Kažkada pažįstama keliautoja-bendramintė pasiūlė - jeigu norėčiau pasibūti Palangoje ne sezono metu, galiu apsistoti jų bute. Nors ir toliau nuo J.Basanavičiaus gatvės ir jūros, bet.... Pernai rudenį nutariau pasinaudoti pasiūlymu ir praleisti kelias rudens atostogų dienas Palangoje. Kadangi mėgstu daug ir visaip planuoti, tai šalia Palangos prisiplanavau dar visokių atrakcijų - bet apie tai papasakosiu vėliau. O dabar kviečiu į rudenėjančią Palangą, kurioje labai smagiai praleidau kelias ramias, bet kartu intensyvias pasibastymais dienas. P.S. Palangon važiavau autobusu...
Kad ir kaip būtų linksniuojama J.Basanavičiaus gatvė, būtent ja pirmiausia patraukiu link jūros - rugsėjo antroje pusėje oras vis dar šiltas, nors jau jaučiasi rudens alsavimas
Pirmas žvilgsnis į Baltijos jūrą po penkių metų pertraukos.... Nors meluoju, dar prieš metus vaikščiojau palei giliai rudenišką Baltiją Taline.... Bet Lietuvoje ji kažkokia kitokia...
Paukštukai
Jūra šiandien dar rami
Netgi šiek tiek pabraidžioju - vanduo geliantis, bet ko norėti, rugsėjo pabaiga...
Kur tas takelis mane nuves?
O nuveda į Palangos Botanikos parką, kuris tikrai labai gražiai sutvarkytas. Žmonių vienetai, todėl labai smagiai pasivaikštau medituodama...
Čia Lietuva, čia lietūs lyja....
Užkopiu į Birutės kalną - čia degė amžinoji ugnis senovės lietuvių dievams, čia gyveno vaidilutės, čia užsimezgė kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės meilė... Viršuje - koplyčia, kaip bebūtų keista...
Kunigaikštienė Birutė
Čia pat šalia Palangos Lurdas
Toliau žingsniuoju link Tiškevičių rūmų - Gintaro muziejaus. Muziejuje esu buvusi, tai neinu vidun, o pasivaikštau aplink, apžiūriu gėlynus, pasigrožiu laiminančio Kristaus skulptūra
Pasivaikštau po parką, pasilabinu su "paprašaikomis"
Senoji Palangos architektūra
Nušniokštus rudeninei liūčiai, einu palinkėt labanaktis jūrai. O ji tokia vat tokia romantiška....
Naktį vėl nušniokščia ne viena rudeninė liūtis.... Ryte nutariu nuvažiuoti į Šventąją, kur prabėgo daug puikių mano vaikystės vasarų. Bet... ten jau žiema, deja.... Tai grįžtu vėl Palangon, kur vis dar ruduo...
Kaip supratau iš užrašų, čia piliakalnis
Čia kažkada buvo "Anapilio" muzikos klubas, čia buvodavo a.a. Vytautas Kernagis ir kiti bardai... O dabar... nykuma, deja....
Vėl prasuku pro parko kampą - randu paminklą Holokausto aukoms
Išėjusi iš parko, sėdu ant suoliuko ir mąstau, ką man dar nuveikti, kur nueiti. Prisimenu, kad Palangos plane buvau mačiusi Naglių kalną ir senąsias žydų kapines. Valio, man ten, aišku, reikia... Pakeliui praeinu J.Šliūpo namą-muziejų - gaila, buvo pirmadienis. ir muziejus nedirbo
Šitoj, deja, jau nebeveikiančioj vasaros skaitykloj kažkada praleidau ne vieną valandą prie įdomių knygų..
Šalia skaityklos - šiek tiek istorijos
Dviračių ir pėsčiųjų takas, kuriuo galima pasiekti ne tik Naglių kalną, bet ir Šventąją
Pakeliui
Laiptukai į Naglių kalną. Naglių kalnas - tai iš esmės smėlio kopa. supustyta ant buvusios senovėje Litorinos jūros terasos. Ant šio kalno kažkada buvęs alkas, senovės lietuvių šventvietė.
Nuo Naglių kalno
Po tas kalvas aukštyn žemyn kairėn dešinėn vaikščiojau gal valandą, ieškodama senųjų žydų kapinių... Nuorodų jokių... Galiausiai radau... Tikrai mistinė vieta vidury miškų...
Grįžtu prie jūros... Kai nėra poilsiautojų...
Nuo jūros einu kita Rąžės upeliuko puse
Paskutinis mano vakaras Palangoje - tas vėjas niekadėjas blaškosi, bet viduje jaučiu tik ramybę. Puikus ruduo pajūryje..
Kad ir kaip būtų linksniuojama J.Basanavičiaus gatvė, būtent ja pirmiausia patraukiu link jūros - rugsėjo antroje pusėje oras vis dar šiltas, nors jau jaučiasi rudens alsavimas
Pirmas žvilgsnis į Baltijos jūrą po penkių metų pertraukos.... Nors meluoju, dar prieš metus vaikščiojau palei giliai rudenišką Baltiją Taline.... Bet Lietuvoje ji kažkokia kitokia...
Paukštukai
Jūra šiandien dar rami
Netgi šiek tiek pabraidžioju - vanduo geliantis, bet ko norėti, rugsėjo pabaiga...
Kur tas takelis mane nuves?
O nuveda į Palangos Botanikos parką, kuris tikrai labai gražiai sutvarkytas. Žmonių vienetai, todėl labai smagiai pasivaikštau medituodama...
Čia Lietuva, čia lietūs lyja....
Užkopiu į Birutės kalną - čia degė amžinoji ugnis senovės lietuvių dievams, čia gyveno vaidilutės, čia užsimezgė kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės meilė... Viršuje - koplyčia, kaip bebūtų keista...
Kunigaikštienė Birutė
Čia pat šalia Palangos Lurdas
Toliau žingsniuoju link Tiškevičių rūmų - Gintaro muziejaus. Muziejuje esu buvusi, tai neinu vidun, o pasivaikštau aplink, apžiūriu gėlynus, pasigrožiu laiminančio Kristaus skulptūra
Pasivaikštau po parką, pasilabinu su "paprašaikomis"
Senoji Palangos architektūra
Nušniokštus rudeninei liūčiai, einu palinkėt labanaktis jūrai. O ji tokia vat tokia romantiška....
Naktį vėl nušniokščia ne viena rudeninė liūtis.... Ryte nutariu nuvažiuoti į Šventąją, kur prabėgo daug puikių mano vaikystės vasarų. Bet... ten jau žiema, deja.... Tai grįžtu vėl Palangon, kur vis dar ruduo...
Kaip supratau iš užrašų, čia piliakalnis
Čia kažkada buvo "Anapilio" muzikos klubas, čia buvodavo a.a. Vytautas Kernagis ir kiti bardai... O dabar... nykuma, deja....
Vėl prasuku pro parko kampą - randu paminklą Holokausto aukoms
Išėjusi iš parko, sėdu ant suoliuko ir mąstau, ką man dar nuveikti, kur nueiti. Prisimenu, kad Palangos plane buvau mačiusi Naglių kalną ir senąsias žydų kapines. Valio, man ten, aišku, reikia... Pakeliui praeinu J.Šliūpo namą-muziejų - gaila, buvo pirmadienis. ir muziejus nedirbo
Šitoj, deja, jau nebeveikiančioj vasaros skaitykloj kažkada praleidau ne vieną valandą prie įdomių knygų..
Šalia skaityklos - šiek tiek istorijos
Dviračių ir pėsčiųjų takas, kuriuo galima pasiekti ne tik Naglių kalną, bet ir Šventąją
Pakeliui
Laiptukai į Naglių kalną. Naglių kalnas - tai iš esmės smėlio kopa. supustyta ant buvusios senovėje Litorinos jūros terasos. Ant šio kalno kažkada buvęs alkas, senovės lietuvių šventvietė.
Nuo Naglių kalno
Po tas kalvas aukštyn žemyn kairėn dešinėn vaikščiojau gal valandą, ieškodama senųjų žydų kapinių... Nuorodų jokių... Galiausiai radau... Tikrai mistinė vieta vidury miškų...
Grįžtu prie jūros... Kai nėra poilsiautojų...
Nuo jūros einu kita Rąžės upeliuko puse
Paskutinis mano vakaras Palangoje - tas vėjas niekadėjas blaškosi, bet viduje jaučiu tik ramybę. Puikus ruduo pajūryje..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą