Pasibastymas Jonų ir Janinų mieste. Pirmoji dalis

 Aplankyti Jonavą niekada nebuvo mano norų sąraše. Visą laiką galvojau, kad ten tikrai nieko įdomaus, kad tai pramoninis miestas ir tiek. Tačiau šiemet naudojuosi proga aplankyti dar nematytus Lietuvos kampelius, o Jonava lengvai pasiekiama traukiniu iš Vilniaus. Prisipažinsiu, nieko labai nesitikėjau, bet šis Jonų ir Janinų miestas man atvėrė ne vieną savo paslaptį. Jonava tikrai turi ką pasiūlyti keliautojui, čia daug žalumos ir žavingų kampelių. Kaip man pasakė Jonavos turizmo informacijos centro darbuotoja, daug ir įdomiai pasakojusi apie savo miestą, Jonavoje nėra istorinio senamiesčio ar daug kitų lankytinų objektų, tačiau svarbu, kad žmonėms būtų patogu ir gera čia gyventi. Tuo ne kartą įsitikinau, bastydamasi po Jonavą. Bet apie viską iš pradžių.

Traukinys į Jonavą iš Vilniaus atvyksta dar prieš 8 ryto, grįžti namo esu numačiusi popietiniu traukiniu, todėl iš anksto nusiperku bilietus. Vėliau šiek tiek gailėjausi dėl to, nes liko kai kas nelankyta. Keista, bet pritrūko laiko. Tačiau yra, kaip yra. Jonava mane pasitinka paskendusi rugpjūčio pirmosios ryto rūke.

Dar snaudžiančia Kėdainių gatvele einu link Jonavos tvenkinių.

Jonavos mieste, Varnutės upelio vagoje yra susiformavę 4 tvenkiniai, miestiečių poilsiui aplink juos nutiesti dviračių takai, įrengti paplūdimiai, vandens pramogų kompleksai. Man šie tvenkiniai ir pasivaikščiojimas palei juos buvo vienas iš atradimų. Čia tikrai gražu ir jauku. O ryto rūkas suteikia šiai vietai žavaus paslaptingumo. Nors ir šaltoka buvo nuo to rūko, bet labai mielai čia kurį laiką bevaikščiodama praleidau.

Smagūs ryškūs akcentai pakeliui

Jonava - iš dalies kalvotas miestas, tvenkiniai išsidėstę skirtinguose lygmenyse, o tarpusavyje sujungti kaskadomis. Įdomu stebėti šniokščiančią vandens stichiją.

Keliauju toliau, besigėrėdama rytine ramybe gamtoje.

Kelias veda pro nedidelį miškelį - gražu ir čia.

Įrengtos aikštelės pailsėti, paskaityti knygą ar šiaip pasvajoti.

Tvenkiniai vis dar paskendę rūke.

Netrukus prieinu nusileidimą į Jonavos miesto paplūdimį.

Vanduo kaip arbata, šiltesnis nei oras. Tolumoje pliuškenasi vienišas mauduolis.

Dar viena kaskada ir šniokščianti vandens tėkmė.

Pereinu į kitą tvenkinių pusę ir einu toliau link miesto centro.

Rūkas ir toliau neužleidžia savo pozicijų saulės spinduliams.

Taip ir neišsiaiškinau šių ženklų ant asfalto prasmės. Jų mačiau ne vieną, įvairiose vietose ir įvairių spalvų.

Ir tuo pasirūpinta. Pakeliui mačiau bent kelis biotualetus.

Įrengtos vaikų žaidimų aikštelės...

...vandens pramogos

Tikrai labai gera stabtelėti ir pasimėgauti vandens šniokštimu. Jis ir ramina, ir suteikia energijos.

Čia pat - Joninių slėnis, kuriame vyksta daug miesto renginių. Dabar čia ramu ir tyku.

Pažaidžiam klases?

Mieste nemažai rodyklių, kur rasti lankytinas vietas. Aš eisiu į dešinę.

Keli žingsniai Sodų gatve - seniausia Jonavos gatve, prie kurios pradėjo formuotis Jonavos miesto užuomazgos. 

Jonavos įkūrėjai dvarininkai Kosakovskiai, kviesdami žydų pirklius ir amatininkus į Jonavą, suteikė jiems žemės sklypą kapinėms, kuriose buvo laidojami tik žydų tautybės miestelėnai. Kapinės labai nukentėjo Antrojo Pasaulinio karo metais, o sovietmečiu buvo apleistos. 1989-1990 metais žydų kapinės buvo sutvarkytos tuometinio miesto tarybos pirmininko Edmundo Gedvilos iniciatyva, sustatant išlikusius paminklus simetriškomis, stačiakampį sudarančiomis eilėmis. Smagu, kad nuo to laiko kapinės prižiūrimos ir nėra apleistos. Šiek tiek pasivaikštau po jas - jos nemažos, išlikę nemažai antkapinių paminklų su užrašais.

Rūkas ir drėgmė duoda žinoti savo, jaučiuosi šiek tiek sušalusi ir pavargusi, tačiau Jonavos arenoje esanti kavinė dirba tik nuo 11 val. O dar net 10 ryto nėra. Todėl leidžiuosi žemyn link centro Žeimių gatve.

Daug ryškių spalvų džiugina akį.

Santarvės aikštėje įsikūrusi Jonavos rajono savivaldybė. Keletą akimirkų pasigėriu nedidelio fontano čiurkšlėmis.

Pelnytai laikomas vienu ryškiausių 16 amžiaus Lietuvos ir Europos šviesuolių, lietuviškosios raštijos pradininkas ir pirmosios aukštosios mokyklos Lietuvoje steigėjas Abraomas Kulvietis yra kilęs iš Jonavos rajone, Kulvos apylinkėse gyvenusių bajorų šeimos. Jo atminimą įamžina garsaus Jonavos skulptoriaus K. Bogdano sukurta skulptūra Santarvės aikštėje.

Jonava draugauja ne su vienu užsienio miestu.

Dar vienas netikėtas atradimas Jonavoje - už savivaldybės esantis nedidelis parkelis su įdomiomis ir keistomis skulptūromis. Jonavoje ir kitose vietose mačiau visokių keistų skulptorių fantazijos kūrinių.

Priešais Savivaldybę - Ramybės skveras.

Šioje vietoje buvusios kapinės sovietmečiu perkeltos už miesto, čia suformuojant parką – Ramybės skverą. Čia įrengti pasivaikščiojimo takai, yra vaikų žaidimų aikštelė, vyksta įvairios lauko parodos. Vieną iš jų - Jonavos nuotraukų - apžiūrėjau ir aš.

Ramybės skvere pastatyti 4 paminkliniai akmenys, įamžinantys buvusias kapines. Vienas iš jų - akmuo, skirtas nežinomiems Jonavos gyventojams.

Ramybės skvere yra išlikęs Jeronimo Ralio kapas. J. Ralys – gydytojas, vertėjas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos skleidėjas. Jis pirmasis iš senosios graikų kalbos į lietuvių kalbą išvertė Homero „Iliadą“ ir „Odisėją“. Iš Žemaitijos kilęs daktaras paskutiniuosius gyvenimo metus dirbo gydytoju Jonavoje, nemokamai gydė neturtingus gyventojus, buvo išrinktas miesto tarybos pirmininku ir įgijo autoritetą tarp visų tautybių jonaviečių. Mirė 1921 metais.

Tarp medžių slepiasi koplytstulpiai ir kryžiai...

Paminkliniai akmenys Lietuvos Nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, Jonavos stačiatikiams, Pirmajame Pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kariams. 

Nemažai diskusijų kelia Ramybės skvere įkurta vaikų žaidimų aikštelė. Ar tikrai jai vieta buvusių kapinių vietoje? Kita vertus, labai daug kas pastatyta ant kapinių...

Jonavos rajono Piliakalnių kaime gimęs Petras Vaičiūnas buvo vienas pirmųjų besiformuojančio lietuviško teatro dramaturgų lietuvių. Tarpukariu Lietuvai praradus Vilnių, P. Vaičiūno eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“, įkvėpė lietuvius Vilniaus krašto atgavimo iniciatyvoms. Ramybės skvere 1990 metais jam pastatytas skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurtas paminklas.

Jonavos miestą juosia keliolika kilometrų naujų pėsčiųjų-dviračių takų, jungiančių Neries pakrantę, Varnutės tvenkinius, miesto parkus ir skverus. Ir aš jais praėjau ne vieną kilometrą po miestą.

Šalia savivaldybės - Jonavos biblioteka. 20 amžiaus viduryje statytas bibliotekos pastatas yra puikus monumentalios stalinistinės architektūros pavyzdys.

2015 metais, švenčiant akcinės bendrovės „Achema“ 50-metį, prie meno mokyklos buvo pastatytas paminklas ilgamečiam įmonės vadovui, inžinieriui, chemikui, mokslininkui, verslininkui, politikui Bronislovui Lubiui, kurį jonaviečiai geriausiai atsimena kaip dosnų mecenatą. Paminklo autorius - skulptorius Alfonsas Vaura.

Simpatiškas Jonavos meno mokyklos pastatas. Mokykla pavadinta iš Jonavos kilusios estrados solistės Janinos Miščiukaitės vardu.

Dabar jau tikrai laikas atokvėpiui ir puodeliui kavos. Užsuku į Prezo kepyklėlę ir pasimėgauju. O kur toliau basčiausi - kitoje pasakojimo dalyje Antroji_dalis