Žydiškojo Vilniaus reliktų toliau kviečiu ieškoti Šv.Stepono gatvėje. Stabtelkime prie septintu numeriu pažymėto namo
Kaip ir nemažai kur senamiestyje, namo fasade pamatysime jo statybos metus
Tačiau daug įdomiau pažvelgti vidun pro vartus į namo vestibiulį. Ten pamatysime išlikusią buvusio saldainių fabriko "Minjon" iškabą
Eikime toliau Šv.Stepono gatve beveik iki sankirtos su Pylimo gatve. Čia pro vieno namo vartus į kiemą pamatysime seną pastatą
Tai buvęs garsiojo aludario Mordechajaus Epšteino įkurtas kloizas - privatūs maldos namai. M.Epšteinas buvo ne tik verslininkas, bet ir filantropas. Kilęs iš garsios rabinų giminės, prieš savo mirtį 1916 metais savo valdose įrengė maldos namus. 1922 metais šiame name įsikūrė žydų moterų savitarpio pagalbos draugija, teikusi beprocenčius kreditus.
Šiek tiek paėję Pylimo gatve, pasukime į Gėlių gatvę ir stabtelkime ties šeštuoju numeriu pažymėtu namu
Kažkas įdomaus? Primena maldos namus? Taip, tai buvęs Vilniaus pirklio Zavelio Germaizės kloizas, įkurtas net 1799 metais ir veikęs iki 1940 metų. Dvidešimto amžiaus pradžioje šie maldos namai laikyti trečiąja pagal svarbą Vilniaus sinagogą. Na, o dabar tai vieninteliai pradėti restauruoti neveikiantys buvę žydų maldos namai Vilniuje
Toliau eikime link Subačiaus gatvės. Nors iki jos teks nueiti gabaliuką kelio, ši gatvė pakankamai svarbi žydiškojo Vilniaus reliktų beieškant. Galbūt ne vienas, važiuodamas Subačiaus gatve, yra pastebėjęs šiuos pastatus
Aš juos esu pastebėjusi labai seniai, viename iš šių namų kažkada gyveno mano pradinių klasių klasiokė. Tai Subačiaus gatvės 47 ir 49 numeriais pažymėti namai, kuriuose nuo 1802 metų veikė vadinamieji bendrabučiai neturtingiems žydams.
Antrojo pasaulinio karo metais čia veikė nacių darbo stovykla. 1944 metais šioje stovykloje buvo uždaryti daugiau nei tūkstantis žmonių, daugiausiai žydų tautybės, kurių dauguma buvo nukankinti arba žuvo.
1991 metais žuvusiems pastatytas paminklinis akmuo
O 1993 metais priešais šį akmenį pastatytas ir paminklas
Paskutinį kartą meskime žvilgsnį į nejaukius pastatus ir paminklinį akmenį...
... ir keliaukime Subačiaus gatve link Markučių. Trečiojoje pasakojimo dalyje pasakojau, kad jau ne kartą minėtas pirklys Mordechajus Epšteinas Paplaujos priemiesčio gale, dabartinės Subačiaus gatvės 83 name įkūrė alaus daryklą. Iš buvusio daryklos pastato išlikę tik...
Čia bus naujų gyvenamųjų namų kvartalas... Ir, deja, nebeliks dar vieno žydiškojo Vilniaus relikto
Grįžkime Subačiaus gatve atgal, nusileiskime Maironio gatve link Vilnelės ir pasukime į Paupio gatvę. Priėję šios gatvės 28 numeriu pažymėtą namą, išvysime vos ne dvaro rūmus
Esu anksčiau čia buvusi ir mačiusi šiuos rūmus, tačiau tada nežinojau, kas tai. Dabar tai priklauso "Vilniaus kailiams", o devynioliktame amžiuje čia odų gamyklą įkūrė žydų tautybės Samuelis Godšteinas
Grįždami atgal Paupio gatve, pamatysime aptvertą tuštymę
Dar nelabai seniai čia stovėjo 20 ir 22 numeriu pažymėti namai. 1870 metais šioje vietoje žydų tautybės pirklys Ilja Lipskis pastatė degtinės fabriką, o vėliau ir alaus bravorą. Deja, likę tik tiek...
Šioje vietoje žydiškojo Vilniaus reliktų paieškos galėtų baigtis. Tačiau... liko Vilniaus žydų amžinojo poilsio vieta - kapinės. Jų Vilniuje būta ir yra ne vienos - todėl apie tai laukite kito pasakojimo.
Kaip ir nemažai kur senamiestyje, namo fasade pamatysime jo statybos metus
Tačiau daug įdomiau pažvelgti vidun pro vartus į namo vestibiulį. Ten pamatysime išlikusią buvusio saldainių fabriko "Minjon" iškabą
Eikime toliau Šv.Stepono gatve beveik iki sankirtos su Pylimo gatve. Čia pro vieno namo vartus į kiemą pamatysime seną pastatą
Tai buvęs garsiojo aludario Mordechajaus Epšteino įkurtas kloizas - privatūs maldos namai. M.Epšteinas buvo ne tik verslininkas, bet ir filantropas. Kilęs iš garsios rabinų giminės, prieš savo mirtį 1916 metais savo valdose įrengė maldos namus. 1922 metais šiame name įsikūrė žydų moterų savitarpio pagalbos draugija, teikusi beprocenčius kreditus.
Šiek tiek paėję Pylimo gatve, pasukime į Gėlių gatvę ir stabtelkime ties šeštuoju numeriu pažymėtu namu
Kažkas įdomaus? Primena maldos namus? Taip, tai buvęs Vilniaus pirklio Zavelio Germaizės kloizas, įkurtas net 1799 metais ir veikęs iki 1940 metų. Dvidešimto amžiaus pradžioje šie maldos namai laikyti trečiąja pagal svarbą Vilniaus sinagogą. Na, o dabar tai vieninteliai pradėti restauruoti neveikiantys buvę žydų maldos namai Vilniuje
Toliau eikime link Subačiaus gatvės. Nors iki jos teks nueiti gabaliuką kelio, ši gatvė pakankamai svarbi žydiškojo Vilniaus reliktų beieškant. Galbūt ne vienas, važiuodamas Subačiaus gatve, yra pastebėjęs šiuos pastatus
Aš juos esu pastebėjusi labai seniai, viename iš šių namų kažkada gyveno mano pradinių klasių klasiokė. Tai Subačiaus gatvės 47 ir 49 numeriais pažymėti namai, kuriuose nuo 1802 metų veikė vadinamieji bendrabučiai neturtingiems žydams.
Antrojo pasaulinio karo metais čia veikė nacių darbo stovykla. 1944 metais šioje stovykloje buvo uždaryti daugiau nei tūkstantis žmonių, daugiausiai žydų tautybės, kurių dauguma buvo nukankinti arba žuvo.
1991 metais žuvusiems pastatytas paminklinis akmuo
O 1993 metais priešais šį akmenį pastatytas ir paminklas
Paskutinį kartą meskime žvilgsnį į nejaukius pastatus ir paminklinį akmenį...
... ir keliaukime Subačiaus gatve link Markučių. Trečiojoje pasakojimo dalyje pasakojau, kad jau ne kartą minėtas pirklys Mordechajus Epšteinas Paplaujos priemiesčio gale, dabartinės Subačiaus gatvės 83 name įkūrė alaus daryklą. Iš buvusio daryklos pastato išlikę tik...
Čia bus naujų gyvenamųjų namų kvartalas... Ir, deja, nebeliks dar vieno žydiškojo Vilniaus relikto
Grįžkime Subačiaus gatve atgal, nusileiskime Maironio gatve link Vilnelės ir pasukime į Paupio gatvę. Priėję šios gatvės 28 numeriu pažymėtą namą, išvysime vos ne dvaro rūmus
Esu anksčiau čia buvusi ir mačiusi šiuos rūmus, tačiau tada nežinojau, kas tai. Dabar tai priklauso "Vilniaus kailiams", o devynioliktame amžiuje čia odų gamyklą įkūrė žydų tautybės Samuelis Godšteinas
Grįždami atgal Paupio gatve, pamatysime aptvertą tuštymę
Dar nelabai seniai čia stovėjo 20 ir 22 numeriu pažymėti namai. 1870 metais šioje vietoje žydų tautybės pirklys Ilja Lipskis pastatė degtinės fabriką, o vėliau ir alaus bravorą. Deja, likę tik tiek...
Šioje vietoje žydiškojo Vilniaus reliktų paieškos galėtų baigtis. Tačiau... liko Vilniaus žydų amžinojo poilsio vieta - kapinės. Jų Vilniuje būta ir yra ne vienos - todėl apie tai laukite kito pasakojimo.
Labai įdomu. Visada jaučiau, kad namai, nors nejaukūs, Subačiaus gatvėje turi paslaptį. Norėjosi ją atskleisti. Jūsų dėka tai padariau šiandien. :) Ačiū Jums.
AtsakytiPanaikinti