"O melsvi Zarasų ežerėliai,
Jūs lyg mėlynos ilgesio gėlės"
Nuo vaikystės atmintyje įstrigusios šios kažkokio poeto eilėraščio eilutės. Tačiau iki šiol Zarasuose nebuvo tekę lankytis. Net nežinau, kodėl, bet savo kelionėse po Lietuvą vis nerasdavau laiko šiam Aukštaitijos perlui. Tačiau noras aplankyti Zarasus palaipsniui augo, todėl nutariau jam leisti išsipildyti. Ir net dvigubai, nes Zarasus aplankiau du kartus - vasarą ir rudenį. Kodėl? Kai lankiausi vasarą, rugpjūčio pabaigoje, čia vyko Formulės ant vandens varžybos, todėl buvo uždaryta visa Zaraso ežero pakrantė. Teko atvažiuoti dar kartą ir pamatyti tai, ko pirmą kartą nepavyko. Todėl pasakojimuose apie Zarasus suguls dviejų pasibastymų akimirkos.
Autobusų susisiekimas su Zarasais iš Vilniaus gana patogus, yra net ir tiesioginis autobusas. Tačiau aš numačiusi daug kur pasibastyti, todėl abiem kartais rinkausi persėdimą Utenoje. Tarp autobusų - valanda laisvo laiko, kurį skyriau trumpoms pažintims su Utena. Galbūt kažkada tos pažintys išaugs į vieną ilgesnį pasibastymą. Na, o pažintį su Zarasais nutariau pradėti ne nuo centro, o nuo miesto pakraščio, todėl iš autobuso išlipu, vos jam įvažiavus į miestą. Būtent čia, miesto pakraštyje esančioje I.Pašilio gatvėje, įsikūrusios Zarasų žydų naujosios kapinės
Zarasuose žydai pradėjo kurtis dar 17 amžiuje, tačiau gausesnė bendruomenė atsirado tik 19 amžiuje, atsigaunant amatams ir prekybai. Kaip ir kiekviename miestelyje, taip ir Zarasuose veikė smuklės, krautuvėlės, pirtys, špitolės (prieglaudos ir ligoninės beturčiams), sinagogos. Šiuo metu mažai kas išlikę iš žydiškojo Zarasų paveldo. Savo pasakojimuose kai ką paminėsiu. Naujosios žydų kapinės atidarytos ketvirtajame 20 amžiaus dešimtmetyje, uždarius ant Zaraso ežero kranto įsikūrusias senąsias. Apie pastarasias papasakosiu antrojoje dalyje. Internete radau informaciją, kad naujosios kapinės taip pat jau nebeveikiančios. Tačiau jos sutvarkytos, todėl visai jauku trumpai pasibastyti
Išeinu į Kauno gatvę ir einu ja link centro, pakeliui dairydamasi aplink. Visai čia pat, tik kitoje kelio pusėje, mane sveikina gražuolis Zaraso ežeras ir jame esanti Italijos sala. Kodėl Italijos? Ogi jos forma primena batą ir jo kulną... Bent jau žemėlapyje... Tenka perbėgti gatvę
Vėl perbėgu gatvę ir einu toliau. Netrukus prieinu Zarasų stačiatikių kapines ir jų viduryje stovinčią Visų Šventųjų cerkvę
Pirmoji medinė stačiatikių cerkvė, pavadinta Gospodnia vardu, Zarasuose, dabartinėje K.Būgos gatvėje, pastatyta 1839 metais. Joje saugotas Dievo Motinos paveikslas, puošęs Suvieko unitų vienuolyną. Šį paveikslą stebuklingu laikė ne tik stačiatikiai, bet ir katalikai. 1869 metais Zarasuose apsilankius generalgubernatoriui, nutarta šalia medinės cerkvės pastatyti mūrinę. Vėliau medinė cerkvė perkelta į miesto pakraštyje neseniai įkurtas kapines ir pašventinta Visų Šventųjų vardu. Šiuo metu tai vienintelė Zarasuose veikianti stačiatikių cerkvė. Mano anksčiau minėta mūrinė nebeveikia, išlikęs tik jos pastatas. Na, o aš šiek tiek pasivaikštau aplink, apžiūriu cerkvę, kryžius ir paminklus
Sudomina kryžiai, būdingi katalikams... Kažin, kas čia ilsisi...
Senos kapinės man visada patinka, nes jos turi kažkokią jaukią aurą. Todėl bastydamasi po įvairias Lietuvos vietas, stengiuosi senųjų kapinių nepraleisti...
Bet laikas bėga, o dar esu numačiusi daug ką. Todėl atsisveikinu su jaukiomis stačiatikių kapinėmis ir grįžtu į Kauno gatvę
Labai vilioja kitoje gatvės pusėje esantis Zaraso ežeras...
... tačiau laikas jam dar neatėjo.. Iš Kauno gatvės pasuku į Turmanto gatvę ir tuoj pat jau lipu laiptukais į ant kalvos įsikūrusias Zarasų katalikų kapines
Kapinių viduryje stovi Nepriklausomybės paminklas, šalia kurio palaidoti 1919-1920 metais už Lietuvos laisvę žuvę savanoriai
Akmeninį obeliską žuvusių savanorių atminimui 1924 metais pastatė pavasarininkai
Netoli Lietuvos savanorių kapų - medinis koplytstulpis, skirtas 1941 metais birželio 24 dieną besitraukiančių sovietų nužudytiems Zarasų politiniams kaliniams
Beklajodama po kapines, prieinu Pirmojo pasaulinio karo vokiečių ir rusų karių kapus
Čia palaidota daugiau kaip 200 karių. Nesvarbu, kurioje pusėje jie kovojo... Tą labai simboliškai liudija ir nedidelis paminklėlis su iškaltais žodžiais "Karų ir nežmoniškumo aukoms atminti"...
Dar šiek tiek pasibasčiusi po kapines, einu toliau link centro, tik šį kartą jau D.Bukonto gatve. Vienoje kelio pusėje - Zarasas, kitoje - Zarasaitis. Melsvi Zarasų ežerėliai... Jauku čia
Galiausiai prieinu Zarasų centrą. Toje pačioje D.Bukonto gatvėje įsikūręs Zarasų krašto muziejus ir viešoji biblioteka
O kitoje pusėje....
...garsusis Zaraso ežero apžvalgos ratas. Vasarą, kaip jau minėjau, buvo uždaryta Zaraso ežero pakrantė, todėl apžvalgos ratą mačiau tik iš tolo. O rudenį jis man atsivėrė visu gražumu, o jau vaizdai nuo jo...
2011 metais architekto Š.Kiaunės projektuotas apžvalgos ratas - analogo Lietuvoje neturintis statinys. Praeinantiems 17 metrų aukščio ratu atsiveria įspūdinga Zaraso ežero panorama. Praeinu ir aš, gerdama į save nuostabius vaizdus
Nulipu žemyn
Užlipu ant vėjo siūbuojamo lieptuko ir ilgokai žvelgiu į ežero tolius... Na tikrai jauku ir gražu čia
Nuo apžvalgos rato iki Zaraso ežero Didžiosios salos įrengtas 1,7 kilometrų ilgio pakrantės pėsčiųjų takas, kuriuo labai smagu neskubant pasibastyti, ką aš sėkmingai ir padarau
Akys vis krypsta į gražuolį Zaraso ežerą
Kažkur pakrantėje pamatau kažką ryškaus ir nusuku į šoną. Paukštukas gana baikštus, be to, susirenka daugiau smalsuolių, todėl jis nerimsta
Nutariu nebetrukdyti paukštukui ir grįžtu į pakrantės taką. Šalia ežero - ne viena skulptūra, čia pradėtas kurti skulptūrų parkas
Pakrantės takas tikrai smagus, vaizdai gražūs, todėl einu neskubėdama, mėgaujuosi gražia rudeniška diena
Šalia tako įrengta vaikų žaidimų aikštelė, vasarą šalia veikia valčių ir dviračių nuomos punktas bei nedidelė kavinė. Kadangi jau ruduo - viskas uždaryta...
... bet... Zarasuose jau keli metai vyksta grafiti kultūrą populiarinantis projektas "Baltijos laukinės sienos" ("The Baltic Wild Walls"). Pagal aš anksto paruoštus eskizus Lietuvos ir Latvijos jaunieji menininkai tapo sienas Zaraso ežero pakrantėje. Pasigėriu tokiais smagiais grafičiais...
Jūs lyg mėlynos ilgesio gėlės"
Nuo vaikystės atmintyje įstrigusios šios kažkokio poeto eilėraščio eilutės. Tačiau iki šiol Zarasuose nebuvo tekę lankytis. Net nežinau, kodėl, bet savo kelionėse po Lietuvą vis nerasdavau laiko šiam Aukštaitijos perlui. Tačiau noras aplankyti Zarasus palaipsniui augo, todėl nutariau jam leisti išsipildyti. Ir net dvigubai, nes Zarasus aplankiau du kartus - vasarą ir rudenį. Kodėl? Kai lankiausi vasarą, rugpjūčio pabaigoje, čia vyko Formulės ant vandens varžybos, todėl buvo uždaryta visa Zaraso ežero pakrantė. Teko atvažiuoti dar kartą ir pamatyti tai, ko pirmą kartą nepavyko. Todėl pasakojimuose apie Zarasus suguls dviejų pasibastymų akimirkos.
Autobusų susisiekimas su Zarasais iš Vilniaus gana patogus, yra net ir tiesioginis autobusas. Tačiau aš numačiusi daug kur pasibastyti, todėl abiem kartais rinkausi persėdimą Utenoje. Tarp autobusų - valanda laisvo laiko, kurį skyriau trumpoms pažintims su Utena. Galbūt kažkada tos pažintys išaugs į vieną ilgesnį pasibastymą. Na, o pažintį su Zarasais nutariau pradėti ne nuo centro, o nuo miesto pakraščio, todėl iš autobuso išlipu, vos jam įvažiavus į miestą. Būtent čia, miesto pakraštyje esančioje I.Pašilio gatvėje, įsikūrusios Zarasų žydų naujosios kapinės
Zarasuose žydai pradėjo kurtis dar 17 amžiuje, tačiau gausesnė bendruomenė atsirado tik 19 amžiuje, atsigaunant amatams ir prekybai. Kaip ir kiekviename miestelyje, taip ir Zarasuose veikė smuklės, krautuvėlės, pirtys, špitolės (prieglaudos ir ligoninės beturčiams), sinagogos. Šiuo metu mažai kas išlikę iš žydiškojo Zarasų paveldo. Savo pasakojimuose kai ką paminėsiu. Naujosios žydų kapinės atidarytos ketvirtajame 20 amžiaus dešimtmetyje, uždarius ant Zaraso ežero kranto įsikūrusias senąsias. Apie pastarasias papasakosiu antrojoje dalyje. Internete radau informaciją, kad naujosios kapinės taip pat jau nebeveikiančios. Tačiau jos sutvarkytos, todėl visai jauku trumpai pasibastyti
Išeinu į Kauno gatvę ir einu ja link centro, pakeliui dairydamasi aplink. Visai čia pat, tik kitoje kelio pusėje, mane sveikina gražuolis Zaraso ežeras ir jame esanti Italijos sala. Kodėl Italijos? Ogi jos forma primena batą ir jo kulną... Bent jau žemėlapyje... Tenka perbėgti gatvę
Vėl perbėgu gatvę ir einu toliau. Netrukus prieinu Zarasų stačiatikių kapines ir jų viduryje stovinčią Visų Šventųjų cerkvę
Pirmoji medinė stačiatikių cerkvė, pavadinta Gospodnia vardu, Zarasuose, dabartinėje K.Būgos gatvėje, pastatyta 1839 metais. Joje saugotas Dievo Motinos paveikslas, puošęs Suvieko unitų vienuolyną. Šį paveikslą stebuklingu laikė ne tik stačiatikiai, bet ir katalikai. 1869 metais Zarasuose apsilankius generalgubernatoriui, nutarta šalia medinės cerkvės pastatyti mūrinę. Vėliau medinė cerkvė perkelta į miesto pakraštyje neseniai įkurtas kapines ir pašventinta Visų Šventųjų vardu. Šiuo metu tai vienintelė Zarasuose veikianti stačiatikių cerkvė. Mano anksčiau minėta mūrinė nebeveikia, išlikęs tik jos pastatas. Na, o aš šiek tiek pasivaikštau aplink, apžiūriu cerkvę, kryžius ir paminklus
Sudomina kryžiai, būdingi katalikams... Kažin, kas čia ilsisi...
Senos kapinės man visada patinka, nes jos turi kažkokią jaukią aurą. Todėl bastydamasi po įvairias Lietuvos vietas, stengiuosi senųjų kapinių nepraleisti...
Bet laikas bėga, o dar esu numačiusi daug ką. Todėl atsisveikinu su jaukiomis stačiatikių kapinėmis ir grįžtu į Kauno gatvę
Labai vilioja kitoje gatvės pusėje esantis Zaraso ežeras...
... tačiau laikas jam dar neatėjo.. Iš Kauno gatvės pasuku į Turmanto gatvę ir tuoj pat jau lipu laiptukais į ant kalvos įsikūrusias Zarasų katalikų kapines
Kapinių viduryje stovi Nepriklausomybės paminklas, šalia kurio palaidoti 1919-1920 metais už Lietuvos laisvę žuvę savanoriai
Akmeninį obeliską žuvusių savanorių atminimui 1924 metais pastatė pavasarininkai
Netoli Lietuvos savanorių kapų - medinis koplytstulpis, skirtas 1941 metais birželio 24 dieną besitraukiančių sovietų nužudytiems Zarasų politiniams kaliniams
Beklajodama po kapines, prieinu Pirmojo pasaulinio karo vokiečių ir rusų karių kapus
Čia palaidota daugiau kaip 200 karių. Nesvarbu, kurioje pusėje jie kovojo... Tą labai simboliškai liudija ir nedidelis paminklėlis su iškaltais žodžiais "Karų ir nežmoniškumo aukoms atminti"...
Dar šiek tiek pasibasčiusi po kapines, einu toliau link centro, tik šį kartą jau D.Bukonto gatve. Vienoje kelio pusėje - Zarasas, kitoje - Zarasaitis. Melsvi Zarasų ežerėliai... Jauku čia
Galiausiai prieinu Zarasų centrą. Toje pačioje D.Bukonto gatvėje įsikūręs Zarasų krašto muziejus ir viešoji biblioteka
O kitoje pusėje....
...garsusis Zaraso ežero apžvalgos ratas. Vasarą, kaip jau minėjau, buvo uždaryta Zaraso ežero pakrantė, todėl apžvalgos ratą mačiau tik iš tolo. O rudenį jis man atsivėrė visu gražumu, o jau vaizdai nuo jo...
2011 metais architekto Š.Kiaunės projektuotas apžvalgos ratas - analogo Lietuvoje neturintis statinys. Praeinantiems 17 metrų aukščio ratu atsiveria įspūdinga Zaraso ežero panorama. Praeinu ir aš, gerdama į save nuostabius vaizdus
Nulipu žemyn
Užlipu ant vėjo siūbuojamo lieptuko ir ilgokai žvelgiu į ežero tolius... Na tikrai jauku ir gražu čia
Nuo apžvalgos rato iki Zaraso ežero Didžiosios salos įrengtas 1,7 kilometrų ilgio pakrantės pėsčiųjų takas, kuriuo labai smagu neskubant pasibastyti, ką aš sėkmingai ir padarau
Akys vis krypsta į gražuolį Zaraso ežerą
Kažkur pakrantėje pamatau kažką ryškaus ir nusuku į šoną. Paukštukas gana baikštus, be to, susirenka daugiau smalsuolių, todėl jis nerimsta
Nutariu nebetrukdyti paukštukui ir grįžtu į pakrantės taką. Šalia ežero - ne viena skulptūra, čia pradėtas kurti skulptūrų parkas
Pakrantės takas tikrai smagus, vaizdai gražūs, todėl einu neskubėdama, mėgaujuosi gražia rudeniška diena
Šalia tako įrengta vaikų žaidimų aikštelė, vasarą šalia veikia valčių ir dviračių nuomos punktas bei nedidelė kavinė. Kadangi jau ruduo - viskas uždaryta...
... bet... Zarasuose jau keli metai vyksta grafiti kultūrą populiarinantis projektas "Baltijos laukinės sienos" ("The Baltic Wild Walls"). Pagal aš anksto paruoštus eskizus Lietuvos ir Latvijos jaunieji menininkai tapo sienas Zaraso ežero pakrantėje. Pasigėriu tokiais smagiais grafičiais...
... ir vėl neskubėdama einu jaukiuoju pakrantės taku - norėtųsi, kad jis ilgai nesibaigtų, nes Zaraso ežeras vis atveria ir atveria gražiausius savo kampelius
Prieinu kelią į Didžiąją salą
Būtent Didžiojoje saloje vyksta įvairūs renginiai, būtent čia įkurtas vandens pramogų parkas... Iki pastarojo dar ateisiu, o dabar pasimėgauju gražiais ežero ir miesto vaizdais...
Beje, Didžiojoje saloje praktiškai nesutinku žmonių - visgi ruduo apie save gana garsiai praneša. Bet... bastausi toliau po Zaraso ežero Didžiąją salą. Čia yra paplūdimys, čia įsikūręs tik vasaros mėnesiais veikiantis vandenlenčių parkas... Nenuspėsi tų Lietuvos orų - spalio vidury kepina beveik vidurvasario saulė...
Zaraso ežero Didžioji sala tikrai didelė - einu į salos gilumą, kur... vyksta salos papildomo pritaikymo rekreacijai ir turizmui darbai
Smagi ta Didžioji sala, bet man laikas grįžti atgal į Zarasų centrą. Grįžtu tuo pačiu pakrantės taku iki apžvalgos rato, užlipu aukštyn ir einu K.Būgos gatve - pasigėriu įvairiausiais senais nameliukais...
Iš K.Būgos gatvės pasuku į dešinę, į Dariaus ir Girėno gatvę...
... ir netrukus prieinu Aušros kalnelyje įsikūrusias Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapines
Visai šalia - Zarasaičio ežero paplūdimys. Kadangi Zaraso ežere vyksta Formulės ant vandens varžybos, tai zarasiečiai ir miesto svečiai vandens malonumais mėgaujasi būtent prie Zarasaičio
Pamirkau kojas ir aš...
... ir pro vietinių daržus, kažkokiais užkaboriais einu link centro...
Galiausiai prieinu Malūno gatvę, kurioje vis dar veikia vandens nutekėjimo sistema. Pasimėgauju raminančiu vandens ošimu...
Išeinu į Vytauto gatvę, pasuku dešinėn ir netrukus prieinu Zarasų sentikių cerkvę, pavadintą Švč. Dievo Motinos Užtarėjos vardu
Šalia kažkur yra Zarasų sentikių kapinės. Einu Griežto gatve, apeinu nemažą kvartalą aplink, tačiau jokių kapinių ar jų ženklo nerandu.. Deja.. O būtų visai įdomu...
Einu Vytauto gatve link centro - pakeliui mane sveikina dar vienas paminklas
Tai obeliskas Sankt Peterburgo - Varšuvos plento nutiesimui skirtas, pastatytas 1845 metais
Apie tai, ką dar veikiau ir kur basčiausi Zarasuose, papasakosiu antroje dalyje...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą