2021 m. lapkričio 19 d., penktadienis

Ratukas po Švenčionių ir Ignalinos rajonus

Vieną gražią šeštadienio popietę nutarėm nuvažiuoti į Palūšę. Kad būtų įdomiau, į pasivažinėjimą įtraukėme ir visokias smagias vietas pakeliui bei aplink. Gavosi toks smagus ratukas. Bet apie viską iš pradžių. Iš Vilniaus pro Molėtus ir Labanorą (pastarąjį lankėme pernai, todėl nesustojome) pasiekiame Kaltanėnus Švenčionių rajone. Pirmiausia sustojame prie Kaltanėnų dvaro svirno ir einame pasivaikščioti.


Kaltanėnų dvaras žinomas nuo 16 amžiaus. Šiuo metu išlikęs vienintelis dvaro pastatas – medinis svirnas, pastatytas 1838 metais, dvarą valdant Juozui ir Kazimierui Lopacinskiams. Šis svirnas – vienas seniausių medinių pastatų Lietuvoje, turintis unikalią architektūrą ir prikeltas naujam gyvenimui. Svirne veikia parodų erdvė, informacijos centras, restoranas, kino teatras. Šalia svirno vasarą organizuojamos nuotukių stovyklos vaikams. Tikrai smagus miestelio traukos objektas.




Išlikęs ir dvaro parkas, įkurtas 19 amžiuje. Čia taip pat smagu pasivaikščioti.






Trumpai pasibastę šalia svirno, važiuojame į miestelio centrą, prie bažnyčios.


Pirmoji bažnyčia Kaltanėnuose pastatyta 17 amžiaus pirmoje pusėje. 18 amžiaus pabaigoje čia veikė ir vienuolynas, kurį carinės Rusijos valdžia uždarė 1832 metais. Dabartinė neogotikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia pastatyta 1909 metais.


Bažnyčia šeštadienio popietę, aišku, uždaryta, tačiau ir šalia jos daug visko įdomaus.


Labai įdomus čia 1985-2005 metais klebonavusio kunigo Kazimiero Žemėno kapas su skulptūromis ir užrašais. Tokia savotiška medžio simfonija...







Neskubėdami vaikštome toliau po šventorių.




Neogotika stiebiasi link dangaus...




Šventoriaus kaimynystėje – Žeimena su savo neskubria tėkme ir vasaros popietės ramybe...




Apeiname iš kitos pusės.



Senosios bažnyčios vieta ir jos mecenatės Klotildos Lopacinskos kapelis.



Labai įdomus skveras šalia bažnyčios su įvairiomis skulptūromis. Tikrai gražiai papuošia miestelį – labai jauki erdvė.






Čia gyvena knygos...






Ilgokai pasidairę po žavų Kaltanėnų skulptūrų parkelį, sėdame į mašiną ir važiuojame į Palūšę Ignalinos rajone. Parkuojamės aikštelėje šalia turizmo informacijos centro, centre nusiperku Ignalinos rajono magnetuką iš „Surink Lietuvą“ serijos, ir žygiuojame į kalniuką prie gražiosios medinukės bažnyčios.


Pakeliui – paminklas Palūšėje gimusiam kompozitoriui, dirigentui, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autoriui Mikui Petrauskui.



Užlipę į kalniuką, stabtelime ir atsigręžiame atgal. Mielas ir jaukus vaizdas į Lūšių ežerą. Toks ežerų kurorto dvelksmas...



Apžiūrime kryžių, skirtą Lietuvai 2000 metais.




Ateiname prie žavingosios Palūšės medinukės.


Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia pastatyta 1757 metais. Ją savo nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė kunigas Juozas Baziliauskas. Sakoma, kad jai pastatyti buvo naudojamas tik kirvis. Bažnytėlė unikali tuo, jog tai antra seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje. O jos aštuonkampė varpinė yra tokia vienintelė Lietuvoje. 




Labai prasmingi žodžiai ant bažnyčios durų,,,


Tačiau į vidų mudu užeisime šiek tiek vėliau. Dabar neskubėdami apeiname aplink bažnyčią. Čia irgi daug visko įdomaus. Žavingi mediniai stebuklai ir jauki ramybė aplink...







Čia buvo senosios Palūšės kapinės.


Miela šventoriaus koplytėlė


Įdomiai keista kompozicija koplytėlės viduje.



Pasisveikiname su Palūšės bažnyčios sargu. Senajam galiūnui ąžuolui – maždaug 400 metų.




Užeiname į vidų ir neskubėdami pasivaikštome. Viduje ta pati jauki ramybė...











Išeiname sužavėti ir galbūt tikrai šiek tiek geresni...


Toliau kelias mus veda pro Ignaliną, kuri tiesiog pakeliui. Joje nesame numatę nieko lankyti, tik stabtelime trumpam prie bažnyčios.


Labai įdomių formų Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia buvo pastatyta 1999 metais.



Kažkur pakeliui galima ir pagrybauti... Juk šalia tokie miškai – Aukštaitijos nacionalinis parkas.


Atvažiuojame pasidairyti po Vidiškes, nedidelį miestelį, istoriniuose šaltiniuose minimą nuo 16 amžiaus.



Pasidairome prie raudonų plytų bažnyčios, šviečiančios ir kylančios į dangų iš toli.



Vidiškių koplyčia minima nuo 1675 metų. 1828 metais Vidiškių dvaro savininkas Jonas Kaminskas pastatė bažnyčią. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pastatyta 1906 metais. Žavingoji neogotika labai labai miela ir jauki... Gaila tik, kad bažnyčia, deja, šeštadienio popietę uždaryta...









Vidiškėse norėjome aplankyti dvarą, deja, tai privati valda, reikia iš anksto tartis dėl lankymo... Pasidairėme tik pro vartus...


Dvaras pirmą kartą paminėtas 18 amžiuje, kuomet tuometinis jo savininkas N.Ragoža gavo leidimą dvare statyti koplyčią. 19 amžiaus pirmoje pusėje dvarą įsigijo Jonas Kaminskis, vėliau Vidiškes iš jo paveldėjo Ignotas Kaminskis. Dvaro klestėjimo laikotarpiu čia buvo devyniolika ūkinių ir gyvenamų pastatų. 1940 metais dvaras buvo nacionalizuotas, priklausė kolūkiui, o dalis buvusių dvaro žemių visai šalia sodybos atiteko sodininkų bendrijai. Dabartinis dvaro savininkas Kęstutis Mozeris atliko tyrimus ir restauravo dvarą. Čia galima apsistoti, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Graži atgaivinta vieta – labai smagu dėl to.


Iš Vidiškių vingiuojame Aukštaitijos keliukais į Naująjį Daugėliškį. Mašiną pasistatome prie bažnyčios ir einame pasidairyti.


Parapinė bažnyčia Senajame Daugėliškyje pastatyta 1526 metais Alberto Vaitiekaus Goštauto pastangomis. Dabartinė Šv. Joakimo ir Onos bažnyčia pastatyta jau Naujajame Daugėliškyje ant kalvos 1889 metais. Iš tolo bažnyčia atrodo gana įspūdingai ir didingai.




Net nesitiki, kad bažnyčia atidaryta. Galbūt neužilgo prasidės pamaldos? Šiaip ar taip – turime galimybę neskubėdami pasivaikščioti ir viską apžiūrėti.




Užlipu „ant viškų“ prie vargonų ir pasidairau į apačią.








Išėję apeiname aplink bažnyčią. Šventoriuje irgi nemažai visokių įdomių ir mielų akcentų...









Dar vienas žvilgsnis į bažnyčią...


O priešais, kitoje gatvės pusėje – sujudimas, renkasi žmonės. Prieš daugiau nei 120 metų statytame name, kuriame kažkada buvo mokykla, o dabar įsikūrusi Daugėliškio bendruomenė, dailininkų plenero metu ištapytos langinės. Ilgai stovėjusį apleistą, dabar gražiai renovuotą namelį savo kūrybos vaizdais papuošė dailininkai iš Tverečiaus, Ignalinos, Rokiškio, Klaipėdos, Veiviržėnų, Dusetų ir net iš tolimosios Portugalijos. Mums lankantis, turėjo prasidėti baigiamasis plenero renginys. Net mudu buvome kviečiami dalyvauti, bet teko atsisakyti. Bet labai mielas ir žavias langines apžiūrėjome.






Iš Naujojo Daugėliškio važiuojame jau link Vilniaus. Stabtelime Švenčionyse prie koplytėlės 1831 ir 1863 metų sukilimo dalyviams.


Koplytėlė pastatyta 1896-1897 metais. 1964 metais buvo nugriauta, o 1989 metais Švenčionių Sąjūdžio grupės iniciatyva atstatyta.




Švenčionis esu prieš 3 metus išvaikščiojusi, todėl dabar šiam miesteliui daug laiko neskiriame. Tačiau bažnyčią apžiūrime.


Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad pirmąją bažnyčią čia pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Dabartinė istorizmo stiliaus Visų Šventųjų bažnyčia pastatyta 1898 metais.


Bažnyčia uždaryta, todėl pasivaikštome aplink.





Kryžius šioje bažnyčioje dirbusių kunigų atminimui.





Šiek tiek pasivaikštome po centrinį skverą.


Čia vyko archeologiniai kasinėjimai.



Menora buvusio žydų geto vietoje, skirta getams bei genocidui atminti. Stabtelime trumpam...





Iš Švenčionių važiuojame link Vilniaus, tik dar užsukame pasidairyti prie Cirkliškio dvaro.


Kai kuriuose senesniuose šaltiniuose nurodoma, kad klasicizmo stiliaus dvaro rūmai statyti apie 1796 metus pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą. 1820-1823 metais rūmai buvo rekonstruoti dvaro savininkų Mostovskių. Dvarą supo prašmatnus, skultūromis puoštas 1820-1826 metais Domicelės Mostovskos įkurtas parkas. Parkas išlikęs iki šiol, tik skulptūrų nelikę, o ir jis pats labiau apleistas. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro sodybą perėmė tarybinis ūkis. Dabar čia įsikūręs Švenčionių profesinio rengimo centras.



Įdomios architektūros buvusi ledainė.




Link dvaro vedanti jauki liepų alėja.


Metame paskutinį žvilgsnį į vieną iš bususių ūkinių dvaro pastatų...


... ir važiuojame namo, į Vilnių. Buvo smagi popietė Aukštaitijoje.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą