Kviečiu prisiminti vasarą ir dar šiek tiek pasivaikščioti po Trakų apylinkes. Pirmiausia aplankykime gražųjį Užutrakį, įsikūrusį kitoje Galvės ežero pusėje. Aišku, patogiausia ten nuvažiuoti automobiliu. Be to, vasaros sezonu kelis kartus per dieną ten nuveža simpatiškas traukinukas.
Čia rasite šiek tiek informacijos apie šių metų traukinuką http://www.trakai-visit.lt/lt/naujienos/article/7928-jau-si-savaitgali-prasideda-bandomasis-traku-apzvalginio-traukinuko-vaziavimas
Tačiau man įdomiau bastytis, todėl iki Užutrakio einu pėsčiomis, palei Galvės ežerą vingiuojančiu keliu. Nuo Trakų centro Užutrakis nutolęs maždaug šešis kilometrus.
Pasak informacijos Internete, pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, kuriame dabar įsikūrusi Užutrakio dvaro sodyba, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo keturiolikto amžiaus. Tuomet jis vadintas „Algirdo sala" ir priklausė totorių didikams, vėliau pakeitė daugybę savininkų, kol devynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Po pastarojo mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Juozapas, drauge su žmona čia įkūręs šiandien žinomą Užutrakio dvaro sodybą. Istoristiniai, turintys neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų rūmai pastatyti pačioje dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Aplink rūmus sukurtas parkas, kurį suprojektavo žymusis Eduardas Andrė.
Bet daugiau nesigilinkime į istorinius faktus, o keliaukime į Užutrakį. Iš pradžių kelias veda medžiais apaugusia Galvės ežero pakrante
Eidama gėriuosi medžių proskynose mėlynuojančiu Galvės ežeru
Gana greit prieinu pirmąją nuorodą
Kelias po truputį keičia savo veidą
Prieinu dar vieną nuorodą - jau visai netoli
Šalia vilnija ir kvepia grikiai
Paskutinis kilometras driekiasi štai tokiu keliu. Juo eiti nėra patogu, nes kelias siauras, be to, juo nuolat į abi puses zuja mašinos, todėl vis tenka pasitraukti į šalikelę, kurios arba beveik nėra, arba užstatyta mašinomis. Norėtųsi ir čia normalaus pėsčiųjų bei dviračių tako. Bet yra kaip yra
Ir pagaliau Užutrakis
Čia galima ilgai vaikštinėti parko takeliais, gėrintis išpuoselėtais gėlynais ir begale įvairiausių skulptūrų. Čia visada daug žmonių su vaikais, užsieniečių, vestuvininkų. Taigi, tiesiog pasivaikščiokime
Pagrindiniai dvaro rūmai
Čia kažkada veikė dvaro virtuvė. Šiuo metu taip pat viskas susiję su maistu - veikia kavinė ar restoranas
Toliau ramiai vaikštinėju po parką
Vestuvininkų mėgstama vieta
Būtent iš čia Užutrakis sveikina Trakų salos pilį
Paskutinis žvilgsnis į jaukų parko kampelį...
... ir keliaukime atgal link Trakų. Tačiau į juos dar negrįžkime, o sukime link unikalios Trakų apylinkių vietos...
Taip, tai dar vienas traukos kampelis - Angelų kalva. Pasak informacijos Internete, niekam nežinomai Užugirių kaimo bendruomenei kilo mintis ant kalvos įkurdinti dešimt angelų, taip paminint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Kiekvienam šimtmečiui buvo skirta po angelą. Pinigų tam, aišku, niekas neskyrė, tačiau iniciatyvą parėmė Lietuvos žmonės. Kalva palaipsniui tapo angelų namais, čia savo didesnius ir mažesnius angelus statė tiek eiliniai žmonės, tiek organizacijos, tikėdamiesi angelų pagalbos ir užtarimo. Angelų kalvoje savo angelą gali pastatyti kiekvienas
Čia tiesiog gera pasivaikščioti, pamąstyti, pamedituoti, pabūti su savimi. Kalvoje tvyro nenusakomai jauki aura, bent jau man primenanti Kryžių kalne tvyrančiąją. Todėl tiesiog paklajokime tarp angelų ir angeliukų
Sako, kad Angelų kalvoje pildosi norai. Tam reikia tiesiog sustoti prie pasirinkto angelo ir paprašyti jo pagalbos. Tiesa, negalima nurodyti konkretaus laiko, kada tas noras išsipildytų. Tiesiog paprašyti ir patikėti. Tą ir padarau, dar pakabindama savo geltonąjį angeliuką...
Dar šiek tiek pabūkime čia...
... vis tik laikas atsisveikinti ir keliauti toliau
Tikrai nuostabi vieta, kurią patariu būtinai aplankyti. Šalia Angelų kalvos dar galima vėl pasimėgauti Galvės ežero vaizdais...
... ir grįžti į Trakus...
Grįžusi į Trakus, dar nesuku stoties link, bet neskubėdama einu palei Bernardinų ežerą...
... ir lipu į Trakų piliakalnį
Informacijos apie šį piliakalnį nėra daug. Jis datuojamas 14 amžiaus pabaiga - 15 amžiaus pradžia. Piliakalnis stūkso šalia pusiasalio pilies, todėl galima manyti, jog pirmoji medinė pusiasalio pilis stovėjusi būtent ant piliakalnio. Užlipus vaizdai nėra labai įspūdingi, tačiau aplankyti šį retai lankomą Lietuvos istorijos kampelį verta
Nulipusi toliau einu palei ežerą. Atsisveikinu su pusiasalio pilimi...
... ir einu link stoties...
Mano vasaros pasibastymai po Trakus ir apylinkes baigėsi. Bet jūsų gali tik prasidėti. To ir linkiu.
Čia rasite šiek tiek informacijos apie šių metų traukinuką http://www.trakai-visit.lt/lt/naujienos/article/7928-jau-si-savaitgali-prasideda-bandomasis-traku-apzvalginio-traukinuko-vaziavimas
Tačiau man įdomiau bastytis, todėl iki Užutrakio einu pėsčiomis, palei Galvės ežerą vingiuojančiu keliu. Nuo Trakų centro Užutrakis nutolęs maždaug šešis kilometrus.
Pasak informacijos Internete, pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, kuriame dabar įsikūrusi Užutrakio dvaro sodyba, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo keturiolikto amžiaus. Tuomet jis vadintas „Algirdo sala" ir priklausė totorių didikams, vėliau pakeitė daugybę savininkų, kol devynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Po pastarojo mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Juozapas, drauge su žmona čia įkūręs šiandien žinomą Užutrakio dvaro sodybą. Istoristiniai, turintys neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų rūmai pastatyti pačioje dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Aplink rūmus sukurtas parkas, kurį suprojektavo žymusis Eduardas Andrė.
Bet daugiau nesigilinkime į istorinius faktus, o keliaukime į Užutrakį. Iš pradžių kelias veda medžiais apaugusia Galvės ežero pakrante
Eidama gėriuosi medžių proskynose mėlynuojančiu Galvės ežeru
Gana greit prieinu pirmąją nuorodą
Kelias po truputį keičia savo veidą
Prieinu dar vieną nuorodą - jau visai netoli
Šalia vilnija ir kvepia grikiai
Paskutinis kilometras driekiasi štai tokiu keliu. Juo eiti nėra patogu, nes kelias siauras, be to, juo nuolat į abi puses zuja mašinos, todėl vis tenka pasitraukti į šalikelę, kurios arba beveik nėra, arba užstatyta mašinomis. Norėtųsi ir čia normalaus pėsčiųjų bei dviračių tako. Bet yra kaip yra
Ir pagaliau Užutrakis
Čia galima ilgai vaikštinėti parko takeliais, gėrintis išpuoselėtais gėlynais ir begale įvairiausių skulptūrų. Čia visada daug žmonių su vaikais, užsieniečių, vestuvininkų. Taigi, tiesiog pasivaikščiokime
Pagrindiniai dvaro rūmai
Čia kažkada veikė dvaro virtuvė. Šiuo metu taip pat viskas susiję su maistu - veikia kavinė ar restoranas
Toliau ramiai vaikštinėju po parką
Vestuvininkų mėgstama vieta
Būtent iš čia Užutrakis sveikina Trakų salos pilį
Paskutinis žvilgsnis į jaukų parko kampelį...
... ir keliaukime atgal link Trakų. Tačiau į juos dar negrįžkime, o sukime link unikalios Trakų apylinkių vietos...
Taip, tai dar vienas traukos kampelis - Angelų kalva. Pasak informacijos Internete, niekam nežinomai Užugirių kaimo bendruomenei kilo mintis ant kalvos įkurdinti dešimt angelų, taip paminint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Kiekvienam šimtmečiui buvo skirta po angelą. Pinigų tam, aišku, niekas neskyrė, tačiau iniciatyvą parėmė Lietuvos žmonės. Kalva palaipsniui tapo angelų namais, čia savo didesnius ir mažesnius angelus statė tiek eiliniai žmonės, tiek organizacijos, tikėdamiesi angelų pagalbos ir užtarimo. Angelų kalvoje savo angelą gali pastatyti kiekvienas
Čia tiesiog gera pasivaikščioti, pamąstyti, pamedituoti, pabūti su savimi. Kalvoje tvyro nenusakomai jauki aura, bent jau man primenanti Kryžių kalne tvyrančiąją. Todėl tiesiog paklajokime tarp angelų ir angeliukų
Sako, kad Angelų kalvoje pildosi norai. Tam reikia tiesiog sustoti prie pasirinkto angelo ir paprašyti jo pagalbos. Tiesa, negalima nurodyti konkretaus laiko, kada tas noras išsipildytų. Tiesiog paprašyti ir patikėti. Tą ir padarau, dar pakabindama savo geltonąjį angeliuką...
Dar šiek tiek pabūkime čia...
... vis tik laikas atsisveikinti ir keliauti toliau
Tikrai nuostabi vieta, kurią patariu būtinai aplankyti. Šalia Angelų kalvos dar galima vėl pasimėgauti Galvės ežero vaizdais...
... ir grįžti į Trakus...
Grįžusi į Trakus, dar nesuku stoties link, bet neskubėdama einu palei Bernardinų ežerą...
... ir lipu į Trakų piliakalnį
Informacijos apie šį piliakalnį nėra daug. Jis datuojamas 14 amžiaus pabaiga - 15 amžiaus pradžia. Piliakalnis stūkso šalia pusiasalio pilies, todėl galima manyti, jog pirmoji medinė pusiasalio pilis stovėjusi būtent ant piliakalnio. Užlipus vaizdai nėra labai įspūdingi, tačiau aplankyti šį retai lankomą Lietuvos istorijos kampelį verta
Nulipusi toliau einu palei ežerą. Atsisveikinu su pusiasalio pilimi...
... ir einu link stoties...
Mano vasaros pasibastymai po Trakus ir apylinkes baigėsi. Bet jūsų gali tik prasidėti. To ir linkiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą