Atsisveikinusi su bendraminčiais, bastausi toliau jau viena. Iš pradžių dar šiek tiek pasisukioju Senamiesčio aikštėje, pasidairau į pastatus, pasigėriu fontanu bei gėlynais
Pasuku J.Tumo-Vaižganto gatve žemyn. Čia išlikę nemažai su žydiškuoju Plungės paveldu susijusių namų
Devintuoju numeriu pažymėtame name, o greičiausiai jo vietoje stovėjusiame name gyveno Leiba Orlianskis
Šioje vietoje turėtų stovėti 13 numeriu pažymėtas namas, kažkada priklausęs Hanai Rik. Deja, namas nebeišlikęs
Kalvio Šlaumės Giliso namas
Šešiolktuoju numeriu pažymėtas Rivės Kanienės namas
J.Tumo-Vaižganto gatvė išties nukelia į prieškario Lietuvos laikus, tik kelio ženklų bei automobilių tuomet nebuvo
Šiame raudonų plytų pastate įsikūrusi Odontologijos klinika. Ant durų kabo raštelis, kad įėjimas - iš kiemo pusės. Smalsumo dėlei apeinu namą...
... ir neveltui. Prieš mane atsiveria jauki Plungės panorama su link debesų kylančiais bažnyčios bokštais. Praktiškai nedidukė apžvalgos aikštelė
Grįžtu atgal į gatvę ir einu atgal link Senamiesčio aikštės, pakeliui besigėrėdama senaisiais medinukais
Trisdešimt septintuoju numeriu pažymėtas namas kažkada priklausė Jankeliui Pikeriui
Grįžusi iki Senamiesčio aikštės, pasuku į Vytauto gatvę. Kampiniame name dar ne taip seniai buvo Plungės rajono policijos komisariatas. Tačiau šis pastatas įdomus kitkuo. Tai vienas išraiškingiausių Plungėje esančių modernizmo architektūros pavyzdžių. Prieškariu jis priklausė senai žydų giminei - čia ilgą laiką veikė Chaimo Resto viešbutis bei restoranas. Tai buvo populiari pasilinksminimo vieta, nes to meto spaudoje ne kartą buvo rašoma apie restorane vykusius skandalus ir muštynes. 1937 metais Plungės įgulos kariams netgi išleistas įsakymas, skelbiantis, kad uniformuotiems kariams galima lankytis tik šaulių klube bei Restų giminės restorane.
Šiame name kažkada gyveno Plungės fotografas Mendelis Berkovičius, turėjęs čia savo fotoateljė
Einu Vytauto gatve link bažnyčios, dairausi, stabteliu prie mane sudominusių pastatų
Pakeliui - Laisvės alėjos pradžia su smagiu fontanu, kurį saugo Šventasis Florijonas. Plungės miestas praeityje ne kartą degė, todėl plungiškiai nutarė prašyti pagalbos Šv.Florijono. Pirmoji skulptūra pastatyta po 1894 metų gaisro. Skulptūros fundatorius buvo kunigaikštis M.Oginskis, o ją išdrožė plungiškis knygnešys ir dievdirbys Kazys Barzdys. Sovietmečiu skulptūra buvo nugriauta, o 1990 metais atstatyta. Naujosios skulptūros autorius - plungiškis tautodailininkas Vladas Stumbras.
Apžiūriu ir neparadines Plungės vieteles
Netikėti atradimai...
Vyatuto gatvės 26 numeriu pažymėtas namas - senoji klebonija - dar vadinamas M.K.Čiurlionio namu. Čia M.K.Čiurlionis kartu su žmona vasaros atostogoms 1909 metais buvo apsistojęs pas žmonos dėdę kleboną Vincentą Jarulaitį
Šį kartą nuodugniau patyrinėju Plungės Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią. Neoromaninio stiliaus bažnyčia laikoma viena didžiausių Lietuvoje, ji pastatyta 1933 metais. Ankstesnė medinė bažnyčia buvo pastatyta 1797 metais ir buvo nugriauta 1934 metais, kai šalia jau stovėjo naujoji bažnyčia. Pasivaikštau po bažnyčios vidų, uždegu žvakutę ir pasimeldžiu. Bažnyčia šviesi ir labai jauki
Neskubėdama pasivaikštau po šventorių
Senosios medinės bažnyčios vietą žymintis paminklas
Šalia bažnyčios išlikusi klasicistinio stiliaus varpinė. Ant varpinės fasado - grafų Zubovų herbas su užrašu "Istejgi Jo milesta Grati Zubows su padiejemu parapijonu - metusi 1850".
Nuo bažnyčios einu tolyn jau Birutės gatve. Mane vėl lydi smagūs medinukai
Įdomios konstrukcijos namas - pasak bendramintės, plungiškių vadinamas namu su vonia
Plungės jūra - tai Gondingos hidroelektrinės tvenkinys, atsiradęs užtvenkus Babrungo upę. Tai jauki vieta pasivaikščiojimui. Kadangi iki traukinio turiu dar nemažai laiko, ilgokai vaikštau prie jūros, apeinu iš vienos, paskui iš kitos pusės. Žmonių praktiškai nėra, mane supa tyla ir ramybė. Labai smagus gamtos kampelis vidury miesto. Pasivaikščiokime kartu
Atsisveikinu su jūra ir grįžtu į miestą. Nors laiko iki traukinio dar turiu, tačiau jau viską iš esmės apžiūrėjau, ką buvau numačiusi. Todėl neskubėdama einu link geležinkelio stoties. Pakeliui dar pasuku į šoninę S.Nėries gatvelę, kurioje apžiūriu buvusią žydų gimnaziją
Geležinkelio stotyje sulaukiu savo traukinio ir grįžtu į Vilnių. Buvo puiki diena. Plungė man labai patiko, tikrai rekomenduoju ją aplankyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą