ėjome taku ir nuolat gėrėjomės, o vis dar nesisklaidantis rūkas suteikė mistiško žavesio. Bet apie viską iš pradžių... Pradžioje takas vingiuoja šileliu, praeiname įvarias skulptūras iš medžio. Aš prisimenu, kad šiuo taku su tėvais eidavome pasivaikščioti po vakarienės, tuo pačiu parsinešdavome po puodelį mėlynių naktipiečiams
Auksinis ruduo...
Takas veda prie upės...
Pakeliui susipažįstame su stenduose pateikta informacija
Einame toliau
O šalia - mistinis grožis, kuriuo negalime atsigėrėti, todėl vis stabčiojame ir stabčiojame. Lauke vis dar žvarbu, fotografuojame nusiėmusios pirštines, pirštai stingsta, tačiau širdis džiaugiasi...
Dar vienas stendas...
Einame toliau
Stenduose pateikiama įdomi informacija...
Upelis, kurio nėra...
Ir vėl prie upės - šį kartą pasigėrime Šventosios senvage
Žygiuojame toliau...
... link atodangos
Šlavės atodanga yra 19 metrų aukščio, jos ilgis - 66 metrai. Įdomu tai, kad Šlavės slėnis - vienintelė vieta Baltijos ir Skandinavijos šalyse, kur surastos seniausio tarpledynmečio nuosėdos. Čia randamos priešledynmetinio kvartero nuosėdos, kai Skandinavijos kalnuose pradėjo formuotis ledynas.
Slėnyje yra nemaža aikštelė su vietomis poilsiui ir piknikui, tačiau vis dar šalta... Bet vualia... rūkas po truputį sklaidosi, o medžių viršūnėse pradeda žaisti saulės spinduliai
Pasigėrėjusios atodanga, grįžtame prie upės
Po truputį pradeda ryškėti rudens spalvos, nors rūkas vis dar neužleidžia priešakinių pozicijų
Tai štai kaip tas raugerškis atrodo...
Pasisveikiname su galingąja daugiakamiene Šventosios pušimi
O priekyje pamatome
Tačiau akys vis krypsta upės pusėn...
Vidury miškų įrengta nemaža poilsio ir maudynių vieta
O jau spalvos, o jau tie atspindžiai... Nuolat šūkčiojame iš susižavėjimo...
Šioje vietoje takas paplautas, tenka vos ne keturiomis keberiotis...
Bet mudvi drąsios - už tai gauname dovaną...
Šventosios pažintinis takas atveda mus prie Medžių lajų tako
Rūkas rūkas.... Atrodė, kad jau sklaidosi, bet pasirodo, kad dar ne... Pirmiausia prisėdame atsipūsti ir sušilti. Perkame arbatos, užkandame savais sumuštiniais. Sušylame, tačiau ilgiau pasėdėjus vėl vėsoka, todėl einame toliau... Link Puntuko
Pasidairiusios žingsniuojame link pačio Medžių lajų tako - čia dar nebuvusios
Įdomu, tačiau nėra kažkokio VAU... Gal kad visus VAU susirinko upė ir jos takas? Ir vaizdus rūkas vis dar pasiglemžęs...
Vieną kartą aplankyti verta, tačiau abi esame vienos nuomonės, kad kažko ypatingo čia nėra... Nusileidusios žemyn, svarstome, kaip eiti atgal į Anykščius. Draugė nori grįžti tuo pačiu taku palei upę ir vėl džiaugtis vaizdais
Tačiau taip sugaištume nemažai papildomo laiko, todėl nutariame grįžti apie 3 kilometrus pėsčiųjų ir dviračių taku
Takas visai smagus, juo važinėja ir traukinukas
Ir pagaliau.... Dangaus mėlynė ir jokio rūko
Nešė velnias akmenį didumo sulig gryčios...
Praeidamos stabtelime prie kapinių
Savo pasibastymuose po Lietuvą stengiuosi aplankyti vietas, susijusias su žydiškuoju palikimu. Todėl nusukame į šoninę gatvelę, po to į kitą, kol prieiname senąsias žydų kapines
Deja, iš kapinių belikę labai nedaug - tik šiek tiek kalvelėse išsibarsčiusių paminklinių akmenų
Grįžtame į Vilniaus gatvę, kur apžiūrime Pasaulio anykštėnų koplyčią
Anykščių koplyčia pastatyta dar 19 amžiaus viduryje senosiose miesto kapinėse ant Burbiškio dvaro grafo Venclovavičiaus giminės kapų rūsio. Uždarius kapines ir koplyčiai pradėjus nykti, buvo suprojektuotas gaubtas jai uždengti. Šiuo metu čia įsikūręs Pasaulio anykštėnų kūrybos centras, vyksta įvairūs kultūros renginiai, eksponuojamos parodos
Anykščiuose kur beeitum, visur kaip kelrodė žvaigždė šviečia bažnyčia, tai ir einam link jos
Anykščių Šv.apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - aukščiausia bažnyčia Lietuvoje. Jos bokštai siekia 79 metrus, o iki I pasaulinio karo jų aukštis buvo net 84 metrai. Pirmoji bažnyčia Anykščiuose pastatyta dar 16 amžiuje, ji daug kartų degė ir buvo atstatoma. Dabartinė neogotikos stiliaus bažnyčia pastatyta 19-20 amžių sandūroje parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis. Nuo 2012 metų viename iš bokštų įrengta apžvalgos aikštelė, kurią vėliau aplankysime. Būtume ėjusios iš karto, tačiau tuo metu į bažnyčią užėjo nemaža grupė turistų, todėl nutarėme lukterėti. Pasivaikščiojome po bažnyčios šventorių, apžiūrėjome skulptūras, paminklus, Kryžiaus kelio stotis
Užeiname į bažnyčią, sumokame po 1 Eur ir lipame 186 laiptelius į 33 metrų aukštį. Tuomet dairomės į Anykščius iš viršaus. Gražu...
Aikštelėje esame po varpais
Nulipusios žemyn, užsukame į bažnyčią
Sudomina vaikų kampelis - to iki šiol nesu mačiusi nei vienoje bažnyčioje
Išėjusios iš bažnyčios, einame link bibliotekos. Išvakarėse vartydama apartamentuose rastą leidinuką apie Anykščius, radau informaciją apie šalia bibliotekos esančią kalbų alėją. Ją puošia plytelės su pasisveikinimais įvairiomis kalbomis. Įdomi idėja...
Kadangi jau popietė, nutariame eiti ieškoti pietų. Pietaujame jaukioje kavinėje "Erdvė" senamiesčio prieigose, tuo pačiu ir pailsime. Iki autobuso likusios dar kelios valandos, todėl žygiuojame prie upės
Bičiulė pasiūlo nueiti prie Anykščių siauruko stoties. Pasivažinėti siauruku ir apžiūrėti muziejų laiko neturėsime, bet bent jau pasidairysime aplink. Tą ir padarome
Pasidairiusios grįžtame į centrą
Sukame link Anykščių miesto parko, tačiau pakeliui dar apžiūrime
Tai "Telia" projekto "Nuspalvink vasaros miestus" kūrinys. O mudvi einame pasivaikščioti po parką. Jo prieigose pasisveikiname su Nykščio skulptūra. Šį skulptoriaus Arvydo Štrimaičio sukurtą Anykščių simbolį miestui padovanojo Anykščių bendruomenių taryba
O pats miesto parkas labai jaukus, sutvarkytas, papuoštas įvairiomis skulptūromis. Smagiai pasivaikštome
Mūsų tobulas savaitgalis Anykščiuose juda link pabaigos. Grįžtame į apartamentus, susirenkame daiktus ir žygiuojame link autobusų stoties. Turime dar pusvalanduką laiko iki autobuso, tai pasibastome šalia A.Baranausko klėtelės bei A.Vienuolio muziejaus
Ir... link autobuso...
Čia mūsų laukia šioks toks nuotykis. Žmonių nemažai ir visi su iš anksto pirktais bilietais. Atvažiavusio autobuso vairuotojas sako, kad be bilietų nepriims, nes nebėra vietų. Klausiame, ką daryti. Sako - nusipirkite kasoje. Bėgu į kasą, perku bilietus, grįžtu visa suplukusi... O vietų tai dar buvo... Bet šis menkas nesusipratimas nesugadino tobulo savaitgalio įspūdžių. Bičiulė išlipa Ukmergėje, kur sulaukusi kito autobuso, grįš namo į Molėtus. O aš važiuoju namo į Vilnių.
Buvo tikrai smagi kelionė, tobulas savaitgalis, kurį iki šiol prisimename su nostalgija. Gal reikės kada pakartoti su kokiu kitu miestu?
Mano bičiulės pasakojimą apie antrą dieną Anykščiuose galite paskaityti čia Antroji diena Anykščiuose