2017 m. birželio 25 d., sekmadienis

Pasivaikščiojimai po Vinių. Septinta dalis

Šeštojoje pasivaikščiojimų po Vilnių dalyje kviečiau pasivaikščioti po Antakalnį. Pratęskime šį pasivaikščiojimą. Jeigu jūsų paklaustų, kuo garsus Antakalnis, ką atsakytumėte? Manau, dažnas pirmiausia paminėtų gražuolę Šv.Petro ir Povilo bažnyčią









Oficialus šio baroko perlo pavadinimas - Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Kažkada šioje vietoje stovėjusi pagonių meilės deivės Mildos šventykla. Dabartinę bažnyčią septynioliktame amžiuje pastatė didikas Mykolas Kazimieras Pacas. Ši bažnyčia - viena iš nedaugelio Vilniuje, kuri nebuvo uždaryta sovietiniais metais. Užsukime į bažnyčios vidų ir ramiai pasigėrėkime








Įdomu ir pasivaikščioti po šventorių, pasidairyti, pamatyti įvairias detales










Vaikštant šalia bažnyčios, labai netikėtai galima aptikti įdomią pagonybės ir krikščionybės sintezę. Galbūt šios vietos sumanytojai ir patys apie tai nepagalvojo. Bet... šventas lietuviams medis ąžuolas ir šventojo Popiežiaus Jono Pauliaus II atminties kampelis... Jauki ir šiek tiek mistinė vieta...





Pasivaikščioję, pasigrožėję, pameditavę ar kitaip ramiai pamąstę, eikime toliau. Tik... dar stabtelkime šalia bažnyčios ir pažvelkime žemyn...





Kas tai? Ogi iš prieškario laikų išlikęs kanalizacijos liukas su lenkišku užrašu "Magistrat m. Wilna" ("Vilniaus miesto magistratas"). Kitas toks išlikęs prie Vilniaus jėzuitų gimnazijos Augustijonų gatvėje.
Toliau keliaukime Antakalnio gatve. Visai priešais bažnyčią įsikūrusi Didžiosios Britanijos ambasada





Apie šį pastatą neradau praktiškai jokios informacijos. Tik kažkada čia buvęs generolo Kukelio namas. O devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia buvo įsikūręs labai jaukus rašytojų muziejus. Jame esu lankiusis, būdama dar paauglė






Eidami toliau, kitoje gatvės pusėje matysime bažnyčią supančią sieną su gana keistais įdubimais - lyg kažkada būtų buvęs langas ir durys. Ir iš tiesų, taip buvo. Po karo čia buvusi žibalo parduotuvė





Na, o toliau mus pasitinka gražuoliai Vileišių rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūręs Literatūros ir tautosakos institutas






Istorizmo stiliaus rūmų ansamblį 1904-1906 metais pastatė inžinierius Petras Vileišis. Tai vieni pirmųjų pastatų Lietuvoje, kurių statyboje panaudotos tuo metu labai retos statybinės medžiagos - betonas, cementas, gelžbetonio perdangos. Pamatams akmenys atgabenti iš Suomijos, o kokliai krosnims - iš Olandijos. Rūmuose buvo įvesta elektra, vandentiekis ir kanalizacija. Vileišių šeima čia gyveno iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.
Pasivaikščiokime aplink ir pasidairykime...









Vileišių rūmų viename iš pastatų (esančiame prie gatvės) buvo įsikūrę nemažai lietuvybę puoselėjusių įstaigų - "Vilniaus žinių" redakcija, spaustuvė, knygrišykla, Lietuvių mokslo draugija, "Ryto" švietimo draugija.. Daug žmonių ir istorijų mena šie rūmai...





Iškart už Vileišių rūmų prieisime visai neišvaizdų ankstyvojo sovietmečio laikų namą...





... turintį savą istoriją. Tai buvo pirmasis namas, pastatytas specialiai rašytojams



Eidami tolyn, pasisveikinkime su romantišku medinuku


Visai šalia, tik sklypo gilumoje, pasislėpęs nuo gatvės triukšmo ir praeivių, dar vienas romantiškas medinukas...




... su sava istorija. Tai buvęs Antakalnio dvaras. Aštuonioliktame amžiuje ši teritorija dar priklausė vienuolynui, bet pačioje amžiaus pabaigoje vyskupas Dovydas Pilchovskis čia pasistatė vasaros rezidenciją su parku. Devynioliktame amžiuje čia veikė visame to meto Vilniuje garsi Tivoli smuklė. Vėliau dvaras priklausė karininkui B.Lastovskiui, dar vėliau - inžinieriui S.Blaževičiui. Šiuo metu čia tiesiog gyvena antakalniečiai



Dar šiek tiek paėję Antakalnio gatve ir perėję į kitą gatvės pusę, prieisime puošnius vartus





Tai dar viena vieta, kuria garsėja Antakalnis - Sapiegų rūmai ir parkas šalia jų. Neskubėdami pasivaikščiokime parku link rūmų











Parymokime prie paminklo Černobylio katastrofos aukoms...

... ir prie medelio, skirto tragiškai žuvusiam Lenkijos prezidentui





Ir žingsniuokime link Sapiegų rūmų







Rūmus septyniolikto amžiaus antrojoje pusėje pastatė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Po jo mirties rūmus paveldėjo jauniausias sūnus Lietuvos didysis maršalka Aleksandras Povilas Sapiega, vėliau - kiti Sapiegų palikuonys. 1808 metais rūmus nupirko Rusijos carinė valdžia ir įrengė čia karo ligoninę. Ligoninei priklausė ir įvairūs ūkiniais pastatai, išsimėtę parke. Ligoninė čia buvo ir po Pirmojo pasaulinio karo iki 1940 metų, ir Antrojo pasaulinio karo metais. Po karo iki pat Nepriklausomybės atkūrimo rūmų komplekse veikė Vilniaus pėstininkų karo mokykla. Atkūrus nepriklausomybę, čia vėl veikė ligoninė. Ir tik 2012 metais pradėti rūmų restauravimo darbai. Ūkiniuose pastatuose ligoninė veikė dar ilgiau. Šiuo metu rūmai toliau po truputį restauruojami, o parke bei ūkiniuose pastatuose įsikūrė Sapiegų Tech parkas, vyksta įvairūs antakalniečių susibuvimai, renginiai, kūrybinės dirbtuvės. Po rūmų ir parko kompleksą nuolat organizuojamos tiek mokamos, tiek nemokamos ekskursijos. Tikrai rekomenduoju jose dalyvauti - sužinosite daug įdomių dalykų.
Sapiegų rūmuose esu buvusi ir su ekskursija, ir viena savarankiškai išlandžiojusi visokius užkaborius. Kviečiu pasivaikščioti kartu














Restauratorių atidengtos detalės ir freskos







Dar šiek tiek pasivaikščiokime









Pro šiuos langus rūmų gyventojai ilgesingai žvelgdavo į parką





Apeikime ir aplink rūmus. Buvęs vandens bokštas...





... ir rūmų išorės kampeliai








Apžiūrėję rūmus, pro vartus eikime dar pasivaikščioti po parką









Čia auga seniausia Vilniaus liepa, kuriai jau daugiau nei du šimtai metų







Restauruoti buvę ūkiniai pastatai









Pasisveikinkime su geležiniu Vilniaus simboliu





Šitie dar laukia restauratorių dėmesio




Parko takeliais keliaukime link Sapiegų rūmų ansambliui priklausančios Išganytojo bažnyčios





Kažkada bažnyčios vietoje stovėjusi pagonių šventykla. Pačioje septyniolikto amžiaus pabaigoje bažnyčios fundatorius Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega čia įkurdino vienuolius trinitorius. Po 1863 metų sukilimo caro valdžia vienuolyną uždarė, o bažnyčią pavertė Šv.Mykolo Arkangelo cerkve. Tarpukaryje bažnyčia ir vienuolynas buvo pritaikyti ligoninės reikmėms. Sovietmečiu bažnyčioje įkurtas karinis sandėlis. Šiuo metu čia gyvena Šv.Jono kongregacijos broliai ir seserys, o visas ansamblis vadinamas Švento Jono Teologo vardu. Bažnyčia atvira visiems... Pasivaikščiokime šiek tiek aplink












Nuo bažnyčios ir vienuolyno eidami link Antakalnio gatvės, neprabėkime senojo Antakalnio gimnazijos pastato





Mokykla čia pastatyta dar 1930 metais, apie tai liudija ir ant pastato esanti detalė





Toliau eiti Antakalnio gatve nėra taip labai įdomu, todėl pirmai progai pasitaikius, sukime į lygiagrečiai einančią V.Grybo gatvę. Bent jau man ji daug jaukesnė. Tuo labiau, kad šiek tiek paėję tolyn nuo centro, prieisime...




2000 metais šventąja paskelbta sesuo Faustina Kovalska 1933-1936 metais gyveno Vilniuje, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose. Čia ji ne kartą patyrė mistinius regėjimus, pagal kuriuos, jai pačiai nuolat prižiūrint, vilnietis dailininkas Eugenijus Kazimirovskis 1934 metais nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Namelį galima aplankyti kasdien nuo 10 iki 17 valandos nemokamai. Taigi, aplankykime...







Viešpaties Jėzaus apsireiškimo vieta





Užsukime į vidų, apžiūrėkime kuklų interjerą ir nedidelę senų nuotraukų parodėlę. Namelio prižiūrėtoja mielai viską papasakos ir atsakys į visus klausimus.


Namelyje išlikęs ir tikinčiųjų pamėgtas Dievo Gailestingumo vainikėlis, kurį apsireiškęs Jėzus seseriai Faustinai padiktavęs 1935 metais





Išeidami dar kartą atsisukime į namelį ir trumpai parymokime...





... nes mūsų dar laukia tolimesni pasivaikščiojimai. Galime šiek tiek grįžti ir Šilo gatve nueiti pasivaikščioti po Sapieginės kalvas. Apie tai jau esu rašiusi http://manokelionespolietuva.blogspot.lt/2016/05/po-pavilniu-regionini-parka-trecioji.html  O dabar kviečiu šiek tiek patyrinėti dar neatrastus Antakalnio kampelius.
Ar jūs žinote, kodėl viena iš Antakalnio gatvių pavadinta Tramvajų?





Todėl, kad čia devyniolikto amžiaus pabaigoje buvo įkurtas arklinio tramvajaus arba taip vadinamos "konkės" parkas. 1893 metais Vilniuje baigtos tiesti dešimties kilometrų ilgio arklinio tramvajaus linijos. Tramvajus turėjo tris maršrutus - "Žaliasis tiltas - geležinkelio stotis"; "Užupio tiltas - Lukiškių aikštė" ir "Katedros aikštė - Antakalnis". O Tramvajų gatvėje buvo arklių poilsio vieta. Išlikęs senas grindinys gyvenamojo namo kieme dar mena tuos laikus...




Antakalnyje, Smėlio gatvėje, tarp pokarinių daugiaukščių galima aptikti vienaaukščius namelius




Ne, tai ne buvę sandėliai, paversti gyvenamaisiais namais. Tai buvusi Antakalnio darbininkų kolonija. Šis gyvenamasis kvartalas buvo skirtas Turniškių hidroelektrinę stačiusiems darbininkams. Kolonijos namai pradėti statyti 1940 metų lapkričio mėnesį, tačiau sutrukdė prasidėjęs karas. Pokariu kolonijos vienaaukščiai namai pradėti griauti, vietoje jų pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai. Šiandien išliko tik 11 namų, kurie pakeitė savo autentišką išvaizdą.Tačiau tai vis tiek įdomi Vilniaus istorijos akimirka...







Štai tokį Antakalnį norėjau jums parodyti. Aišku, čia yra dar daug kitų vietų su savo istorijomis. Antakalnyje yra senosios Saulės kapinės ir garsiosios Antakalnio kapinės. Bet tai jau kitas pasivaikščiojimas ir kitas pasakojimas...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą