Šią vasarą labai nemažai basčiausi po savo gimtąjį Vilnių. Bastydamasi vis atrasdavau įdomių praeities reliktų, susijusių su įvairiomis Vilniuje gyvenusiomis ir gyvenančiomis tautomis bei kultūromis. Todėl sugalvojau, kad būtų verta tų tautų bei kultūrų pėdsakais pasekti. Pirmiausia nutariau pasibastyti po žydiškąjį Vilnių. Vis tik nuo senų laikų Vilnius vadintas lietuviškąja Jeruzale.
Po žydiškąjį Vilnių basčiausi ne vieną dieną. Reliktų sąrašą susidariau, remdamasi informacija Internete, o taip pat dviem puikiomis knygomis - Dariaus Pocevičiaus "Šimtas istorinių Vilniaus reliktų" bei G.Agranovskio ir I.Guzenberg "Vilnius: lietuviškosios Jeruzalės pėdsakais". Pastaroji knyga išleista rusų kalba, tačiau ji - puikus žydiškojo Vilniaus kelrodis. Prisipažinsiu, perskaičiau tik šios knygos epizodus ir aplankiau tik nedaugelį vietų. Nes praktiškai kiekviena Vilniaus senamiesčio ir centro gatvė turi sąsajas su žydų tauta. Knygoje aprašyta kiekvienos gatvės ir kiekvieno namo, turinčio sąsajų su žydų tauta, istorija. Deja, beveik devyniasdešimt procentų sąsajų išlikę tik istoriniuose šaltiniuose - antrasis pasaulinis karas padarė savo negerą darbą... Vis tik besibastydama radau nemažai žydiškojo Vilniaus reliktų, kuriais norėčiau pasidalinti su kitais.
Kadangi gyvenu Aguonų gatvėje - takoskyroje tarp Naujamiesčio ir Senamiesčio - tai pradedu nuo savo gatvės.
Aguonų gatvės 5 name nuo 1920-ųjų buvo įsikūrusi Sofijos Gurevič vadovaujama žydų gimnazija, kurioje dirbo daug to meto Vilniaus žydų šviesuomenės. Pastatas išlikęs daugmaž nepakitęs iki šiol
Pro atviras senas duris įeinu į namo laiptinę
Nors namas kaip ir gyvenamas, tačiau laiptinė apleista. Praeinu skersai namą ir išeinu į kiemą
Už buvusios gimnazijos tuo pačiu adresu Aguonų 5 yra dar vienas nedidelis įdomus pastatas
Tai 1925 metais pastatytas buvęs turtingo kelių namų savininko Churgino kloizas. Nors pradinėse klasėse ne kartą esu praėjusi pro šį namą, trumpindama savo kelią į mokyklą, apie jo istoriją sužinojau tik iš jau minėtos D.Pocevičiaus knygos. Kloizas - privataus asmens įsteigti maldos namai. Tokių maldos namų Vilniuje buvęs ne vienas, yra ir išlikusių, tik nebenaudojamų pagal paskirtį. O šiame kloize 1939 metų rudenį buvo įsikūrusi iš okupuotos teritorijos pasitraukusi Gardino ješiva - judaizmo dvasinė seminarija. Šiuo metu kloize įsikūrusi Afganistano karo veteranų sąjungos būstinė
Toliau leidžiuosi Aguonų gatve žemyn. Sankirtoje su Naugarduko gatve - Žydų muziejaus Tolerancijos centras
Kažkada čia buvusi Vilniaus neturtingų žydų pigios valgyklos draugijos įsteigta maitinimo įstaiga. Sovietiniais metais čia buvo "Pionieriaus" kino teatras
Toliau leidžiuosi žemyn Naugarduko gatve link Pylimo gatvės. Šių gatvių sankirtoje - namas, įdomiai susijęs su žydiškuoju Vilniumi
Kiek pamenu, šiame name įvairiais metais buvę n+n įstaigų, dažniausiai vienaip ar kitaip susijusių su maistu. Ir nekeista, nes dvidešimto amžiaus trečiajame dešimtmetyje čia veikusi užeiga, kurioje rinkdavosi žydų vagių gaujų hierarchai. Vienu žodžiu, žydų mafijos būstinė. Kad šis namas yra paveldas, liudija mažas ženklas
Paveldosaugininkams patarčiau prie tokių ženklų pridėti bent minimalias lenteles su informacija, kodėl tai paveldas, saugomas valstybės... Bet čia tik mano pamąstymai, stovint prie šviesoforo Pylimo gatvėje ir žvelgiant į priešais nueinančią Žemaitijos gatvę
Ši gatvė kažkada vadinosi kitaip...
... ir jos istorija, deja, liūdna... Antrojo pasaulinio karo metais Žemaitijos ir aplinkinėse gatvėse buvo žydų getas...Toje vietoje, kur Žemaitijos gatvė susikerta su Pylimo, buvo geto mūrinė siena... Na, o Žemaitijos gatvė labai įdomi, nes joje gausu žydiškų reliktų. Pirmiausia prieinu namą, esantį Žemaitijos g. 4. Čia buvę žydų kultūros namai, karo metais - geto kalėjimas, o nuo 1910 iki 1943 metų vasaros pabaigos čia veikė viešoji žydų biblioteka, turinti 45 tūkstančius knygų
Šis šiek tiek apleistas pastatas dabar netikėtai įdomus, nes jo languose - nuotraukos, rastos geto griuvėsiuose... Ir nemažai informacijos apie getą...
Kitoje gatvės pusėje - gana apleistas kiemas, kuriame esančioje senoje namo sienoje nuo geto laikų išlikusi Dovydo žvaigždė - laisvės ir dvasinės pergalės prieš mirtį simbolis...
Toliau eidami Žemaitijos gatve, rasime dar keletą įdomių žydiškojo Vilniaus reliktų. Žemaitijos gatvės 7 namo fasade išlikusi sena iškaba jidiš kalba
Čia kažkada veikė Jankelio ir Gidlos Gordonų kolonijinių prekių krautuvėlė, kurioje prekiauta įvairiais prieskoniais, džiovintais vaisiais, kava, cukrumi, arbata, šokoladu.
Gretimame name Žemaitijos g. 9 vėlgi veikė krautuvėle - tik šį kartą žibalo ir druskos, priklausiusi Chajai Link
Bet verta dar užsukti į šio namo kiemą
Name kiemo gale kažkada buvęs košerinės mėsos prekeivio Aharono Pundiko kloizas - išlikęs namo statybos metų užrašas
Toliau einu Žemaitijos gatve, prieinu sankirtą su Dysnos ir Ašmenos gatvėmis. Čia irgi buvo žydų getas - tiesiog pasivaikštau... Karo metais čia buvo įkurtas Didysis getas, skirtas kvalifikuotiems darbininkams. Getas įkurtas septyniose Senamiesčio gatvėse - Rūdninkų, Ligoninės, Žemaitijos, Dysnos, Ašmenos, Mėsinių ir Šiaulių. Šiame gete buvo atsidūrę apie 30 tūkstančių žydų.
Senas grindinys mena geto laikus...
Išeinu į Mėsinių gatvę, kurioje įsikūręs Žydų informacijos centras
Kitoje gatvės pusėje - paminklas geto aukoms
Einu Mėsinių gatve link Ligoninės gatvės ir prieinu mielą paminklą. Tai paminklas žymiam Vilniaus gydytojui Cemachui Šabadui, buvusiam rusų rašytojo, viešėjusio Vilniuje ir čia su gydytoju susipažinusio, knygos herojaus - Daktaro Aiskaudos - prototipu
Toliau einu link Ligoninės gatvės ir pasuku ja
Ligoninės gatvėje buvusi garsi žydų ligoninė. Iš kiemo pusės
Iš Pylimo gatvės pusės - prabangus restoranas...
... naktinis klubas
... ir šiaip visokios įstaigos pirmame aukšte, o butai - antrame...
Kitoje gatvės pusėje - Vilniaus choralinė sinagoga
Kodėl choralinė? Todėl, kad apeigas lydi choro giedojimas. Devyniolikto amžiaus pabaigoje Europoje kilo žydų inteligentijos pasipriešinimo sąjūdis prieš ortodoksus rabinus. Šis sąjūdis propagavo pasaulietinį mokymą ir suartėjimą su krikščionimis. Vilniaus žydų inteligentija taip pat konfrontavo su rabinais, todėl jiems buvo leista pasistatyti savo maldos namus. Ši sinagoga vadinama naująja, pastatyta 1903 metais. Karo metais ji išliko, nes vokiečiai čia buvo įkūrę vaistinę. Ant fasado hebrajų kalba užrašyta Biblijos citata "Manieji Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms"
Iš neparadinės pusės sinagoga atrodo ne taip įdomiai...
Priešais neparadinę sinagogos pusę - kampinis namas Kruopų gatvėje. Čia prieškariu veikė Dirbančių žydų moterų draugijos Vilniaus skyrius, vadovaujamas Anos Rozental. Surinktos lėšos buvo skiriamos žydų vaikų darželių išlaikymui
Toliau einu į Rūdninkų gatvę, kuria ėjo geto siena
Rūdininkų g. 8 - kažkada čia veikė žydų realinė gimnazija...
Lentelės viską pasako... Be žodžių...
Bet kadangi žydų gete pleveno Viltis, tai einu į Arklių gatvę
Čia buvo unikalu...
Išeinu į Aušros Vartų gatvę - o joje irgi žydiško Vilniaus reliktai
Šis namas minimas nuo septyniolikto amžiaus. Daug kartų degęs ir keitęs savininkus, devyniolikto amžiaus pabaigoje perėjo pirklio Chaimo Broidos nuosavybėn. Įdomu tai, kad užrašas yra kirilica... D.Pocevičius savo knygoje pateikia įvairias to versijas. Nesiimu nagrinėti, tiesiog fiksuoju...
Visai šalia - namas su bromu į kiemą, kuriame
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žydai turėjo savo privilegijas, bet taip pat turėjo ir draudimų. Fingelsono memorialinė lentelė, beje, seniausia Vilniaus žydų memorialinė lentelė, datuojama 1903 metais, turi įdomią istoriją. Fingelsono našlė norėjo šalia pastatyti maldos namus, bet pagal to meto įstatymus jie būtų per arti krikščionių cerkvių.... Taip mokykla buvo ir nepastatyta, o apie Fingelsoną, garsėjusį labdara, labai mažai žinoma...
Toliau einu link Vokiečių gatvės... Bet tam bus antroji dalis... Pirmasis, senasis getas... Ten irgi pasibasčiau...
Po žydiškąjį Vilnių basčiausi ne vieną dieną. Reliktų sąrašą susidariau, remdamasi informacija Internete, o taip pat dviem puikiomis knygomis - Dariaus Pocevičiaus "Šimtas istorinių Vilniaus reliktų" bei G.Agranovskio ir I.Guzenberg "Vilnius: lietuviškosios Jeruzalės pėdsakais". Pastaroji knyga išleista rusų kalba, tačiau ji - puikus žydiškojo Vilniaus kelrodis. Prisipažinsiu, perskaičiau tik šios knygos epizodus ir aplankiau tik nedaugelį vietų. Nes praktiškai kiekviena Vilniaus senamiesčio ir centro gatvė turi sąsajas su žydų tauta. Knygoje aprašyta kiekvienos gatvės ir kiekvieno namo, turinčio sąsajų su žydų tauta, istorija. Deja, beveik devyniasdešimt procentų sąsajų išlikę tik istoriniuose šaltiniuose - antrasis pasaulinis karas padarė savo negerą darbą... Vis tik besibastydama radau nemažai žydiškojo Vilniaus reliktų, kuriais norėčiau pasidalinti su kitais.
Kadangi gyvenu Aguonų gatvėje - takoskyroje tarp Naujamiesčio ir Senamiesčio - tai pradedu nuo savo gatvės.
Aguonų gatvės 5 name nuo 1920-ųjų buvo įsikūrusi Sofijos Gurevič vadovaujama žydų gimnazija, kurioje dirbo daug to meto Vilniaus žydų šviesuomenės. Pastatas išlikęs daugmaž nepakitęs iki šiol
Pro atviras senas duris įeinu į namo laiptinę
Nors namas kaip ir gyvenamas, tačiau laiptinė apleista. Praeinu skersai namą ir išeinu į kiemą
Už buvusios gimnazijos tuo pačiu adresu Aguonų 5 yra dar vienas nedidelis įdomus pastatas
Tai 1925 metais pastatytas buvęs turtingo kelių namų savininko Churgino kloizas. Nors pradinėse klasėse ne kartą esu praėjusi pro šį namą, trumpindama savo kelią į mokyklą, apie jo istoriją sužinojau tik iš jau minėtos D.Pocevičiaus knygos. Kloizas - privataus asmens įsteigti maldos namai. Tokių maldos namų Vilniuje buvęs ne vienas, yra ir išlikusių, tik nebenaudojamų pagal paskirtį. O šiame kloize 1939 metų rudenį buvo įsikūrusi iš okupuotos teritorijos pasitraukusi Gardino ješiva - judaizmo dvasinė seminarija. Šiuo metu kloize įsikūrusi Afganistano karo veteranų sąjungos būstinė
Toliau leidžiuosi Aguonų gatve žemyn. Sankirtoje su Naugarduko gatve - Žydų muziejaus Tolerancijos centras
Kažkada čia buvusi Vilniaus neturtingų žydų pigios valgyklos draugijos įsteigta maitinimo įstaiga. Sovietiniais metais čia buvo "Pionieriaus" kino teatras
Toliau leidžiuosi žemyn Naugarduko gatve link Pylimo gatvės. Šių gatvių sankirtoje - namas, įdomiai susijęs su žydiškuoju Vilniumi
Kiek pamenu, šiame name įvairiais metais buvę n+n įstaigų, dažniausiai vienaip ar kitaip susijusių su maistu. Ir nekeista, nes dvidešimto amžiaus trečiajame dešimtmetyje čia veikusi užeiga, kurioje rinkdavosi žydų vagių gaujų hierarchai. Vienu žodžiu, žydų mafijos būstinė. Kad šis namas yra paveldas, liudija mažas ženklas
Paveldosaugininkams patarčiau prie tokių ženklų pridėti bent minimalias lenteles su informacija, kodėl tai paveldas, saugomas valstybės... Bet čia tik mano pamąstymai, stovint prie šviesoforo Pylimo gatvėje ir žvelgiant į priešais nueinančią Žemaitijos gatvę
Ši gatvė kažkada vadinosi kitaip...
... ir jos istorija, deja, liūdna... Antrojo pasaulinio karo metais Žemaitijos ir aplinkinėse gatvėse buvo žydų getas...Toje vietoje, kur Žemaitijos gatvė susikerta su Pylimo, buvo geto mūrinė siena... Na, o Žemaitijos gatvė labai įdomi, nes joje gausu žydiškų reliktų. Pirmiausia prieinu namą, esantį Žemaitijos g. 4. Čia buvę žydų kultūros namai, karo metais - geto kalėjimas, o nuo 1910 iki 1943 metų vasaros pabaigos čia veikė viešoji žydų biblioteka, turinti 45 tūkstančius knygų
Šis šiek tiek apleistas pastatas dabar netikėtai įdomus, nes jo languose - nuotraukos, rastos geto griuvėsiuose... Ir nemažai informacijos apie getą...
Kitoje gatvės pusėje - gana apleistas kiemas, kuriame esančioje senoje namo sienoje nuo geto laikų išlikusi Dovydo žvaigždė - laisvės ir dvasinės pergalės prieš mirtį simbolis...
Toliau eidami Žemaitijos gatve, rasime dar keletą įdomių žydiškojo Vilniaus reliktų. Žemaitijos gatvės 7 namo fasade išlikusi sena iškaba jidiš kalba
Čia kažkada veikė Jankelio ir Gidlos Gordonų kolonijinių prekių krautuvėlė, kurioje prekiauta įvairiais prieskoniais, džiovintais vaisiais, kava, cukrumi, arbata, šokoladu.
Gretimame name Žemaitijos g. 9 vėlgi veikė krautuvėle - tik šį kartą žibalo ir druskos, priklausiusi Chajai Link
Bet verta dar užsukti į šio namo kiemą
Name kiemo gale kažkada buvęs košerinės mėsos prekeivio Aharono Pundiko kloizas - išlikęs namo statybos metų užrašas
Toliau einu Žemaitijos gatve, prieinu sankirtą su Dysnos ir Ašmenos gatvėmis. Čia irgi buvo žydų getas - tiesiog pasivaikštau... Karo metais čia buvo įkurtas Didysis getas, skirtas kvalifikuotiems darbininkams. Getas įkurtas septyniose Senamiesčio gatvėse - Rūdninkų, Ligoninės, Žemaitijos, Dysnos, Ašmenos, Mėsinių ir Šiaulių. Šiame gete buvo atsidūrę apie 30 tūkstančių žydų.
Senas grindinys mena geto laikus...
Išeinu į Mėsinių gatvę, kurioje įsikūręs Žydų informacijos centras
Kitoje gatvės pusėje - paminklas geto aukoms
Einu Mėsinių gatve link Ligoninės gatvės ir prieinu mielą paminklą. Tai paminklas žymiam Vilniaus gydytojui Cemachui Šabadui, buvusiam rusų rašytojo, viešėjusio Vilniuje ir čia su gydytoju susipažinusio, knygos herojaus - Daktaro Aiskaudos - prototipu
Toliau einu link Ligoninės gatvės ir pasuku ja
Ligoninės gatvėje buvusi garsi žydų ligoninė. Iš kiemo pusės
Iš Pylimo gatvės pusės - prabangus restoranas...
... naktinis klubas
... ir šiaip visokios įstaigos pirmame aukšte, o butai - antrame...
Kitoje gatvės pusėje - Vilniaus choralinė sinagoga
Kodėl choralinė? Todėl, kad apeigas lydi choro giedojimas. Devyniolikto amžiaus pabaigoje Europoje kilo žydų inteligentijos pasipriešinimo sąjūdis prieš ortodoksus rabinus. Šis sąjūdis propagavo pasaulietinį mokymą ir suartėjimą su krikščionimis. Vilniaus žydų inteligentija taip pat konfrontavo su rabinais, todėl jiems buvo leista pasistatyti savo maldos namus. Ši sinagoga vadinama naująja, pastatyta 1903 metais. Karo metais ji išliko, nes vokiečiai čia buvo įkūrę vaistinę. Ant fasado hebrajų kalba užrašyta Biblijos citata "Manieji Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms"
Iš neparadinės pusės sinagoga atrodo ne taip įdomiai...
Priešais neparadinę sinagogos pusę - kampinis namas Kruopų gatvėje. Čia prieškariu veikė Dirbančių žydų moterų draugijos Vilniaus skyrius, vadovaujamas Anos Rozental. Surinktos lėšos buvo skiriamos žydų vaikų darželių išlaikymui
Toliau einu į Rūdninkų gatvę, kuria ėjo geto siena
Rūdininkų g. 8 - kažkada čia veikė žydų realinė gimnazija...
Lentelės viską pasako... Be žodžių...
Bet kadangi žydų gete pleveno Viltis, tai einu į Arklių gatvę
Čia buvo unikalu...
Išeinu į Aušros Vartų gatvę - o joje irgi žydiško Vilniaus reliktai
Šis namas minimas nuo septyniolikto amžiaus. Daug kartų degęs ir keitęs savininkus, devyniolikto amžiaus pabaigoje perėjo pirklio Chaimo Broidos nuosavybėn. Įdomu tai, kad užrašas yra kirilica... D.Pocevičius savo knygoje pateikia įvairias to versijas. Nesiimu nagrinėti, tiesiog fiksuoju...
Visai šalia - namas su bromu į kiemą, kuriame
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žydai turėjo savo privilegijas, bet taip pat turėjo ir draudimų. Fingelsono memorialinė lentelė, beje, seniausia Vilniaus žydų memorialinė lentelė, datuojama 1903 metais, turi įdomią istoriją. Fingelsono našlė norėjo šalia pastatyti maldos namus, bet pagal to meto įstatymus jie būtų per arti krikščionių cerkvių.... Taip mokykla buvo ir nepastatyta, o apie Fingelsoną, garsėjusį labdara, labai mažai žinoma...
Toliau einu link Vokiečių gatvės... Bet tam bus antroji dalis... Pirmasis, senasis getas... Ten irgi pasibasčiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą