Skuodas nuo Vilniaus tolokai, specialiai nelabai nuvažiuosi, nors ir įmanoma. Tačiau šį rudenį dalyvavau Trenkturo pėsčiųjų žygyje pajūriu, todėl kelioms dienoms apsistojau Klaipėdoje. Apie patį žygį bus atskiras pasakojimas. Rugsėjo antroje pusėje oras nenuspėjamas, ypač pajūryje – tai lyja, tai saulė šviečia. Tą dieną Klaipėdoje ir aplink žadėjo pliaupiantį lietų, todėl nutariau kažkur pavažiuoti ir pabgti nuo lietaus. Skuode nesu buvusi, tas Žemaitijos kraštas man praktiškai nepažįstamas, esu buvusi tik Mosėdyje. Stebėjau orus – lyg ir bent kelias valandas neturėtų ten lyti. Reiškia, važiuoju autobusu į Skuodą. Nors dar dvejojau – gal vis tik pasirinkti Kretingą? Joje esu buvusi, kelias valandas vaikščiojusi, bet kažkaip tada nuvylė, nepatiko. Gal duoti antrą šansą? Ne, vis tik Kretingoje žada lietų, geriau Skuodas. Ryte sėdu Klaipėdoje į autobusą, kažkur pakeliui dar nušniokščia rudeninė liūtis, aplink sukiojasi tamsūs debesys. Tačiau Skuode nebelyja, o ir saulė vis bando nusišypsoti. Iš stoties patraukiu link visai netoli esančio centro – nedidukas tas Skuodas...Tiksliau SKOUDS...
Lietuvoje gimiau ir užaugau. Dažnokai tenka lankytis užsienyje tiek darbo reikalais, tiek tiesiog norint pamatyti, pažinti, pajausti. Tačiau jau keletą pastarųjų metų mano akys vis labiau krypsta į keliones po Lietuvą. Keliauju įvairiai - automobiliu, autobusu, traukiniu, pėsčiomis. Kartais kas nors keliauja kartu, bet dažniausiai keliauju viena. Kaip mėgstu sakyti - bastausi po Lietuvą. Dalinuosi su jumis savo pasibastymais ir kviečiu kiekvienam atrasti Savo Lietuvą.
2022 m. lapkričio 20 d., sekmadienis
Kuršių žemė Skuodas
Mieste nemažai visokių nuorodų ir stendų su įdomia informacija
Netrukus prieinu Skuodo rajono savivaldybę.
Šalia – paminklas Jonui Jeronimui Chodkevičiui (garsiojo karvedžio Karolio Chodkevičiaus tėvui), 1572 metais išrūpinusiam Skuodui Magdeburgo teises. Paminklas pastatytas 2003 metais, jo autorius – skulptorius Marius Grušas.
Smagiai sau kulniuoju saulės apšviesta gatve...
1821 metais pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Jos įkūrėjas – grafas Sapiega. Kaip supratau – bažnyčia veikianti, bet tik didžiųjų švenčių bei laidotuvių metu.
Birutės gatvelėje stabteliu prie įdomaus namo, menančio įvairius žmones ir įvykius. Tiesą sakant, net nežinojau, kad poetas Antanas Baranauskas dirbo Skuode...
Čia pat stendas su priešais esančio namo istorija. Patinka man ši mintis taip supažindinti su miesto įdomybėmis.
Priešais – garsusis Skuodo mūro kryžius, viena iš kelių visur minimų lankytinų vietų mieste.
Tai koplyčia pirmosioms katalikų misijoms Skuode atminti – seniausias paminklas Lietuvoje, kurį 1567 metais pastatė J.Chodkevičius. Sovietmečiu koplyčia buvo nugriauta, o 1990 metais atstatyta.
Su kuo gi draugauja Skouds?
Praeinu Skuodo kultūros centrą su smagiu piešiniu ant sienos.
O šiame pastate įsikūrusi Skuodo meno mokykla. Skoudo...
Pirmoji katalikų bažnyčia Skuode pastatyta 17 amžiaus pradžioje. Dabartinė neoromaninio stiliaus Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1850 metais, ją konsekravo vyskupas Motiejus Valančius.
Bažnyčia penktadienio dieną uždaryta, tai tik pasivaikštau aplink.
Bažnyčia buvo pastatyta klebono Tomo Sudimto pastangomis – sienoje jam skirta atminimo lentelė.
Paminklas Skuodo laisvės gynėjams, žuvusiems 1941 metais.
Luknių kaimo ūkininkų Kazimiero Dirkščio. Motiejaus Girdžiūnos ir Juozapo Paulausko lėšomis 1891–1896 metais nulieti varpai 1904 metais įkelti į naujai pastatytą varpinę.
Paskutinis žvilgsnis į bažnyčią...
Pereinu į kitą gatvės pusę. Ten prasideda atnaujintas ir labai jaukus miesto parkas. Jame pasivaikščiosiu vėliau. Dabar tik apžiūriu paminklą Tautos kančioms atminti.
Paminklas pastatytas skuodiškių tremtinių iniciatyva. Jo autorius – skulptorius Vytautas Narušis. Baltas ažūras lengvai plevena mėlyno dangaus fone, primindamas trėmimus į Sibirą ir liudydamas kelią link šviesos bei prasmės gyvenime.
Dangus visiškai išsigiedrijo, o rudens saulė netgi šildo. Bet jau pietų metas, todėl užsuku dienos pietų į šią kavinukę. Valgančių nemažai, užsuka ir norintys pietų išsinešimui. Skanu ir nebrangu.
Pavalgiusi, atsigėrusi kavos ir pailsėjusi, žygiuoju į Turizmo informacijos centrą magnetuko iš Surink Lietuvą kolekcijos.
O tada – vėl atgal link Bartuvos.
Bartuva čia užtvenkta...
Į Skuodo krašto muziejų neketinu eiti, tačiau aplink nutariu pasivaikščioti. Muziejus įkurtas buvusioje dvarvietėje.
Skuodo dvaras vedybų keliu 1625 metais iš Chodkevičių atiteko Sapiegoms. Po 1831 metų sukilimo dvaras konfiskuotas, o jo pastatai pritaikyti kareivinėms. 1918 metais pagrindiniame pastate atidaryta gimnazija, po Antrojo pasaulinio karo čia buvo muzikos mokykla, vėliau – įvairūs miesto valdžios skyriai. 1991 metais čia įsteigtas Skuodo krašto muziejus. Dvaro parke – liaudies menininkų sukurtos medžio skulptūros.
1993 metais pastatytas Holokausto aukų paminklas.
Grįžtu link Bartuvos. Stabteliu prie paminklinio akmens Lietuvos vardo tūkstantmečiui.
Metu žvilgsnį į buvusį malūną.
Ir einu pasivaikščioti po atnaujintą miesto parką. O jis tikrai didelis ir įdomus, čia daug žavių ir netikėtų kampelių. Pasivaikščiokime kartu.
Debesų ganyklos...
Parke ne vienoje vietoje tokie stendai su schema, todėl tikrai nepasiklysi. Nes parkas pakankamai didelis.
Kaip gi be bezdžionių tilto?
Kitoje tilto pusėje – žaluma ir vanduo.
Kur tas kelelis mane nuves?
Pradeda staigiai niaukstytis, bet vaikštau toliau.
Ateinu prie Skuodo mažosios hidroelektrinės, atidarytos 2000 metais. Aplink nei gyvos dvasios – elektrinė lyg ir veikianti, bet ar iš tiesų, taip ir nesupratau. Pasidairau aplink.
Skuodo jūra... Mėgiama miestiečių poilsio vieta su nedideliu paplūdimiu.
Grįžtu į parką. Toks nedidelis basakojų takas
Žaismingi jaunųnų dailininkų išdabinti suoliukai.
Lietus jau visai čia pat, bet visiškai nebaisu. O ir skėtį turiu... Todėl tiesiog einu parku ir mėgaujuosi po truputį rudenėjančiais gamtos vaizdais.
Vis sutinku visokių medinukų...
Pradeda lyti, traukiu skėtį...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)