2021 m. liepos 6 d., antradienis

Pasibastymas po Trakus ir apylinkes

Trakuose esu buvusi ne kartą ir ne du. Prieš 4 metus esu viską išvaikščiojusi ir bloge aprašiusi. Dabar tiesiog nutariau karštą šeštadienį nesėdėti namuose, o nuvažiuoti tiesiog pasibastyti po Trakus, gal dar kartą aplankyti Angelų kalvą ir Užutrakį. Į Trakus ir atgal važiavau traukiniu.

Ankstų šeštadienio rytą išlipu iš traukinio Trakų geležinkelio stotyje. Lietuvos geležinkelių traukinys visas ištapytas. Labai graži idėja.




Einu palei Lukos (Bernardinų) ežerą, pasimėgaudama ryto ramybe. Labai mėgstu šį keliuką.




2020 metais Trakai buvo Lietuvos kultūros sostinė.


Toliau einu pagrindine Vytauto gatve.


Ilsisi valtys šalia Totoriškių ežero.


Praeinu Skaisčiausiosios Dievo Motinos gimimo cerkvę. Viduje vyksta pamaldos.



Totorių skveras šalia savivaldybės pilnas įdomių akcentų.





Paminklinė lenta Trakuose gimusiam Krymo chanato įkūrėjui Chadži Girėjui.


Išlikę seni mediniai namukai labai žavūs.



Visai šalia – Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Į ją vėliau užsuksiu, o dabar apeinu aplink.







Bažnyčia atidaryta, tad užsuku vidun. Esu čia jau buvusi, net giedojusi su choru. Tačiau vis tiek labai smagu pasivaikščioti, parymoti, pasimelsti, tiesiog pabūti...









Paminklas Šventajam Tėvui – Lenkijos motociklininkų dovana.






Nueinu iki Šv.Jono Nepomuko


Buvęs Rusijos imperijos pašto pastatas


Trakų istorijos muziejaus lankyti neketinu, tačiau šiek tiek pasidairau aplink.





Grįžtu šiek tiek atgal, nes noriu aplankyti...


Šokolado muziejus Trakuose atidarytas 2018 metais. Muziejuje eksponuojama daugiau nei šiltas per pastaruosius metus šokolado meistrų sukurtų skulptūrų. Muziejuje įrengti keturi kambariai. Prie kai kurių eksponatų yra lentelės su užrašyta jų sukūrimo istorija. Kaina – 5 Eur. Muziejus man labai patiko, pasijutau kaip kokioje pasakoje. Pasivaikščiokime kartu.


























Muziejus įkurtas šokolado parduotuvėje, čia pat galima nusipirkti visokių skanėstų su šokoladu. Aš pasimėgauju stiklinaite karšto tiršto šokolado. Mmm... kaip skanu... 
Toliau keliauju per Trakus Karaimų gatve. Simpatiški seni nameliai, kuriuose kažkada ir gyveno Didžiojo kunigaikščio Vytauto į Lietuvą pakviesti karaimai.





Ugniagesių valdos.


Trakų karaimų istorijos muziejuje esu lankiusis prieš keturis metus.


Gaila, kad karaimų kenesa uždaryta. Visai būtų įdomu pasidairyti viduje.


Tradiciniai namukai Karaimų gatvėje.



Mašinų jau nemažai, o dar daugiau žmonių, kviečiančių parkuotis jų kieme.


Turizmo informacijos ir tradicinių amatų centre įsigiju magnetuką iš Surink Lietuvą serijos.



Einu link pilies. Jos nelankysiu, bet tiesiog pasidairysiu aplink ir pasimėgausiu puikia diena bei vaizdais.










Pvyksta nutaikyti progą, kai aplink nėra žmonių. Vis tik dar rytas...


O ežere gyvenimas po truputį įsibėgėja



Aš tuo tarpu einu aplink pilį.


Tolumoje boluoja Užutrakis, kurį vėliau aplankysiu.


Trakų pilis įdomi iš visų pusių.






Pritūpiu ant kelmo ežero pakrantėje ir tiesiog pabūnu čia ir dabar...




Grįžusi į pagrindinę gatvę, prisėdu lauko kavinėje. Nors dar ne pietų metas, tačiau esu nusprendusi nueiti pėsčiomis iki Angelų kalvos bei Užutrakio. Todėl laikas kažką užkąsti. Trakuose, aišku, tai kibinai. Pasistiprinusi su vaizdu į pilį...


... žygiuoju toliau Karaimų gatve.


Senasis Karaimų tiltas ir vaizdas nuo jo į abi puses.




Labai jaukūs Trakai, pilni visokių mielų akcentų.





Palei Galvės ežerą veda labai jaukus dviračių ir pėsčiųjų takas. Smagus pavėsis, vis labiau kaistant orui.


Oi ir vaizdai puikūs.






Toliau kelias nebe toks įdomus, darosi vis labiau karšta. Tačiau vėjukas kažkiek gaivina, o ir vaizdai vis dar smagūs.





Galiausiai pasuku prie Angelų kalvos...


Esu čia buvusi prieš 4 metus. Tada labai patiko. Tokia magiška, šiek tiek mistinė vieta, kurioje tiesiog gera būti... Šį kartą jaučiausi lygiai taip pat... Vaikščiojau, paskendusi apmąstymuose, mintys plaukė kažkur toli... Stabtelėdavau prie vieno ar kito angelo... Nuostabi vieta tiesiog pabūti su savimi...
Daug informacijos apie Angelų kalvą rasite čia https://www.trakai-visit.lt/category/angelu-kalva/ 
O aš kviečiu tiesiog kartu pasivaikščioti...










Pritūpiau ant suoliuko pavėsinėje. Netrukus sugužėjo ekskursija. Jos vadovė pasakojo apie Angelų kalvą, o aš užmerkiau akis ir beveik pradėjau snausti. Tikrai būčiau užmigusi....






Galima užsisakyti su savo vardu...







Pakabinau ir aš savo angeliuką...




Šalia Angelų kalvos šėlsta raudoniu aguonos...


Pasidairau į tolumas nedidelėje apžvalgos aikštelėje netoli posūkio į Angelų kalvą.


Toliau einu gana nuobodžiu keliu apie 2 kilometrus iki Užutrakio. Pakelėje – automobilis pie automobilio, o pakrantės nutūptos poilsiautojų.




Užutrakio dvaro parke žmonių vos vienas kitas. Greičiausiai visi prie ežerų... Ūkiniai pastatai jau restauruoti.






Jaukios pavėsingos parko alėjos...








Šalia rūmų – ledų kioskelis, pavėsyje pastatyti keli staliukai. Prisėdu ir pasimėgauju. Telefonas rodo, kad jau nuėjau 20 tūkstančių žingsnių.


Pasivaikštau šalia rūmų. Čia tradiciškai – vestuvių fotosesijos.


Išvaikštinėju įvairius dvaro kampelius.
















Nulipu žemyn laiptukais ir pasivaikštau ežero pakrante. Visur pilna poilsiautojų. Gailiuosi, kad nepasiėmiau maudymosi kostiumėlio ir rankšluosčio – mielai būčiau pūkštelėjusi į gaivinantį ežero glėbį...






Grįžtu atgal prie rūmų





Turizmo informacijos centre buvau gavusi skrajutę su Trakų autobuso, važiuojančio savaitgaliais iki Užutrakio, grafiku. Kadangi tikrai karšta, atgal į Trakus grįžtu autobusu. Išlipu prie pilies ir kavinėja pasimėgauju kava.


Vėliau užvalgau salotų kitoje kavinėje. Jua vėlyva popietė, laikas judėti link geležinkelio stoties. Šį kartą einu keliuku palei ežerą.


Trakų piliakalnis. Kažkada į jį buvau užlipusi.


Einu neskubėdama ir mėgaujuosi vaizdais...













Traukiniu grįžtu į Vilnių. Buvo smagi diena.