Trečiąją pasakojimo dalį rasite čia Trečioji dalis
Iš Kurnėnų Alytaus pakraščiu sukame link Punios. Prieš du metus, važiuodami iš Kauno į Birštoną, norėjome ten užsukti, tačiau buvo remontuojamas kelias, o mašinos slinko vėžlio žingsniu. Šį kartą atvažiavome greitai. Sustojame netoli bažnyčios ir einame pasižvalgyti.
Rausvame pastate įsikūrusios įvairios miestelio įstaigos.
Manoma, kad pirmoji bažnyčia Punioje pastatyta 15 amžiaus pradžioje. 1857 metais per miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. po šešerių metų klebono ir parapijiečių iniciatyva pastatyta dabartinė neobaroko stiliaus Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia. Bažnyčia uždaryta, tai tik šiek tiek pasivaikštome aplink.
Punioje, aišku, mus labiausiai domina piliakalnis. Kažkada lietuvių kalbos mokytoja čia mus buvo atvežusi, o man pavedė netgi deklamuoti kažkokį eilėraštį ant piliakalnio. Einame keliuku link piliakalnio.
Įdomi koplytėlė pakeliui. Tai Švento Jurgio koplytėlė, skirta 1831 metų sukilimo dalyviams atminti. Manoma, kad būtent šioje vietoje stovėjo senoji Punios bažnyčia.
Pasak legendos, būtent čia stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 metais čia vyko Pilėnų mūšis. Pilies gyventojai ir gynėjai verčiau nutarė žūti liepsnose nei patekti į nelaisvę.
O pats piliakalnis toks dvigubas...
Lukterime, kol vaizdais nuo piliakalnio pasidžiaugs ekskursijos dalyviai...
... o tada patys sveikinamės su Nemunu ir giriomis...
Iš Punios važiuojame link Butrimonių. Pirmiausia, aišku, apžiūrime bažnyčią.
Pirmoji bažnyčia Butrimonyse pastatyta pačioje 18 amžiaus pabaigoje. O dabartinė istoristinė, turinti romantizmo elementų Išganytojo bažnyčia pastatyta 1926 metais. Šventoriuje daug įdomių kampelių, o ir pati bažnyčia savo mūrais atrodo tikrai didingai.
Pasidairę prie bažnyčios, važiuojame pamatyti istorinio miestelio centro. O jis tikrai labai jaukus.
Miestelio puošmena – sūkurio formos fontanas, pastatytas 2019 metais, rekonstravus istorinę trikampę miestelio aikštę. Tikrai unikalus ir įspūdingas reginys...
Visai neseniai, 2022 metų pavasarį, švenčiant Lietuvos krepšinio 100-metį, atidengtas paminklas moterų krepšinio pradininkei Sendai Vavrojenski Berenson Abbott. Jos tėvas kilęs iš Butrimonių.
O pats Butrimonių centras taip pat sutvarkytas ir labai jaukus. Toks tipiškas nedidelis miestelis su išlikusiais senoviniais pastatais.
Miestelis gražiai sutvarkytas, daug smagių akcentų.
Butrimonyse kažkada gyveno ir gausi totorių bendruomenė...
Taip ir norisi vaikštinėti ramiai po miestelį, mėgaujantis tingia vasaros popiete... Dar visai norėtųsi čia kokios nedidelės kavinukės... Buvo mintis nusipirkti parduotuvėlėje ledų ir prisėdus ant suoliuko, pasimėgauti, bet... nutarėme jau važiuoti link namų...
Nuo Butrimonių sukame link Trakų rajono. Trumpam stabtelime Dusmenyse prie bažnyčios.
Pirmoji bažnyčia Dusmenyse pastatyta 16 amžiaus pradžioje, vėliau sunyko. Čia gyvenę vienuoliai kamalduliai ilgą laiką turėjo tik koplyčią. Dabartinė medinė liaudiško stiliaus ir turinti klasicizmo bruožų Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia pastatyta 1818 metais.
Paskutinė mūsų ratuko po Dzūkiją stotelė – Onuškis. Ir vėl prie bažnyčios.
Pirmoji bažnyčia Onuškyje pastatyta 16 amžiaus pradžioje, nors greičiausiai ji priklausė evangelikams reformatams. Dabartinė klasicistinė Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia pastatyta 1829 metais. Bažnyčia, kaip bebūtų keista, atidaryta. Vyksta pamaldos, tai tik trumpai pasidairome.
Juk primena Vilniaus Arkikatedrą?
Paskutinis žvilgsnis į miestelį...
... ir pro Trakus grįžtame į Vilnių. Buvo tikrai smagus dviejų dienų ratukas po Dzūkiją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą