2015 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Šiek tiek Dzūkijos

Pasakojimo apie Kėdainius pradžioje paminėjau, kad keliautojai-bendraminčiai buvo surengę totalizatorių, ar nuvažiuosiu aš į Kėdainius ir Merkinę. Taigi, nuvažiavau. Labai karšto vasaros šeštadienio rytą sėdau už vairo, šalia pasisodinau antrąją pusę ir išvažiavom link Merkinės. Buvau suplanavusi vos ne pusę Dzūkijos, o kas gavosi - pamatysit.
Atvažiuojam į Merkinę, mašiną pasistatom pagrindinėje aikštėje ir einam pasibastyti aplink...











Buvusi cerkvė - dabar joje įsikūręs miestelio muziejus






Einam į šoninę gatvelę





Prieinam kalvą su buvusiomis pravoslavų kapinėmis





Kitoje pusėje randame ženklą


ir nedidelį memorialą Sovietų kariams (kurį prižiūri Rusijos ambasada)





Vienas iš seniausių pastatų Merkinėje


Bandom eiti pėsčiomis link piliakalnio, betgi toli... ir jau karšta... Taigi grįžtam prie mašinos ir nuvažiuojam. Mašinų stovėjimo aikštelėje šalia piliakalnio toks vos vos apygirtis vietinis diedukas priėjęs klausia, ar mes čia buvę, ir jau nori viską apie piliakalnį išpasakoti. Mano antroji pusė iškart supranta, kad po to prašys pinigų, todėl atkertam, kad jau buvę ir ne kartą...






Vaizdai nuo piliakalnio










Nulipę važiuojame prie Merkinės apžvalgos bokšto





Bokštas lipant šiek tiek svyruoja, kartais pasidaro baisoka, bet vaizdai iš viršaus atperka viską. Yra dvi apžvalgos aikštelės - apatinė ir viršutinė. Nebežinau dabar, kuris vaizdas nuo kurios aikštelės, bet gal nesvarbu...









Atsigrožėję vaizdais, lipame žemyn ir važiuojame į... Zervynas. Unikalus etnografinis kaimas, kuriame filmuotas garsusis filmas "Niekas nenorėjo mirti". Norėjau čia atvažiuoti kada nors. Dzūkijos keliukai visaip vingiuoti ir siauri, bet atvairuoju į Zervynas. Mašiną pasistatome aikštelėje šalia kapinių





Ir einame pasibastyti po dzūkišką ūlyčią... Karšta, bet visai smagu...











Einam einam ir pamatom tris kryžius su prijuostėlėmis. Mintyse iškyla vienos keliautojos-bendramintės nuotrauka su tokiu pat kryžiumi iš Marcinkonių. Kažin ką tos prijuostėlės reiškia? Mano antroji pusė pasiūlo užeiti į šalia esančią sodybą ir pasiklausti. Taip ir padarome. Sutikta moteriškė labai mielai viską paaiškina. Pasirodo, dzūkų bobutės, norėdamos išmelsti iš dzievulio sveikatos, norų išsipildymo ar dar kažko, pasiūdavo tokias prijuostėles ir vakarais papuošdavo jomis kryžius bei pasimelsdavusios, o ryte jau norai išsipildydavo... Aišku, tai legenda, bet gražu...






Dar šiek tiek pasivaikštom po Zervynas. Jau tokia ramybė, net šunys neloja...







Keliukas link Ūlos upeliukės, kurioje visų vietos vaikų maudynių vieta... Beveik norėjau kartu su tais vaikais išsimaudyti, nes vidurdienio karštis gerokas...





Grįžtam link mašinos... Laikas užkąsti, tai atsisėdam pavėsy priešais kapines ir užvalgom... Kapinės tokios labai įdomios...






Iš Zervynų sukame link Ūlos atodangos. Norisi ir ją, ir Ūlos akį pamatyti...





Ūlos akies taip ir neradom, deja... Nulipus apačioje nebuvo jokių nuorodų...Teks dar kartą atvažiuoti... O atodanga ir iš viršaus, ir iš apačios nuostabi...











Geras buvo pasivažinėjimas... Planuose buvo dar keletas vietų, bet karštis neleido to įgyvendinti... Todėl bus ateities pasivažinėjimams vietų... P.S. Į Zervynas galima nuvažiuoti traukiniu... Merkinė pasiekiama autobusu... Ūlos atodanga pasiekiama tik mašina...