Mano Lietuva: Po Pavilnių regioninį parką. Pirmoji dalis

Savo pasakojime apie Ribiškių pažintinį taką užsiminiau, kad jis priklauso Pavilnių regioniniam parkui. Pastarųjų atostogų metu tikrai nemažai pasibasčiau po šį parką, ateityje planuoju dar pasibastyti, nes tikrai kol kas ne viską apžiūrėjau. Šiame pasakojime pasidalinsiu savo įspūdžiais apie Rokantiškių piliavietę, Strielčiukų žygtakį, Naujosios Vilnios pilkapyną.
Žodis Rokantiškės man visą laiką siejosi su Rokantiškių kapinėmis, esančiomis netoli Antakalnio ir Sapieginės. Smagios labai ten kalvos. Prieš kurį laiką, važiuodama S.Batoro gatve link Naujosios Vilnios, dešinėje kelio pusėje pamačiau lankomo objekto ženklą "Rokantiškių piliavietė". Man pasidarė įdomu, kas ir kaip ten. Internete radau nemažai naudingos informacijos ir nutariau šią piliavietę aplankyti. Vilniečiams labai patogu ją pasiekti, nes nuo stoties važiuoja miesto autobusas į Naująją Vilnią. Išlipus "Lelijų" stotelėje, reikia grįžti šiek tiek atgal. Taigi, Rokantiškių piliavietė

Rokantiškių piliavietė dar vadinama Pilies kalnu. Ant kalno stovėjusi pilis, kuri, kaip spėjama, buvusi viena seniausių Lietuvoje, ją dvyliktame amžiuje pastatė kunigaikštis Alšis. Vėliau pilį valdė didikai Goštautai, paskutinysis LDK valdovas Žygimantas Augustas, didikai Pacai. Septynioliktame amžiuje pilis sunyko. Archeologinių kasinėjimų metu rasta pilies pamatų likučių. Šiuo metu piliavietė sutvarkyta, įrengti takai, apžvalgos aikštelės. Taigi, einu link piliavietės

Pasiklysti būtų sudėtinga

Pagaliau pavasariškai saulėta diena - man labai gražu aplink

Į viršų lengviau ne laiptukais, o kalniuku...

Lipdama atsisuku žemyn - irgi labai gražu

Jau viršuje

Į apžvalgos aikštelę veda po žiemos tokie jau gana pavargę laiptai, bet aš drąsi, užlipu

Apžvalgos aikštelėje išsamus informacinis stendas, kurį atidžiai perskaitau

O tada gėriuosi vaizdais...

Palipu šiek tiek žemyn

Apsidairau...

Ir einu Strielčiukų pažintiniu taku arba kaip regioninio parko šeimininkai vadina - žygtakiu. Šis takas, kaip ir mano minėtas Ribiškių, atidarytas tik pernai rudenį. Galima rinktis trumpesnį - 2,5 km - taką arba ilgesnį - 3,5 km - taką

Aš, aišku, renkuosi ilgesnį ir labai smagiai pasivaikštau pavasariniame miške

Perskaitau informaciją stende

Ir toliau bastausi po mišką

Kaip ir visur Vilniaus apylinkėse - keliukai veda aukštyn-žemyn

Prieinu pievą, palydžiu traukinį

Visiškai nesunkūs tie trys su puse kilometro. Manau, kad bet kam, net ir vaikams, įveikiama...

Nuo tos pačios "Lelijų" stotelės pavažiuoju miesto autobusu vieną tarpstotę iki "Stepono Batoro" stotelės ir einu Užtvankos gatve iki.... Vilnelės užtvankos

Šalia - buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas. Įkurtas prieš beveik du šimtus metų buvusiame dvare. Tai seniausias popieriaus fabrikas Lietuvoje. Deja, ilgainiui jį nurungė Verkių popieriaus fabrikas. Šiuo metu fabriko pastatai apleisti ir nykstantys. Greičiausiai, netgi privati valda, nes arčiau prieiti man niekaip nepavyksta...

Einu toliau palei užtvanką - kartais atrodo, kad čia ne Vilnelė, o koks nors ežeras... Bet tikrai graži vieta

Ir netgi galbūt koks ežeras kalnuose...

Kelias vat toks

Prieinu pačią užtvanką, kuri išlikusi nuo 1823 metų. Šiuo metu už ES pinigus rekonstruota

Pasidairau aplink - vis apima jausmas, kad tikrai ne Vilniuje esu...

Prieinu taką į Naujosios Vilnios pilkapyną. Jis minimas maždaug nuo 7-8 amžiaus - įvairių archeologinių kasinėjimų metu rasta nemažai tą patvirtinančių istorinių reliktų. Prieš du metus pilkapynas sutvarkytas, jame įrengtas savotiškas lauko akmenų su senoviniais įrėžiais (runomis), rastų įvairiose Lietuvos vietose, muziejus. Labai smagiai ten pasivaikštau...