Antrąją pasakojimo dalį rasite čia Antroji dalis
Pakeliui į Seirijus trumpam stabtelime Šventežeryje. Aišku, tradiciškai – prie bažnyčios. Kartais jau juokaujame, kad per pastarųjų kelių metų savo keliones po Lietuvą pamatėme daugiau bažnyčių nei per visą ankstesnį savo gyvenimą.
Pirmoji bažnyčia Šventežeryje pastatyta pačioje 16 amžiaus pabaigoje. Tiesa, tai buvo evangelikų reformatų bažnyčia. 17 amžiaus viduryje bažnyčia atiteko katalikams. Dabartinė medinė liaudies architektūros formų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pastatyta 1882 metais.
Pagerbti šių kraštų savanoriai ir Vyies Kryžiaus kavalieriai.
Bažnyčia ryškiai geltona ir tokia miela atrodo žydro dangaus fone.
Kelių susidūrimą puošia kryžius su koplytėle. Ir jau tradicija Lietuvoje tapusios puošniosios hortenzijos.
Atvažiuojame į Seirijus, parkuojamės priešais bažnyčią ir einame pasidairyti.
Pirmoji bažnyčia Seirijuose pastatyta 1537 metais. Ir vienas iš tų retų atvejų, kai dar 16 ar 17 amžiuje statyta bažnyčia yra išlikusi. Dabartinė renesanso bruožų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia pastatyta 1584 metais.
Bažnyčia atidaryta, tad užsukame į vidų. Iš išorės atrodo nieko ypatingo. O viduje – kokia platybė... Ir tie ilgi balkonai abiejose pusėse sužavi abudu.
Apeiname, pabūname, patylime...
Išeidama iš bažnyčios, prie įėjimo pamatau lentelę, skirtą kunigui Antanui Skelčiui. Jis – vienas iš Pasaulio Tautų teisuolių, apie kurį rinkau informaciją Mototurizmo raliui prieš dvejus metus.
Einame šiek tiek pasivaikščioti po patį miestelį. Randame nedidelį jaukų parkelį. Tai Senjorų parkas, kurį 2010 metais įkūrė gimnazijos antrosios laidos (1950 metų) abiturientai.
Miestelio simbolis – balinis vėžlys.
Parkas nedidelis, bet tikrai labai jaukus.
Vėžliukų randame ir kitose miestelio vietose.
Kryžius sovietinio teroro aukoms.
Tikrai labai tvarkingas ir jaukus miestelis. O mudu važiuojame link Metelių. Planuose – aplankyti Metelių regioninio parko lankytojų centrą ir Dusios ežero – Dzūkų jūros – pakrantę, kur yra sūpynės. Deja, nepagalvojome, jog vasaros šeštadienį čia bus melejonai žmonių. Mašiną pasistatyti absoliučiai nėra, kur... Lankytojų centro ne tiek gaila, bet Dzūkų jūrą seniai noriu pamatyti... Liks kitam kartui... Užtat apžvalgos bokštą tikrai aplankysime...
15 metrų bokštas pastatytas 2014 metais. Bokštas savo forma primena susuktą nendrių pėdą – Metelių ežero nendrynai yra tikra paukščių karalystė.
Mano mylimos Maestro Vytauto Kernagio dainos žodžiai...
Kol dar lelijos ežere,
Kol dar virš upių kyla rūkas,
Kol baltas paukštis danguje
Dar gieda tau ir man.
Jaukūs vaizdai iš viršaus į ežerą ir pievas...
Metelių miestelis – visai šalia bokšto. Važiuojame pasidairyti prie bažnyčios.
Pirmoji bažnyčia Meteliuose pastatyta 17 amžiaus pradžioje, ji, trenkus žaibui, sudegė 19 amžiaus pradžioje. Dabartinė klasicistinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1822 metais. O čia, pasirodo, klebonija... Keistai atrodo...
Pasivaikštome aplink, nes bažnyčia uždaryta.
Akinamas baltumas mėlyno dangaus fone...
Jaukūs vaizdai nuo šventoriaus į Metelio ežerą.
Vaizdas iš kitos pusės.
Medinės skulptūros, saugančios įėjimą į bažnyčią ir pasitinkančios maldininkus. Nors turbūt pagrindinės bažnyčios durys retai atidaromos – paprastai naudojamasi šoniniu įėjimu...
Vis tik čia ežerų kraštas – visas Metelių miestelis pilnas poilsiautojų, o ir apylinkėse visur pristatyta mašinų. Kai kur sunkoka pravažiuoti, bet neskubėdami paliekame šį kraštą ir važiuojame link Alytaus rajono. Pakeliui sustojame prie labai įdomios vietos – Kurnėnų mokyklos statinių komplekso.
Mokyklos statyba pradėta 1934 metais, ją finansavo Kurnėnuose gimęs ir augęs JAV lietuvis Laurynas Radžiukynas. Statybinės medžiagos, langai, mokyklos suolai buvo atplukdyti iš Čikagos. Tais laikais mokykla buvo pakankamai moderni, net turėjo savo vėjo jėgainę. Mokykla gyvavo iki 2008 metų. 2019 metais mokykla pradėta restauruoti, čia vyksta ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai.
Labai įdomi medžių alėja šalia mokyklos...
Šaunu, kad vis tik neapleista, o įveiklinta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą