Pirmąją pasakojimo dalį rasite čia Pirmoji dalis
Taigi, ateinu į tikruosius Žaslius. O jie va tokie – viena ilga Vytauto gatvė, vedanti į miestelio centrą, su išsišakojusiomis į šonus gatvelėmis. Tačiau visai jaukus miestelis su gražiais senoviniais ir nelabai senoviniais nameliais.
Rami ir tuščia Žaslių ežero pakrantė. Kiek teko pakeliauti po įvairius miestelius, mažai matydavau žmonių gatvėse. Galbūt šiek tiek daugiau savaitgaliais, tačiau darbo dienomis visur labai tuščia. Nors miesteliai tikrai gyvenami, prie namų žydi gėlės, sutvarkyta aplinka.
Stabteliu prie kryžiaus Lietuvos nepriklausomybės kovų aukų atminimui, pastatyto 1998 metais.
Sovietų karių kapinės pakeliui.
Tolumoje, ant kalvos – Žaslių bažnyčia.
Tačiau manl labai simpatiškai atrodo namukai kitoje gatvės pusėje.
Lipu į kalvą, o tiksliau – į Žaslių piliakalnį, ant kurio ir pastatyta bažnyčia.
Pirmoji bažnyčia Žasliuose pastatyta 1462 metais. 17 amžiuje pastatyta nauja medinė bažnyčia, prie jos pradėjo veikti parapinė mokykla. 1862 metais bažnyčia perstatyta. Dabartinė istoristinio stiliaus su neogotikos elementais Šv.Jurgio bažnyčia pastatyta pačioje 20 amžiaus pradžioje. Raudono mūro bažnyčia graži ir didinga, iš visų pusių kitokia, bet labai miela. Pasivaikštau aplink ją.
Iš šios pusės šiek tiek primena Šv.Onos bažnyčią Vilniuje – neveltui neogotika.
1933 metais pastatyta Kristaus kančios koplyčia.
Šventoriuje yra senos kapinės, kunigų ir apylinkių didikų kapai, taip pat palaidoti žydų gelbėtojai.
Įdėmiai perskaitau kiekvieną žodį.
Vienas iš Pasaulio Tautų Teisuolių.
Nuo bažnyčios kalvos atsiveria puikus vaizdas. Kurį laiką pastoviu besigėrėdama...
... paskui lipu žemyn.
Toks tipiškas jaukus prieškario Lietuvos miestelis. Išlaikęs savo senąjį, nors ir pasikeitusį veidą. Ir labai žydiškas... Žydai Žasliuose gyveno jau 16 amžiaus viduryje. 1897 metais Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 – žydai. Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. Deja, Antrojo pasualinio karo metais bendruomenė buvo sunaikinta.... Išliko tik namai....
Šokinėju iš vienos gatvės pusės į kitą – šis Žaslių kampelis buvo nedidelis VAU.
Šioje vietoje, kur dabar įsikūręs Žaslių kultūros centras, kažkada stovėjo ortodoksų sinagoga, pastatyta 20 amžiaus pradžioje.
Smagūs drožinukai šalia Kultūros centro. Tame pačiame pastate įsikūręs ir tradicinių amatų centras.
Žaslių gaisrininkų valdos. Gaisrinė šioje vietoje buvo ir prieškariu.
Žymiausias žaslietis Leopoldas Godovskis – neeilinė asmenybė. Tai – muzikantas, kūrėjas, pedagogas. Amžininkai jį vadino Buda už fortepijono, Kairiosios rankos apaštalu, jo draugais buvo Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas ir kitos įžymybės. Jam skirtas bareljefas – ant Kultūros centro sienos.
Buvę žydų namukai.... Prieškario dvasia tikrai plevena aplink...
Ateinu į centrinę miestelio aikštę, kurioje išlikęs senasis grindinys bei vykdavę turgūs, ir pasisukinėju joje.
Informatyvus stendas apie Žaslius. Smagu, kai tokius randi.
Žasliai susiję su legendine Lietuvos metraščio dalimi. Mirus Palemono palikuonio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus pagaminęs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žasliai paminėti 1457 metų vasario 28 dieną. 2012 metais pagrindinėje aikštėje pastatytas paminklas skirtas miestelio 555-osioms metinėms, atspindintis Žaslių miestelio herbo motyvus. Paminklo autorius – Vidmantas Gylikis.
Namai aikštėje taip pat simpatiški.
Kadangi Žasliuose nėra nei vienos kavinės (gal yra, bet neveikia), parduotuvėje nusiperku ledų ir prisėdu autobuso stotelėje.
Šiame name, kuriame dabar įsikūrusi kirpykla, tarpukariu gyveno turtingiausio žasliečio, miško pirklio Jeinės Buršteino šeima. Žasliečių jis buvo pravardžiuojamas milijonieriumi. Pastatas yra vienas didesnių medinių namų, statytų po 1905 metų gaisro.
Nuo centrinės aikštės Vytauto gatvę keičia ne mažiau jauki ir simpatiška Vilniaus gatvė, kuria šiek tiek pasivaikštau. Norisi dar pagyventi ta tarpukario miestelio dvasia...
Grįžtu atgal į pagrindinę aikštę. Šis Žaslių kampelis man tikrai buvo nedidelis atradimas.
Seniūnija rekonstruojama.
Žasliai kaip buvęs žydų miestelis turi ir išlikusias senąsias kapines, kurias noriu aplankyti. Jos įsikūrusios pačiame Žaslių pakraštyje. Iš pradžių einu Bažnyčios gatve – ji taip pat jauki.
Po to pasuku į labai ilgą Naujažerio gatvę, kurios pabaigoje turėtų būti senosios žydų kapinės.
Dar ir tokia gatvė išlikusi.
Žaslių vaikų lopšelis-darželis „Žaliasis klevelis“.
Jau ir žvyrkelis per laukus prasidėjo...
Tame miškelyje – senosios žydų kapinės...
.... kurios uždarytos. Bandau atsidaryti vartelius, tačiau viskas taip užrūdiję... Tenka pasidairyti iš toli.
Kadangi jokių kitų žydų kapinių Žaslių apylinkėse daugiau nėra, tai galima spėti, kad šios kapinės yra labai senos – galbūt net ir bendraamžės su kapinėse stovinčiu galingu ąžuolu. 1997 metais kapinėse lankęsis tyrinėtojas iš Latvijos dr. Aleksandrs Feigmanis nurašė 102 išlikusių antkapių įrašus ar jų fragmentus. Ankstyviausias išlikęs antkapinis įrašas mini 1848 metų palaidojimo datą, vėlyviausiame įrašyta 1940 metų palaidojimo data. Deja, gerokai daugiau antkapių tuo metu jau buvo sunaikinta. Beveik visi antkapiniai įrašai yra hebrajų kalba, tačiau keletas yra ir lotyniškais rašmenimis.
Vėl tuo pačiu keliu grįžtu atgal.
Tvarkingos sodybos.
Savotiškas Žaslių atvirukas pakeliui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą