Pirmąją pasakojimo dalį rasite čia Plungė. Pirmoji dalis
Su plungiške bendraminte pasukame į Vytauto gatvę. Joje iškart trečiuoju numeriu pažymėtas neišvaizdus namas. Tačiau kažkada čia buvęs kepurininko Berelio Preso namas
Bendraminte veda mane šoninėmis gatvelėmis ir pasakoja apie savo miestą. Šitame ryškiai geltoname namelyje buvusi visoje Plungėje gerai žinoma sulčių spaudykla
Einame toliau neparadinėmis Plungės vietomis
Ar žinojote, kad ne tik Kaunas, bet ir Plungė turi savo Laisvės alėją? Laisvės alėja visada buvo viena svarbiausių Plungės gatvių. Pagal M.Oginskio planą dar 19 amžiaus pradžioje gatvė buvo apsodinta dvigubomis liepų eilėmis. Carinės Rusijos laikais ji buvo vadinama Bulvaro gatve, o po Pirmojo pasaulinio karo vietiniai ją "pakrikštijo" Liepgasiu. Tarpukario Lietuvoje gatvė gavo Laisvės alėjos vardą, sovietiniais metais buvo tapusi Žemaitės alėja, o po nepriklausomybės atkūrimo sugrąžintas senasis - Laisvės alėjos - vardas. Laisvės alėjoje vykdavo svarbiausios miesto šventės, čia kūrėsi ir gyveno Plungės aukštuomenė. Alėjos viename gale dar 1931 metais iškilo Laisvės paminklas, sovietmečiu nugriautas, vėliau atstatytas
Už paminklo - buvęs miškų urėdijos pastatas. Šiuo metu čia - Vaikų biblioteka
Šalia - nedidelis koplytstulpis
Parko pakraštyje išlikęs 1910 metais statytas Marijos Oginskienės advokato Skladovskio namelis. Neseniai dar priklausęs Vaikų bibliotekai, šiuo metu apleistas ir Plungės savivaldybės nuomojamas
Grįžtame Laisvės alėja...
... ir vėl neparadinėmis gatvelėmis. Bet man čia labai jauku, smagūs medinukai, daug žalumos
Beveik kurortas
Bendramintė pasakoja, kad čia, pačiame Plungės centre, buvo kolektyviniai sodai. Jų gabaliukas išlikęs. Abi stebimės, kaip tokioje geroje vietoje kažkam pavykdavo gauti sklypą
Prieiname Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Ją nuodugniau ištyrinėsiu vėliau, jau atsisveikinusi su bendraminte. Todėl dabar tik greitas žvilgsnis ir keletas žingsnių šventoriumi
Einame Birutės gatve, kurioje daug žavių medinukų
Pasak bendramintės, čia buvusi Plungės meno mokykla, kurioje mokėsi nemažai plungiškių
O čia kažkada buvusi ligoninė
Žygiuojame toliau ta pačia Birutės gatve. Jauki ji iš tiesų
Prieiname senąsias Plungės miesto kapines su iš tolo baltuojančia dar 1858 metais grafų Zubovų pastatyta Visų Šventųjų koplyčia
Šv.Jokūbo kelio ženklas
Maklinėjam po seniausią kapinių dalį, čia viskas pakankamai apleista
Bendramintė sako, einam ant Plungės piliakalnio, ir vedasi mane pro brūzgynus ir dilgėlynus
Piliakalnis dar vadinamas Pilale, jis įrengtas patvenktos Babrungo upės vingio slėnyje esančioje kalvoje ir datuojamas pirmuoju tūkstantmečiu. Apie piliakalnį prieš kelionę buvau skaičiusi, bet tikrai viena jo būčiau neradusi
Grįžtame atgal į kapines ir dar šiek tiek pasivaikštome
Einame Birutės gatve tolyn. Netrukus prieiname kairėje gatvės pusėje esančią aikštelę ir Plungės Lurdą. Čia jau mudviejų laukia bendramintės vyras. Visi trys pasidairome aplink
1903 metais paskutinio Plungės valdytojo Mykolo Oginskio žmona pasikvietė į Plungę Jėzaus Širdies vienuoles. Jų vadovė iš Prancūzijos išreiškė norą Plungėje pastatyti Lurdo grotą, kuri buvo sumūryta 1908 metais. 1913 metais, vienuolėms išvykus, Lurdas liko parapijai, o 1928 metais buvo perduotas kapucinų vienuoliams. Pastarieji organizuodavo prie Lurdo ligonių kongresus su pamaldomis. Sovietmečiu Lurdas buvo suniokotas, o Marijos statula išniekinta ir įmesta į Babrungą. Vietiniai gyventojai ją ištraukė ir pastatė bažnyčioje. Atstatytas Plungės Lurdas su Marijos skulptūros kopija pašventintas 1990 metais
Kalvoje virš Lurdo kapucinų vienuoliai buvo pastatę bažnyčią. Sovietmečiu bažnyčia buvo uždaryta, joje veikė sporto salė, vėliau rajono švietimo skyriaus sandėlis. 1982 metais bažnyčia sudegė. Šioje vietoje išliko bažnyčios pamatai, o plungiškiai jai atminti pastatė kryžių
Užlipę į kalvą, apžiūrime Plungės "Saulės" gimnazijos gamtinį-pažintinį tyrimų taką. Tikrai įdomi idėja
Karantino mokykla
Einame į mašiną ir važiuojame į netoli Plungės esančius Kaušėnus, kuriuose yra holokausto aukų memorialas. Apie Kaušėnų memorialą buvau skaičiusi, tačiau jo pamatyti neplanavau, nes buvau be mašinos. Ačiū bendraminčiams, kad man suteikė galimybę pamatyti.
Kaušėnų kaimo kalnelyje 1941 mtų liepos 15-16 dienomis buvo nužudyta ir palaidota apie 1800 Plungės rajono žydų. Iš pradžių jie dvi savaites buvo laikomi uždaryti sinagogoje be maisto ir antisanitarinėmis sąlygomis. Po to galintys paeiti buvo varomi pėsčiomis apie 5 kilometrus į egzekucijos vietą. Paskutinis Plungės žydas Jakovas Bunka, su antifašistinės koalacijos armija pasiekęs Berlyną, per karą prarado artimuosius. Visą savo likusį gyvenimą paskyrė nužudytų Plungės žydų atminimo įamžinimui. Kartu su savo draugais medžio drožėjais lietuviais įkūrė Kaušėnų memorialą. Ąžuoliniai paminklai buvo kuriami 1986-1989 metais. Pasivaikštome po memorialą, apžiūrime lenteles žydų gelbėtojams, senus kapelius, medžio skulptūras, skaitome atminimo sienelėje įrašytus žuvusiųjų vardus...
Slogi, tačiau savotiškai įdomi vieta. Iki kelionės apie ją nežinojau. Savo bendraminčių klausiu, o kur ta Gandingos hidroelektrinė. O jie mane ima ir nuveža prie jos
Gandingos hidroelektrinė pastatyta 1961 metais Noriškų kaime. Jos turbiną suka kanalu iš elektrinės tvenkinio (Plungės jūros) atitekėjęs ir iš 26 metrų aukščio krentinis Babrungo vanduo
Grįžtame į Plungę. Sustojame aikštėje, kurioje stovėjo Plungės sinagoga
Mūrinė sinagoga šioje vietoje pastatyta 1874 metais. Sovietmečiu pastatas paverstas sandėliu, vėliau rekonstruotas ir tapo "Linų audinių" fabriko kultūros namais. Mano bendraminčiai jį puikiai prisimena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas žydų bendruomenei, kuri jį pardavė.
Neužilgo pastatas buvo nugriautas, o jo raudonos plytos panaudotos Kaušėnų memorialo atminimo sienelei. Iš sinagogos likusi tik vieta ir plungiškių prisiminimai
Šioje vietoje atsisveikinu su bendraminčiais. Dar kartą jiems ačiū už akimirkas kartu. O ką veikiau ir kur basčiausi toliau - trečiojoje pasakojimo dalyje.
Su plungiške bendraminte pasukame į Vytauto gatvę. Joje iškart trečiuoju numeriu pažymėtas neišvaizdus namas. Tačiau kažkada čia buvęs kepurininko Berelio Preso namas
Bendraminte veda mane šoninėmis gatvelėmis ir pasakoja apie savo miestą. Šitame ryškiai geltoname namelyje buvusi visoje Plungėje gerai žinoma sulčių spaudykla
Einame toliau neparadinėmis Plungės vietomis
Ar žinojote, kad ne tik Kaunas, bet ir Plungė turi savo Laisvės alėją? Laisvės alėja visada buvo viena svarbiausių Plungės gatvių. Pagal M.Oginskio planą dar 19 amžiaus pradžioje gatvė buvo apsodinta dvigubomis liepų eilėmis. Carinės Rusijos laikais ji buvo vadinama Bulvaro gatve, o po Pirmojo pasaulinio karo vietiniai ją "pakrikštijo" Liepgasiu. Tarpukario Lietuvoje gatvė gavo Laisvės alėjos vardą, sovietiniais metais buvo tapusi Žemaitės alėja, o po nepriklausomybės atkūrimo sugrąžintas senasis - Laisvės alėjos - vardas. Laisvės alėjoje vykdavo svarbiausios miesto šventės, čia kūrėsi ir gyveno Plungės aukštuomenė. Alėjos viename gale dar 1931 metais iškilo Laisvės paminklas, sovietmečiu nugriautas, vėliau atstatytas
Už paminklo - buvęs miškų urėdijos pastatas. Šiuo metu čia - Vaikų biblioteka
Šalia - nedidelis koplytstulpis
Parko pakraštyje išlikęs 1910 metais statytas Marijos Oginskienės advokato Skladovskio namelis. Neseniai dar priklausęs Vaikų bibliotekai, šiuo metu apleistas ir Plungės savivaldybės nuomojamas
Grįžtame Laisvės alėja...
... ir vėl neparadinėmis gatvelėmis. Bet man čia labai jauku, smagūs medinukai, daug žalumos
Beveik kurortas
Bendramintė pasakoja, kad čia, pačiame Plungės centre, buvo kolektyviniai sodai. Jų gabaliukas išlikęs. Abi stebimės, kaip tokioje geroje vietoje kažkam pavykdavo gauti sklypą
Prieiname Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Ją nuodugniau ištyrinėsiu vėliau, jau atsisveikinusi su bendraminte. Todėl dabar tik greitas žvilgsnis ir keletas žingsnių šventoriumi
Pasak bendramintės, čia buvusi Plungės meno mokykla, kurioje mokėsi nemažai plungiškių
Žygiuojame toliau ta pačia Birutės gatve. Jauki ji iš tiesų
Prieiname senąsias Plungės miesto kapines su iš tolo baltuojančia dar 1858 metais grafų Zubovų pastatyta Visų Šventųjų koplyčia
Šv.Jokūbo kelio ženklas
Maklinėjam po seniausią kapinių dalį, čia viskas pakankamai apleista
Bendramintė sako, einam ant Plungės piliakalnio, ir vedasi mane pro brūzgynus ir dilgėlynus
Piliakalnis dar vadinamas Pilale, jis įrengtas patvenktos Babrungo upės vingio slėnyje esančioje kalvoje ir datuojamas pirmuoju tūkstantmečiu. Apie piliakalnį prieš kelionę buvau skaičiusi, bet tikrai viena jo būčiau neradusi
Grįžtame atgal į kapines ir dar šiek tiek pasivaikštome
Einame Birutės gatve tolyn. Netrukus prieiname kairėje gatvės pusėje esančią aikštelę ir Plungės Lurdą. Čia jau mudviejų laukia bendramintės vyras. Visi trys pasidairome aplink
1903 metais paskutinio Plungės valdytojo Mykolo Oginskio žmona pasikvietė į Plungę Jėzaus Širdies vienuoles. Jų vadovė iš Prancūzijos išreiškė norą Plungėje pastatyti Lurdo grotą, kuri buvo sumūryta 1908 metais. 1913 metais, vienuolėms išvykus, Lurdas liko parapijai, o 1928 metais buvo perduotas kapucinų vienuoliams. Pastarieji organizuodavo prie Lurdo ligonių kongresus su pamaldomis. Sovietmečiu Lurdas buvo suniokotas, o Marijos statula išniekinta ir įmesta į Babrungą. Vietiniai gyventojai ją ištraukė ir pastatė bažnyčioje. Atstatytas Plungės Lurdas su Marijos skulptūros kopija pašventintas 1990 metais
Kalvoje virš Lurdo kapucinų vienuoliai buvo pastatę bažnyčią. Sovietmečiu bažnyčia buvo uždaryta, joje veikė sporto salė, vėliau rajono švietimo skyriaus sandėlis. 1982 metais bažnyčia sudegė. Šioje vietoje išliko bažnyčios pamatai, o plungiškiai jai atminti pastatė kryžių
Užlipę į kalvą, apžiūrime Plungės "Saulės" gimnazijos gamtinį-pažintinį tyrimų taką. Tikrai įdomi idėja
Karantino mokykla
Einame į mašiną ir važiuojame į netoli Plungės esančius Kaušėnus, kuriuose yra holokausto aukų memorialas. Apie Kaušėnų memorialą buvau skaičiusi, tačiau jo pamatyti neplanavau, nes buvau be mašinos. Ačiū bendraminčiams, kad man suteikė galimybę pamatyti.
Kaušėnų kaimo kalnelyje 1941 mtų liepos 15-16 dienomis buvo nužudyta ir palaidota apie 1800 Plungės rajono žydų. Iš pradžių jie dvi savaites buvo laikomi uždaryti sinagogoje be maisto ir antisanitarinėmis sąlygomis. Po to galintys paeiti buvo varomi pėsčiomis apie 5 kilometrus į egzekucijos vietą. Paskutinis Plungės žydas Jakovas Bunka, su antifašistinės koalacijos armija pasiekęs Berlyną, per karą prarado artimuosius. Visą savo likusį gyvenimą paskyrė nužudytų Plungės žydų atminimo įamžinimui. Kartu su savo draugais medžio drožėjais lietuviais įkūrė Kaušėnų memorialą. Ąžuoliniai paminklai buvo kuriami 1986-1989 metais. Pasivaikštome po memorialą, apžiūrime lenteles žydų gelbėtojams, senus kapelius, medžio skulptūras, skaitome atminimo sienelėje įrašytus žuvusiųjų vardus...
Slogi, tačiau savotiškai įdomi vieta. Iki kelionės apie ją nežinojau. Savo bendraminčių klausiu, o kur ta Gandingos hidroelektrinė. O jie mane ima ir nuveža prie jos
Gandingos hidroelektrinė pastatyta 1961 metais Noriškų kaime. Jos turbiną suka kanalu iš elektrinės tvenkinio (Plungės jūros) atitekėjęs ir iš 26 metrų aukščio krentinis Babrungo vanduo
Grįžtame į Plungę. Sustojame aikštėje, kurioje stovėjo Plungės sinagoga
Mūrinė sinagoga šioje vietoje pastatyta 1874 metais. Sovietmečiu pastatas paverstas sandėliu, vėliau rekonstruotas ir tapo "Linų audinių" fabriko kultūros namais. Mano bendraminčiai jį puikiai prisimena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas žydų bendruomenei, kuri jį pardavė.
Neužilgo pastatas buvo nugriautas, o jo raudonos plytos panaudotos Kaušėnų memorialo atminimo sienelei. Iš sinagogos likusi tik vieta ir plungiškių prisiminimai
Šioje vietoje atsisveikinu su bendraminčiais. Dar kartą jiems ačiū už akimirkas kartu. O ką veikiau ir kur basčiausi toliau - trečiojoje pasakojimo dalyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą