Ratukas po Šalčininkų kraštą

Šiek tiek atlaisvėjus karantinui, pradėjome vėl keliauti po Lietuvą. Tiesa, kol kas netoli Vilniaus, užtrukdami kelias valandas, bet tik kol kas. Kol kas pasivažinėjimų ir pasibastymų maršrutai atsiranda labai spontaniškai, iš vakaro ar net tą patį rytą. Ne išimtis buvo ir ratukas po Šalčininkų kraštą – maršrutas gimė ankstų saulėto sekmadienio rytą, tą patį sekmadienį, tik šiek tiek vėliau, ir apsukome ratuką. Kai kuriose vietose jau esame buvę, tačiau kelionėje buvo ir labai smagių atradimų. Bet apie viską iš pradžių.

Pirmasis mūsų ratuko sustojimas – Jašiūnai. Juos esu išvaikščiojusi prieš 5 metus. Šį kartą pirmiausia apžiūrime bažnyčią.

Dabartinė Jašiūnų Šv.Onos bažnyčia pastatyta tik 1929 metais. Senoji bažnyčia minima nuo 16 amžiaus, tačiau ji priklausė evangelikams reformatams. 18 amžiaus pradžioje ją sudegino Švedijos kariuomenė. 1830 metais įsteigta koplyčia, po 1863-1864 metų sukilimo uždaryta. Šiuo metu bažnyčioje pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Bažnyčia atidaryta – įkišame nosį ir trumpai pasidairome. Bet nenorime trukdyti žmonėms, tai greitai išeiname.

Apeiname bažnyčią iš kitos pusės.

Labai jaukus, žaliuojantis ir žydintis Merkio upės slėnis nuo bažnyčios kalvos.

Pasidairę sėdame į mašiną ir važiuojame į už kelių kilometrų įsikūrusį Jašiūnų dvarą.

Iš pradžių dvaras priklausė Radviloms. 1811 metais iš nusigyvenusių Radvilų dvarą nupirko Ignotas Balinskis, po kurio mirties dvaras atiteko jo jauniausiam sūnui Mykolui Balinskiui. Balinskių giminė šį dvarą išlaikė iki pat 1939 metų. Mykolas Balinskis - žymus mokslininkas, istorikas, Vilniaus archeologinės komisijos vicepirmininkas, parašęs nemažai veikalų apie Lietuvos miestelius bei dvarus. Po Mykolo Balinskio santuokos su Sofija Sniadeckyte (žymaus VU profesoriaus Andriaus Sniadeckio dukra) Jašiūnų dvaras tapo svarbiu kultūros centru. Čia senatvėje gyveno Andrius Sniadeckis, jo brolis astronomas Jonas Sniadeckis, lankėsi poetas Jonas Slovackis, rašytojas Tomas Zanas, VU mokslininkai ir kita to meto šviesuomenė. Dabartinius rūmus pastatė Jonas Sniadeckis. 

Aplinka gražiai sutvarkyta, vienoje rūmų dalyje įsikūręs restoranas su lauko terasa.

Dabar dvare įsikūręs muziejus, kurį lankiau prieš 5 metus. Tačiau per tą laiką ekspozicija pasipildė, praturtėjo. O bilieto kaina liko ta pati – 2 eurai. Rūmuose galima įsigyti ir Surink Lietuvą magnetuką, ką mudu ir padarome. O tada ilgokai slampinėjame po rūmų sales, apžiūrime ekspoziciją. Visai įdomus muziejus

Kampelis, skirtas 1791 metų Abiejų Tautų Respublikos konstitucijai.

Sudėliota visokių įdomių knygų.

Kiekvienoje salėje – vis kitos istorijos detalės.

Smagiai pasivaikščioję ir susipažinę su dvaro istorija, apeiname rūmus iš kitos pusės.

Kitoje rūmų pusėje – dvaro parkas. Šiek tiek pasivaikštome.

Grįždami link mašinos, dar šiek tiek pasidairome aplink. Tiesiog jauku ir gera čia pabūti.

Iš Jašiūnų važiuojame link Turgelių. Netrukus nusukame į šoną. Vilkiškių dvare nesame lankęsi, todėl visai įdomu. O tai buvo šios kelionės atradimas, vyšnia ant torto.

Medinės architektūros Vilkiškių dvarą Merkio slėnyje 1847 metais pastatė bajorai Domochovskiai. Jie dvaro rūmus papuošė mezoninu su dviaukščiu portiku. Kiekvienas aukštas buvo paremtas grakščiomis kolonomis, į namus vedė platūs laiptai, o nuo langų kaskadomis krito mediniai raižiniai. Rūmus juosė parkas su įspūdingomis medžių alėjomis. Tačiau už dalyvavimą 1863 metų sukilime caro valdžia dvarą konfiskavo. Sovietmečiu čia veikė mokykla. Šiuo metu dvaras rekonstruojamas.

Žavinga medinė architektūra priverčia aiktelėti...

Atnaujinama ir visa teritorija aplink dvaro rūmus. Jauki alėja.

Šalia Merkio – didžiulė atvira erdvė su pavėsinėmis piknikams. 

Baidarių nuleidimo vieta

Stoviniuojame šalia Merkio ir tiesiog mėgaujamės buvimu čia ir dabar. Labai labai jauki vieta...

Žmonės piknikauja. O mudu audžiame mintį kada nors atvažiuoti čia taip pat papiknikauti. Juo labiau, kad pavėsinėse yra griliai.. Labai smagu dėl to.

Kurį laiką stebime žveją. Tiesiog būtum čia ilgai ilgai...

Apeiname alėja aplink.

Buvo nuostabus atradimas... O po savaitės sužinome, kad dvare kilo gaisras... Labai tikiuosi, kad žala nėra didelė, ir viskas bus lengvai sutvarkoma... Nes Vilkiškių dvaras vertas gyvenimo...

Iš Vilkiškių grįžtame į pagrindinį kelią. Šiek tiek pavažiavę, privažiuojame Merkinės (Pavlovo) dvarą. Čia esame buvę, tačiau čia galima atvažiuoti dažnai. Labai smagi ir jauki vieta, nors ir tik griuvėsiai išlikę. 

Šiame dvare kažkada Lietuvos kanauninkas Povilas Ksaveras Bžostovskis buvo įkūręs Pavlovo respubliką - valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos, respublika turėjo savo konstituciją, pinigus, valstiečių vaikams buvo įkurta mokykla. Respublika gyvavo šešiolika metų, bet po to sekė Lietuvos-Lenkijos padalijimai, ir P.K.Bžostovskis pasitraukė į Vakarus, o dvaras palaipsniui sunyko. Dvaro liekanos ir aplinka sutvarkyti, įrengti informaciniai stendai. Dar kartą labai smagiai pasivaikštome.

Sūpynių aną kartą nematėme...

Smagūs griuvėsiai...

Dvaro pakraštyje irgi anksčiau nebuvę...

Kitoks žvilgsnis...

Pagrindiniai dvaro rūmai

Buvusi ledainė ir lobynas

Turgeliuose stabtelime prie bažnyčios, kuri matoma iš toli ir įspūdinga savo dydžiu.

Pirmoji medinė bažnyčia Turgeliuose pastatyta 1500 metais. Vietoj sudegusios bažnyčios 1722 metais pastatyta nauja. Dabartinė mūrinė Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pastatyta 1837 metais, vėliau išplėsta ir atnaujinta. Bažnyčia istoristinė, turinti neobaroko bruožų. Bažnyčia uždaryta, tai pasivaikštome po šventorių.

Varteliai į...

... į kleboniją

Ligi dangaus...

Užsukame prie kapinių, kurių įspūdinga koplyčia matoma iš toli.

Turgelių Šv.Felikso de Valua koplyčia – mauzoliejinė dvarininkų Jozefo ir Kotrynos Kobilinskių šeimos koplyčia, pastatyta 1850 metais. Rotondos formos koplyčia tikrai didinga...

Metam žvilgsnį į Turgelių bažnyčią nuo koplyčios pusės...

... ir važiuojame namo, Vilniun. Buvo smagus ratukas, smagi kelionė. Jų tikrai bus daugiau.