Vilniaus kraštą dažnai tyrinėjame po truputį, atrasdami vis kažką naujo. Labai norėjau brangiausiajam parodyti kažkada man didelė įspūdį palikusią Šumsko bažnyčią – itališkąjį kampelį. Važiuodami stabtelėjome dar keliose dar nematytose vietose. Bet apie viską iš pradžių.
Šumskas įsikūręs visai netoli nuo Vilniaus, todėl pakeliui nėra labai daug įdomių kampelių. Bet pravažiuojame keletą miestelių, prie kurių bažnyčių stabtelime. Pirmiausia – Kena. Stabtelime prie bažnyčios ir einame pasidairyti. Šalia vartų pastatytas nedidelis šulinėlis su Švč.Mergelės Marijos statula.
1690 metais Kena buvo paskirta bernardinų vienuolynui, pastatyta koplyčia. Rusijos carinė valdžia koplyčią po 1863 metų sukilimo uždarė. Dabartinė medinukė Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia pastatyta 1920 metais. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba. Kadangi sekmadienis, pataikome į pamaldų laiką, todėl tik pasivaikštome aplink.
Bažnytėlė tikrai nedidukė, tokia miniatiūrinė...
Bažnyčios globėjo kapas šventoriuje. Jo vardu pavadinta ir gatvė Kenoje, šalia bažnyčios. Tačiau Internete neradau jokios informacijos apie šį žmogų.
Stabtelime priešais atidarytą bažnyčią. Dalis žmonių meldžiasi lauke, parymome ir mudu.
Dar vienas paminklėlis Dievo Motinai netoli bažnyčios.
Toliau važiuojame pro Kalvelius. Bažnyčia čia šiek tiek į šoną nuo pagrindinio kelio. Pirmas įspūdis gana savotiškas. Lyg ir šiuolaikiška, bet kartu lyg ir senoviška ta Kalvelių bažnyčia...
Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčia pašventinta 2000 metais. Tai pirmoji Lietuvoje Dievo Gailestingumo bažnyčia. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Apeiname bažnyčią iš kitos pusės.
2007 metais šalia bažnyčios buvo pastatytas pirmasis Lietuvoje bronzinis paminklas Šventajam Tėvui Jonui Pauliui II. Lėšas paminklui kelerius metus rinko vietos skautai, aukojo visi parapijiečiai.
Pamaldos neseniai pasibaigusios, todėl bažnyčia dar atidaryta. Pasinaudojame proga ir apžiūrime. Šviesi ir jauki šventovė.
Išėję dar šiek tiek pasivaikštome po šventorių.
Netrukus atvažiuojame į Šumską. Pasistatome mašiną netoli bažnyčios ir einame pasivaikščioti. Bažnyčioje tuoj prasidės Pirmosios komunijos apeigos, tai tik trumpai žvilgtelime viduje. Esame išbarami vietinio, kad fotografuojame, tai greit išeiname iš bažnyčios. Nepaisant to...
... Šumsko Italija... Vėlyvasis barokas... Vis dar žavingas...
Pirmąją nedidelę madinę bažnyčią Šumske 17 amžiaus pabaigoje pastatė dvaro savininkai Šumskiai. Čia įsikūrė vienuoliai dominikonai. Dabartinė mūrinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 18 amžiaus antroje pusėje. Po 1863 metų sukilimo paversta cerkve, bažnyčia vėl grąžinta katalikams 1917 metais. Na, o mudu pasivaikštome po šventorių.
Apžiūrime skulptūras bažnyčios išorinėse sienose.
Viena iš įspūdingiausių matytų bažnyčių Lietuvoje... Nesvarbu, kad apsilaupiusi, kažkiek praradusi spalvą... Šalia jos tiesiog norisi būti...
Varpinė... Jesu in te confido... Jėzau, tikiu Tavimi... Šis užrašas pasitinka ir kviečia susimąstyti.
Viena iš koplytėlių šventoriuje.
Buvusiame vienuolyne įsikūrę piligrimų namai. O jaukus žalias sodelis kviečia tiesiog pabūti.
Važiuojame link buvusio Šumsko dvaro, esančio visai netoli nuo miestelio. O dvaras, deja, dar labiau apleistas nei tada, kai lankiausi prieš 5 metus. Gerai, kad bent langai užkalti...
Pasivaikštome aplink... Tiesiog liūdna... Privati valda, deja, ne ta gerąja prasme...
Aplinka sutvarkyta, nes dvaro ūkiniuose pastatuose gyvenama.
Garsioji ovalinė salė...
Buvusi dvaro alėja
Paskutinis žvilgsnis į dvarą. Ir vis tik norisi tikėti, kad Šumsko dvaras atgims...
Šiame pasivažinėjime dar norime užlipti į aukščiausią Lietuvos kalvą – Aukštoją Medininkuose. Navigacija veda senuoju Medininkų plentu, kuriuo prieš 5 metus ėjau pėsčiomis iš Šumsko į Medininkus. Siauras žvyrkelis, vietomis virstantis tiesiog miško keliu. Bet mudu gi neieškome lengvų kelių. O Medininkuose esame ne kartą lankęsi, tik brangiausias nebuvo ant Aukštojo užlipęs. Prie jo iškart ir važiuojame. Pasistatome mašiną ir dar kelis šimtus metrų einame keliuku. Aplink žaliuoja Lietuva...
Prieiname apžvalgos bokštą.
Saulės laikrodis...
... su keistais magiškais žodžiais...
Lipame į bokštą
Ir vis tik gražu mūsų Lietuvoje....
Aukštojo atradėjui Rimantui Krupickui...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą