Dvi su puse valandos Širvintose

Širvintose anksčiau nesu buvusi, tik kelis kartus pravažiavusi. Tikrai neplanavau čia apsilankyti, bet reikia gi "Surink Lietuvą" magnetuko. O dar kolegė atkreipė dėmesį, kad labai gražiai sutvarkytas miestukas, daug žalumos ir gėlių. Taigi nutariau aplankyti Širvintas, juo labiau, kad visai netoli Vilniaus, o ir susisiekimas tarpmiestiniais autobusais pakankamai patogus. Širvintų autobusų stotis yra praktiškai centre. Atvažiavusi pasinaudoju mokamu (0,30 Eur) tualetu stotyje, šalia esančioje Maxima parduotuvėje nusiperku vandens buteliuką ir žygiuoju pasibastyti. Viskas prasideda nuo rašytojo Igno Šeiniaus vardu pavadintos gatvės

Nors Širvintų gyvenvietė žinoma dar nuo 14 amžiaus pabaigos, o miestelis minimas nuo 16 amžiaus vidurio, tačiau miesto teises Širvintos gavo tik po Antrojo pasaulinio karo. Per karą miestelis buvo pakankamai sugriautas, todėl čia išlikę labai nedaug senų pastatų. Paveldo nebuvimą kompensuoja gražiai sutvarkyta aplinka, žaluma, gėlynai. Einu toliau I.Šeiniaus gatve, kurios išplanavimas tikrai įdomus, primena Vilniaus Vokiečių gatvę. Pėsčiųjų zona - gatvės viduryje, o abiejose pusėse - važiuojamosios dalys.

Iš tolo žvilgsnį patraukia įdomi sienų tapyba vidiniame Kultūros centro kiemelyje šalia kavinės terasos, todėl einu pasidairyti.

Piešinius sugalvojo Širvintų rajono savivaldybės darbuotoja Deimantė Oršauskaitė, o nupaišė dailininkas Linas Atgalainis. Visai smagi ir įdomi idėja, pagyvinanti aplinką

Stabteliu prie kultūros centro

Užsuku į neišvaizdžiame pastate įsikūrusį knygyną, kuriame įsigiju "Surink Lietuvą" magnetuką. Paslaugi darbuotoja dar papasakoja šiek tiek apie Širvintas, ką čia įdomaus galima pamatyti. Patinka man, kai vietos žmonės mielai neraginami papasakoja apie savo miestą ar miestelį. Nors dažnai tai būna žinomi dalykai, tačiau vis tiek smagu, o kartais sužinai ir tai, ko nėra visagaliame Internete.

Netoliese - 2016 metais atidengtas paminklas iš Širvintų krašto kilusiam rašytojui, diplomatui ir visuomenės veikėjui Ignui Šeiniui. Skulptūros "Regiu Lietuvą" autorius  skulptorius Henrikas Orakauskas.

Grindinyje akmens plokštėse iškaltos rašytojo kūrybos citatos - apie žmogaus sielą, meną, gimtają kalbą.

Gatvės gale - fontanas, žiedynai ir kompasas

Prieinu miesto skverą šalia Širvintos upsė tvenkinio, atsiradusio septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje

Skverą puošia 1981 metais skulptoriaus Vilimo Ketvirčio sukurta "Širvinta"

Labai jaukus Širvintos tvenkinys

Ir išties Širvintose daug žalumos ir gėlynų

Šalia tvenkinio nutiestas jaukus ir tvarkingas pėsčiųjų bei dviračių takas, kuriuo labai smagu kulniuoti, besigėrint vaizdais. Žmonių praktiškai nesutinku - vis tik darbo diena, nors ir vasara, o ir miestelis nelabai turistinis. 

Po kurio laiko prienu Širvintų miestelio kapines, įsikūrusias ant nedidelės kalvelės visai netoli tvenkinio

Savanorių kapai. Širvintose 1920 metais vyko mūšiai su Lenkijos kariuomene, po kurių Širvintos atiteko Lietuvai.

Kapinių koplyčia, statyta 1856 metais, kaip Lovmianskų šeimos mauzoliejus. Apie tai liudija ir paminklinės lentelės koplyčios sienoje.

Kapinių pašonėje į dangų stiebiasi Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

Pirmoji medinė bažnyčia Širvintose pastatyta 15 amžiuje. 17 amžiuje buvo pastatyta nauja bažnyčia, yra žinoma ir apie prie bažnyčios 18 amžiuje veikusią parapinę mokyklą. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1860 metais. Bažnyčia turi klasicizmo ir baroko bruožų.

Pasivaikštau po šventorių, apžiūriu skulptūras bei kryžius.

Žvilgsnis į bažnyčią nuo gatvės pusės

Kitoje gatvės pusėje - Jaunimo sodas, atgimės atidarytas 2019 metais. Prieš kelis dešimtmečius ši vieta buvo mėgstama širvintiškių, čia vykdavo šventės ir renginiai, veikė kavinė. Tačiau vėliau parkas buvo užmirštas ir apleistas. Poilsiui ir laisvalaikiui skirtoje erdvėje daug žalumos, pasivaikščiojimui skirtų takelių, sumontuoti šviestuvai, žydi gėlės. Jaunimo sodą puošia balta rotonda su iškaltomis poeto Justino Marcinkevičiaus eilėmis.

Nuo sodo einu į kitą - neparadinę- Širvintų pusę

Ir vėl grįžtu prie tvenkinio. Tiltu pereinu į kitą pusę.

Kitoje tvenkinio pusėje - medžio skulptūrų parkas "Briedžių takas", atsiradęs prieš 2 metus vykusio skulptorių plenero metu. Deja, šiuo metu takas ir jo aplinka tvarkoma, todėl iki galo pasimėgauti ramiu pasivaikščiojimu ir vaizdais sunkoka. Bet vis tiek įdomi idėja.

Takas atveda prie Širvintų miesto paplūdymio ir vandens pramogų komplekso. Deja, pramogos neveikia, o paplūdimyje vos vienas kitas žmogus.

Visai neseniai pastatytas pėsčiųjų tiltas per Širvintos tvenkinį.

Tilto prieigos ir skveras šalia jo intensyviai rekonstruojami. Tikiu, netrukus čia bus, o jau turbūt ir yra, labai gražu.

Toliau einu Vilniaus gatve. Kažkur kiemuose pamatau įdomią skulptūrą.

Vilniaus gatvė įdomi tuo, kad čia išlikę senųjų žavingų medinukų.

Sena ir nauja

Širvintose prieškariu gyveno nemaža žydų bendruomenė, sunakinta Antrojo pasaulinio karo metais. Praktiškai nieko nelikę iš žydiškojo paveldo. Kažkur kiemuose Upelio gatvėje pastatytas paminklinis akmuo čia buvusioms žydų kapinėms. Nežinodamas tikrai nerasi.

Ties Vilniaus gatvės ir Nepriklausomybės aikštės sankirta stovi nemažas medinis namas. Tai buvusi Širvintų sinagoga, pastatyta 20 amžiaus pradžioje.

Nepriklausomybės aikštėje iškilęs bareljefas Nepriklausomybės kovų dalyvei, Vyčio kryžiaus ordino kavalierei Libai Mednikienei. Ji pasižymėjo kovų su lenkais metu, jos namuose buvo įsikūręs partizanų štabas.

Nepriklausomybės aikštėje taip pat stovi Lietuvos nepriklausomybei skirtas tradicinis koplystulpis.

Aplink aikštę išlikę senieji Širvintų pastatai

Grįžtu atgal Vilniaus gatve. Sudomina tolumoje matomas kryžius, todėl leidžiuosi upelio pakrante vos ne pro vietinių gyventojų daržus.

Čia mano pasibastymas po Širvintas jau beveik baigiasi. Grįžtu į miestelio centrą, papietauju kavinėje ir einu į autobusų stotį. Kelios valandos Širvintose prabėgo visai smagiai. Verta čia bent trumpam apsilankyti.