Pirmąją pasakojimo dalį rasite čia Pirmoji dalis
Pasimėgavusi kava ir saldėsiais Prezo kepyklėlėje, stabteliu prie čia pat esančio pagrindinio eismo žiedo. Jo viduryje įrengtas ažūrinis menininko S. Žirgulio sukurtas 11 metrų aukščio nerūdijančio plieno bokštas, ant kurio stovintis miesto sergėtojas Jonas, laikantis skydą ir ietį, tiesia ranką pasveikinti atvykusiuosius. Tai Šviesos bokštas, tapęs miesto simboliu ir įžiebiamas kiekvieną vakarą kartu su gatvių žibintais.
Visai šalia - buvusi pašto stotis. Klasicistinio stiliaus Jonavos pašto stotis statyta 1833-1835 metais, tiesiant pašto kelią tarp svarbių Rusijos imperijos miestų – tuometinės sostinės Sankt Peterburgo ir Varšuvos. Dvidešimto amžiaus pradžioje pastatų kompleksas virto pašto-telegrafo-telefono stotimi. Nuo 1992 metų senojoje pašto stotyje veikia Jonavos krašto muziejus ir turizmo informacijos centras. Muziejaus lankymas nemokamas.
Užeinu į vidų, norėdama nusipirkti "Surink Lietuvą" magnetuką. Muziejų apžiūrėti tikrai neplanavau. Tačiau čia praleidau gerą pusvalandį, ir tuo labai džiaugiuosi. Ačiū mielai darbuotojai, kuri daug ir išsamiai pasakojo apie savo miestą, aprodė ekspozicijas. Tokie vietiniai žmonės nedideliuose miestuose ar miesteliuose yra tikras atradimas, su jais labai smagu pabendrauti, jie šilti ir nuoširdūs. Beje, ar žinojote, kad Jonava yra turbūt vienintelis miestas Lietuvoje, kurį įkūrė moteris? Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. Aštuonioliktame amžiuje jis atiteko Žemaitijos stalininkui Dominykui Kosakovskiui, kuris 1740 metais pasistatė rūmus. Jo našlė Marijona Zabielaitė apie 1750 metus Jonavoje pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir išrūpino iš Augusto III privilegiją įkurti čia miestelį.
Jonavos TIC darbuotoja vedasi mane į rūsį, kuriame įrengta archeologijos ekspozicija iš radinių Skarulių dvare. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis ir buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkstantmečio pr. m. e. darbo įrankių.
Vienas iš seniausių autentiškų koklių mena 16 amžių.
O viršuje labai mielai pamaklinėju po parodų salę, kurioje eksponuojame iš Žemaitijos kilusios Irenos Piliutytės tekstilės darbų paroda "Lietuvos kultūros veikėjai - raštijos pradininkai".
Tai senasis Kosakovskių giminės dovanotas Jonavos Šv.Jokūbo bažnyčios varpas, skambėjęs nuo 1851 metų. Pirmojo Pasaulinio karo metais išvežtas į Rusiją, o 1923 metais grąžintas Jonavon.
Išeinu iš muziejaus sužavėta - man tai buvo netikėtas ir įdomus atradimas. Pasuku į J.Ralio vardu pavadintą gatvę. Čia pat - Sąjūdžio aikštė.
Architekto Vytauto Vizbaro sukurtas laikrodis.
Aikštėje šviesus granitas kaitaliojasi su žalia veja, kurioje su praeiviais sveikinasi įdomios skulptūros iš akmens.
Fontanas kol kas neveikia, bet jį jau veikiantį aplankysiu vėliau.
Pasuku į vieną iš seniausių Jonavos miesto gatvių - Kauno gatvę. Netrukus prieinu Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią.
Pirmąją medinę bažnyčią Jonavoje pastatė jau minėta miesto įkūrėja Marijona Zabielaitė 1750 metais. Dabartinė klasicistinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1791 metais. Manoma, kad šios bažnyčios autorius yra Laurynas Stuoka-Gucevičius. Pagrindine miestelio dominante ji tapo tik 20 amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje, pagal architekto Karolio Reisono projektą pristačius du bokštus. Bažnyčios rūsyje palaidoti miesto įkūrėjai didikai Kosakovskiai. Bažnyčios šiuo metu intensyviai restauruojama iš išorės.
Šventasis Jokūbas - keliautojų globėjas.
Šalia bažnyčios - buvęs Marijonų vienuolynas, įsteigtas apie 1775 metus. Po nepavykusio 1831 metų sukilimo vienuolynas caro valdžios buvo nusavintas karo reikmėms. Čia veikė karo ligoninė, bataliono štabas, tarpukariu įsikūrė progimnazija. Dabar čia veikia parapijos namai, bažnyčios raštinė.
Kol vaikštau aplink, krikšto apeigos bažnyčioje baigiasi. Man labai rūpi pamatyti Kosakovskių kriptą, todėl užsuku vidun. Prieina zakristijonas ir paklausia, ko aš norinti. Aš sakau - noriu pamatyti kriptą. Iš pradžių žiūri gana kreivai ir klausia, ar aš vietinė. Ne, sakau, iš Vilniaus. Tada nusišypso ir sako - palaukite 10 minučių, aš čia apsitvarkysiu ir parodysiu jums kriptą.
Zakristijonas vedasi mane žemyn po bažnyčia. Čia didelė erdvė, kurioje vyksta įvairi parapijos veikla.
Kriptoje palaidoti keli iš Kosakovskių giminės - tarp jų ir Jonavos įkūrėja Marijona Zabielaitė.
Zakristijonas nemažai papasakoja apie bažnyčią ir Kosakovskius, o paskui ilgokai kalbamės įvairiomis temomis. Buvo visai įdomu pabendrauti. Dar vienas netikėtas pusvalandis Jonavoje.
Bažnyčios rūsyje saugomos ir įvairios senovinės relikvijos.
Padėkojusi zakristijonui ir atsisveikinusi, grįžtu į Kauno gatvę. Tai geriausiai išlikusi Jonavos gatvė, atspindinti to meto prekybininkų žydų gyvenimo būdą. Žydai telkėsi miestelio centre, aplink turgaus aikštę ir į ją vedančiose gatvelėse. Jų apgyvendinta miestelio dalis buvo užstatyta tankiausiai. Išlikusiame gatvės fragmente išryškėja pagrindiniai žydams priklausiusių namų bruožai: namai suprojektuoti galu į gatvę su parduotuvės ar dirbtuvės durimis pagrindiniame fasade, taip suformuojant siaurą, ilgą sklypą; pirmasis namo aukštas skirtas „komercinėms“ patalpoms, antrasis (arba palėpė) – gyvenamosioms. Pasivaikščiokime kartu po miniatiūrinį žydų miestelį - štetlą.
Nedidelis Jonavos senamiestis driekiasi ne tik Kauno, bet ir Vilniaus, Klaipėdos, Sodų gatvėmis.
Kažkur šioje vietoje nuo 1923 metų veikė žydų įkurta Jonavos gaisrinė, taip pat pirtis. Dabar išlikę, deja, tik tiek.
Manoma, kad 20 amžiaus pradžioje. Jonavoje galėjo būti net septynios sinagogos. Iki šių dienų išliko tik dvi. Didžioji sinagoga, dar vadinta Baltąja – tai Vilniaus/Sodų g. kampe esantis 19-20 amžių sandūroje statytas pastatas, kuris sovietmečiu buvo apgadintas, čia įrengiant kepyklą. Šiuo metu pastatas priklauso privatiems asmenims ir, deja, apleistas.
Atgal link centro grįžtu jaukia nedidelio Jonavos senamiesčio Klaipėdos gatve.
Pastatas visiškai pakeistas, tačiau išorėje tikrai galima pamatyti buvusio žydams priklausiusio namo pėdsakų. Čia kažkada veikė žydų mokykla.
Klaipėdos gatvėje yra išlikusi viena iš amatininkų bendruomenėms priklausiusių sinagogų - pirklių kloizas. Ilgą laiką sandėlio funkciją atlikusios sinagogos vidus ir išorė gerokai pakeista. 2000 metais ant
sinagogos buvo pakabinta atminimo lentelė.
Vėl ateinu į Sąjūdžio aikštę, kur skaniai papietauju Jonavos svečių namuose esančioje kavinėje. O kur toliau basčiausi - kitoje pasakojimo dalyje Trečioji dalis
Puikus pastebėjimas galioja visoje LT, svarbu atvirumas ir noras pamatyti. " Tokie vietiniai žmonės nedideliuose miestuose ar miesteliuose yra tikras atradimas, su jais labai smagu pabendrauti, jie šilti ir nuoširdūs."
AtsakytiPanaikinti