2018 m. kovo 11 d., sekmadienis

Viena lietinga rudens diena Marijampolėje. Antra dalis

Pirmąją pasakojimo apie Marijampolę dalį rasite čia Pasibastymas po Marijampolę  Taigi, mielai vis dar bastyčiausi po labai jaukų Poezijos parką. Deja, lietus vis stiprėja, todėl darosi nebesmagu... Orų prognozės žadėjo, kad po geros valandos lietus turėtų aprimti. Todėl nutariu eiti į miesto centrą ir kažkur pritūpti papietauti. Ateinu į pagrindinę J.Basanavičiaus aikštę. Būtent nuo šios vietos ir prasidėjo Marijampolės istorija. Čia buvo įsikūręs Pašešupio kaimas, kurį 18 amžiaus pradžioje grafas Antanas Butleris pertvarkė į prekybinį Starapolės miestelį. Medinius pastatus keitė mūriniai, aikštė išplėsta, pastatyti pašto, universalinės parduotuvės, policijos ir savivaldybės pastatai. Mane sudomina pašto pastatas...


... nes ant jo fasado randu keletą įdomių atminimo lentelių



Aikštę taip pat puošia vietos skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas "Tautai ir kalbai. Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti"



Aikštėje esančioje kavinėje skaniai papietauju. Lietus šiek tiek aprimsta, todėl einu bastytis toliau po nedidelį, bet jaukų Marijampolės senamiestį




Įsuku į P.Butlerienės gatvę. Čia esančiame pastate kažkada veikė žydų sinagoga, pastatyta 1870 metais. Šiuo metu čia įsikūręs Marijampolės apskrities švietimo centras



Visai šalia - jaukus kiemelis, jungiantis P.Butlerienės ir Kęstučio gatves, kuriame.... reziduoja katės... Kačių skulptūras sukūrė skulptorius Kęstutis Balčiūnas. Sakoma, kad grafienė Pranciška Butlerienė labai mėgo ir globojo kates




Kiemelyje su katėmis mielai draugauja ir paukščiai



Išlendu į Kęstučio gatvę



Toliau einu link Kauno gatvės, kurios pradžioje, šalia kultūros centro 2012 metais atidengtas operos primadonos Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos suolelis. Tais metais solistė Marijampolėje surengė išskirtinį koncertą. Suolelį sukūrė skulptorius Kęstutis Lanauskas


Visai čia pat - garsioji Rygiškių Jono gimnazija


Ši gimnazija laikoma Lietuvos tautinio atgimimo lopšiu. Gimnazija pradėjo veikti 1867 metais, siekiant jaunimą atitraukti nuo lenkų įtakos. Įdomu tai, jog gimnazijoje nuo pat pradžių buvo lietuvių kalbos pamokos. Gimnazijoje mokėsi daug žymių lietuvių tautinio atgimimo žmonių, mokslininkų, menininkų, literatų. 1992 metais prie gimnazijos atidengtas skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus sukurtas paminklas Jonui Jablonskiui


Kitoje gatvės pusėje - romantizmo laikotarpio pastatas, statytas dar 19 amžiaus pradžioje. Carinės Rusijos laikas čia buvo paštas, tarpukariu - realinės gimnazijos bendrabutis


Visai šalia gimnazijos, toje pačioje Kauno gatvėje įsikūrusi Evangelikų liuteronų bažnyčia


Bažnyčia pradėta statyti 1835 metais, įrengimo darbai baigti 1841 metais. Tais pačiais metais šalia pradėjo veikti ir mokykla. Tarybiniais metais bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, vėliau - sporto sale. Evangelikų liuteronų parapijai pastatas grąžintas 1992 metais. 2013 metais šalia bažnyčios Marijampolės K.Donelaičio draugijos narių iniciatyva pastatytas paminklas poetui. Tais metais buvo minimos 300-osios K.Donelaičio gimimo metinės.


Toliau keliauju Vytauto gatve


Pasisveikinu su prie viešosios bibliotekos rymančiu poetu Vincu Mykolaičiu-Putinu, kurį 1993 metais sukūrė skulptorius Alfonsas Ambraziūnas


Vytauto gatvėje yra išlikęs vienas seniausių originalios medinės architektūros pastatų mieste. Vieno aukšto su mansarda namas pastatytas 19 amžiaus pabaigoje


Visai čia pat, Vytauto gatvėje - Šv.Vincento Pauliečio bažnyčia, kurioje yra tekę ne kartą dalyvauti pamaldose.


Bažnyčia pastatyta 1888 metais kaip stačiatikių cerkvė Rusijos kariams ir dedikuota carui Aleksandrui III. Po Pirmojo pasaulinio karo ji tapo Lietuvos kariuomenės bažnyčia. Tarybiniais metais paversta sandėliu. 1990 metais bažnyčia vėl pradėjo veikti. Tas nelemtas lietus vėl po truputį stiprėja, todėl po šventorių pasivaikštau minimaliai



Priešais bažnyčią įsikūręs Vytauto parkas. Tai seniausias miesto parkas, tarpukariu buvęs mėgstamiausia marijampoliečių laisvalaikio praleidimo vieta. 2010 metais parke atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam



Pasivaikštau jaukiais parko takeliais, parymau prie koplytėlės Tauro apygardos partizanams...


... ir sugebu užmiršti nueiti prie Mokytojų seminarijos... Joje mokėsi mano Mama... Apie tai prisimenu, tik važiuodama namo. Bet nenusimenu - bus proga atvažiuoti vasarą dar šiek tiek pasibastyti.
Lietus vėl darosi nemalonus, tai prabėgu P.Kriaučiūno gatve. Stabteliu prie Vilkaviškio vyskupijos kurijos - 1934 metais pagal architekto V.Landsbergio-Žemkalnio projektą sukurto modernizmo formų pastato...



... taip pat prie buvusių Nekaltai pradėtosios Švč.Mergelės Marijos vargdienių seserų vienuolijos namų. Baltas lyg gulbė neoklasicistinių formų pastatų kompleksas pastatytas devyniolikto ir dvidešimto amžių sandūroje


... ir einu link stoties... Mano lietingas pasibastymas po Marijampolę baigėsi. Bet tikrai žadu čia dar apsilankyti...




2018 m. kovo 2 d., penktadienis

Viena lietinga rudens diena Marijampolėje. Pirma dalis

Taip taip, jau kalendorinis pavasaris. Bet aš vis dar prisimenu savo rudens keliones. Viena iš jų buvo pasibastymas Marijampolėje. Ir vėlgi - Marijampolėje buvusi ne kartą, nes šiame mieste užaugo mano a.a. Mama, čia lankytąsi pas gimines. Ir vėlgi - iki šiol Marijampolės nebuvau apvaikštinėjusi. O vis norėjau. Savo norą įgyvendinau vėlų rudenį, spalio pabaigoje. Orų prognozės nedžiugino, buvo žadama nemažai lietaus. Bet argi man tai gali sutrukdyti? Taip, diena buvo pakankamai lietinga, bet tai nesutrukdė ir nemažai pasibastyti, ir nemažai pamatyti, o ir nuotaika visą laiką buvo puiki. Taigi, kviečiu pasivaikščioti po Marijampolę. Šį kartą nebus įžangos apie miesto įkūrimą, istoriją ir pan. Tiesiog pasakosiu, kur vaikščiojau, ką mačiau. Aišku, apie atskirus miesto kampelius šiek tiek faktų bus... Taigi...
Į Marijampolę išvažiuoju gana anksti ryte, nes numačiusi daug pasibastyti. Autobusas nuveža laiku, pagal grafiką. Išlipusią autobusų stotyje pasitinka labai žvarbus vėjas, bet kol kas nelyja. Pirmiausia einu link visai šalia įsikūrusios Marijampolės geležinkelio stoties. Jau ne kartą esu mintyse apgailestavusi, kad nėra tiesioginio traukinio Vilnius-Marijampolė, tik per Kauną. Bet ką padarysi... O Marijampolės geležinkelio stoties pastatas labai įdomus ir išsiskiriantis. Jis pastatytas 1923-1924 metais pagal inžinieriaus Edmundo Fryko projektą. Tai dviejų aukštų statinys su buvusiu vandentiekio bokštu centre. Sakoma, kad stotis primena senovės miestų rotušes...


Pasigėrėjusi gražia architektūra, grįžtu atgal ir einu Geležinkelio gatve. Vieta atvira, vėjas baisulinis. Ir vis stebiuosi, kaip viskas pasikeitę - padaryti viadukai, apvažiavimai, apėjimai. Net ir iš Vilniaus atvažiuojant, prieš pat stotį lendama į tunelį ir išlendama praktiškai stotyje. Gražiai sutvarkyta. Geležinkelio gatve einu ilgokai, kol prieinu suskirtimą su P.Armino gatve. Būtent susikirtimą, o ne sankryžą - nes vėl viadukas, tiltas, laipteliai, apėjimai. Pasuku kairėn, ir čia pat prieinu Marijampolės cukraus fabriką


Fabrikas pradėjo veikti 1931 metais. Tai pirmasis Lietuvoje cukraus fabrikas ir vis dar veikiantis. Smagiai pasibastau po fabriko teritoriją, lydima skanaus ir saldaus aromato


Apžiūriu paminklą cukriniam runkeliui


Beje, Marijampolės cukraus fabrike organizuojamos edukacinės ekskursijos. Jei ką domina, informacijos klauskite Marijampolės Turizmo informacijos centre.
Prisiuosčiusi skanių kvapų, žygiuoju toliau P.Armino gatve. Visai netrukus prieinu buvusią Kvietiškio dvaro sodybą, Kvietiškio dvarą 1717 metais įkūrė grafas Morkus Antanas Butleris. Dvaro pastatų kompleksą sudarė mediniai dvaro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė. 1831 metais dvaro laukuose vyko mūšis tarp Lietuvos valstiečių-sukilėlių ir Rusijos caro kariuomenės. 1919 metais agronomas Jonas Kriščiūnas dvaro teritorijoje įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą ir atnaujino dvaro parką. 1922 metais dvaro žemė išdalyta sklypais savanoriams. Dabar dvaro teritorijoje įsikūrusi Marijampolės kolegija, link kurios jau tarybiniais laikais statyto pastato veda jauki alėja




Užtat apėjusi kolegiją iš kitos pusės, pamatau senajį medinį buvusių pagrindinių dvaro rūmų pastatą. Dabar čia, o ir visokiuose išlikusiuose ūkiniuse pastatuose tiesiog gyvena žmonės


Dvaro parkas mane sužavi. Nors pradeda lyti, ilgokai maklinėju jo takeliais. O dar visokie kriokliukai ir skardžiai...




Kadangi lietus po truputį stiprėja, parkui pasakau iki pasimatymo vasarą ir grįžtu atgal ta pačia P.Armino gatve link centro. Prieinu senąsias Marijampolės kapines, įkurtas 1872 metais. Čia palaidoti mano giminės, bet jų kapų neieškau, o tiesiog bastausi, nors lietus vis stiprėja...
Sovietų karių, žuvusių 2 pasaulinio karo metais, kapai



Švč.Trejybės cerkvė



Netikėtai atrandu Žemaitės kapą


Toliau bastausi ir prieinu Nekaltojo prasidėjimo Šv.Mergelės Marijos kongregacijos vargdienių seselių vienuolių kapelius



Šalia - Marijonų kongregacijos Lietuvos Šv.Jurgio provincijos vienuolių kapai




Lietuvos savanorių kapai



Vaikščiodama atrandu... Amžiną atilsį ANBO kūrėjui...


Išėjusi iš kapinių, einu ieškoti Varpo gatvėje esančio Ramybės parko. Jį matau dešinėje, bet labiau sudomina užrašas priekyje


Apie tai nebuvau skaičiusi... Bet įdomu, tai einu... gerokai pažliugusia pieva...


Neturėjau šito savo užrašuose, tai buvo tikrai netikėtas atradimas. O toliau ėjau link Ramybės parko šalia rudeniškos Šešupės... Lietus vis labiau lijo...




Ramybės parke būdavo užkasami 1944-1953 metais nukankintieji. 1990 metais pastatyti koplytstulpiai ir įrengtas parkas


Pasivaikštau ramiai po parką - savotiška vieta..





Toliau einu link Marijampolės Šv.Arkangelo Mykolo bazilikos



Čia esu kažkada su vaikų choru giedojusi... Bazilika - viena svarbiausių Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių. 1758 metais grafienė Pranciška Butlerienė pasikvietė Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo kunigų marijonų vienuolius, jiems pastatė medinę bažnyčią ir vienuolyną. Nuo to ir Marijampolė gavo vardą. 1934 metais Bazilikoje esančioje koplyčioje palaidotas palaimintasis Jurgis Matulaitis. Deja, bazilika uždaryta, lietus pliaupia... Tai apeinu tiesiog aplink





Visai šalia - Poezijos parkas.



Poezijos parkas šalia Šešupės įkurtas 1987 metais. Pirmoji parko skulptūra - "Šešupė"


Einu toliau, randu įsimylėjėlių tiltelį




Toliau bastausi po jaukų Poezijos parką, lietui vis labiau lyjant...



Visai čia pat - paminklas Vytautui Kernagiui... kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj...




Kažkieno superinė idėja - miesto veidaknygė...




Lietus įsismarkauja, bet aš vis dar bastausi... Kur? Apie tai - antroje pasakojimo dalyje.